TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tekstilininkai: gyvename labai gerai

2012 05 21 8:14

Namų tekstilės ir moteriškų drabužių gamyboje stiprūs lietuviai vertinami užsienyje ir užsakymais dalijasi su kitais siuvėjais. Smulkesnės mūsų krašto įmonės su Azijos šalių importu stengiasi konkuruoti kokybe.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (LATĮA) pastebi, kad krašto gamintojai yra stiprūs lininės namų tekstilės ir moteriškų drabužių gamybos srityse. Iš asociacijai priklausančių 200 įmonių trečdalis laikosi puikiai, nes eksporto apimtis nemąžta.

Individualių šia veikla užsiimančių įmonių sumažėjo, nes po naktinės mokesčių reformos jos reorganizavosi į uždarąsias akcines bendroves arba visai metė siuvimą ir verčiasi pigesnės namų tekstilės importu iš Azijos šalių.

Tuo tarpu stambesnių įmonių atstovai sutartinai teigia, kad jei turi proto ir noro dirbti - gali gyventi labai gerai.

Statistikos departamento duomenimis, pernai tekstilės gaminių Lietuvoje buvo pagaminta 23 proc. daugiau - už 1,1 mlrd. litų, o drabužių pasiūta už 16 proc. didesnę sumą - 1,4 mlrd. litų.

UAB "Edmundas ir partneriai" direktorė Aldona Žindžiuvienė sakė, kad 50 darbuotojų turinti bendrovė veikia tarsi stambus moteriškų drabužių užsakymo centras. "Nuolat judame, ieškome partnerių ir duodame darbo 500 siuvėjų. Visa produkcija keliauja į Vakarus. Pardavimas šiemet jau pakilo trečdaliu. Mūsų bendrovė, kuri egzistuoja 20 metų, laikosi labai gerai. Netgi per gerai ir per daug tų užsakymų. Per 20 metų finansinių nuostolių niekada neturėjau. Šioje srityje daug kam sekasi", - sakė ji.

A.Žindžiuvienė pasakojo, kad laboratoriją, konstravimo biurą, technologus turinti įmonė "parduoda protą": užsakovai duoda tik piešinį, o lietuviai ir audinį nuperka, ir sukonstruoja drabužį, ir kolekcijas pasiuva. Tokių paslaugų reikia belgams, prancūzams.

Užsakovų užsienyje randama važinėjant po parodas, tam tikslui bendrovė rašo projektus ir naudojasi Europos Sąjungos (ES) paramos pinigais. Šiemet "Edmundas ir partneriai" planuoja 30 proc. augimą, ja susidomėjo nauja rinka - Jungtiniai Arabų Emyratai. "Užsakymų netrūksta, jeigu tik dirbi ir netingi", - daro išvadą A.Žindžiuvienė.

Padeda įvaizdis

Natūralius audinius audžiančios, namų tekstilę iš lino ir drabužius siuvančios TŪB "Klasikinė tekstilė" bendraturtis Rimantas Baumilas pritaria, kad netingint galima puikiai gyventi. "Tai galiu patvirtinti, tačiau reikia nuolat ir pačiam mokytis, ir žmones apmokyti, ir naujas technologijas išmanyti", - neslėpė jis.

Kaune pagamintą lininę namų tekstilę bendrovė eksportuoja į 24 valstybes. Pastaruosius trejus metus jos pajamos didėjo ne mažiau kaip po 30 procentų. "Šiemet augsim apie 10 proc. nes nebėra kur didėti. Ir taip per 3 metus padvigubinome apyvartą. Dalyvaujame Europos tekstilės konfederacijoje, esame gerai žinomi. Lietuvos tekstilės įmonės turi gerą vardą pasaulinėje rinkoje", - sakė jis.

Lietuvos prekybos centruose bendrovė savo gaminių neparduoda, nes šiems jie esą per brangūs norimai maržai užsidėti.

Įmonės darbuotojai nuolat važiuoja į aukščiausio lygio forumus, muges, konferencijas. "Jeigu nevažiuosi į tokius renginius, negausi užsakymų", - akivaizdžią tiesą dėstė R.Baumilas.

Skaičiuoja kiekvieną litą

Ši įmonė pati audžia, siuva, gamina gaminį nuo pradžios iki pabaigos - iš savų audinių gamina lininius drabužius ir namų tekstilę.

Anot R.Baumilo, nėra visiškai lengva, bet kai sistema, kurią sukuri per dešimt metų, veikia, negali sakyti, kad tai labai sudėtinga.

Jis neslėpė, kad įmonės veiklos sėkmės dalis - "gera aritmetika". "Žaliavos brangsta, energetika brangsta, tačiau produkcijos kainų kelti negalime, nes partneriai užsienyje sumažintų pirkimo kiekius, todėl turime atsigriebti gamindami ir parduodami dar daugiau produkcijos", - kalbėjo pašnekovas.

"Kiekvienos operacijos kainą skaičiuojame kiekvieną dieną. Žiūrime, kur kas neapsimoka, ir iš karto reaguojame. Pavyzdžiui, dujos pabrango, įsirengėme sistemą, kad dalį išmetamos per kaminus šilumos galėtume susigrąžinti atgal, vandeniui pašildyti. Audimo darbus dirbame naktį, nes elektra pigesnė. Ieškome visokių sprendimų, kaip nepakelti klientui kainos. Jeigu už elektrą sumoki po 150 tūkst. litų per mėnesį, tai puikus motyvas investuoti pinigus į silpnesnius šiuolaikiškus elektros variklius ir po metų jie atsiperka - už elektrą jau moki gerokai mažiau", - pasakojo verslininkas.

Mažųjų - silpna rinkodara

LATĮA prezidentas Linas Lasiauskas LŽ sakė, kad Lietuvoje veikia apie tūkstantis tekstilės įmonių. Anot jo, iš 200 asociacijos narių - stambesnių ir vidutinių įmonių - apie trečdalis galėtų tvirtinti, jog gyvena gerai. "Tik smulkiosios įmonės kvėpuoja sunkiai, nes pagrindinė jų problema, kad gaminti moka, bet neturi rinkodaros gebėjimų realizuoti produkciją. Apsiribojama tik paslaugų teikimu, o ne produkto pardavimu. Finansinis pajėgumas nėra pagrindinė sėkmingos veiklos priežastis - žmogiškieji ištekliai yra priežastis. Mažosios įmonės nedrįsta ieškoti klientų investuodamos į rinkodarą", - kalbėjo jis.

Asociacijos prezidentas atskleidė, kad daug žinomų užsienio bendrovių "Lietuvoje ką nors siuvasi". Tad užsienyje įsigijęs žinomo ženklo gaminį neretai ant jo randi parašyta "made in Lithuania".

"Esame labai stiprūs moteriškų drabužių gamybos ir namų tekstilės, tiksliau - lininės namų tekstilės srityse. Mūsų įmonių lankstumas leidžia prisitaikyti prie naujų užsakovų poreikių. Praeina tie laikai, kai viskas buvo atvežama, o čia tik susiuvama. Dabar užsieniečiai dirba kita kryptimi - mūsų prašo ir dizaino, ir gamybos, ir logistikos paslaugų", - dėstė L.Lasiauskas.

Kadangi Lietuvos tekstilininkai neprilygsta trečiųjų šalių - Turkijos, Kinijos - gamintojams, todėl orientuojasi į greitai atliekamus mažos apimties užsakymus, siuva nedideles kolekcijas. Pavyzdžiui, pritrūko 50 vienetų tam tikro modelio moteriškų kostiumėlių kažkurioje parduotuvėje Ispanijoje. Lietuvoje jie pagaminami per 3 dienas, atvežami per kitas 3 dienas - po savaitės kolekcija jau iškabinta šioje parduotuvėje.

Konkurentai - turguje

UAB "Namų tekstilė" direktorius Žydrūnas Raudys džiaugėsi, kad iš medvilnės, lino, vilnos namų tekstilę siuvančiai įmonei 2011-2012 metai yra augimo laikotarpis. Pernai jonaviškių pardavimas kilo 25 proc., šiemet tikimasi 5-7 proc. augimo. "Labai atsigavo viešbučių užsakymai, šiek tiek produkcijos eksportuojame. Tačiau mažmeninėje prekyboje, prekybos centruose, nejaučiame tokio augimo", - pasakojo jis.

Ž.Raudys sakė, kad stengiamasi palaikyti gerą kokybės ir kainos santykį. Jis pažymėjo, jog pagrindiniai įmonės konkurentai yra turguose namų tekstile prekiaujantys prekeiviai. Mat jie atsiveža tokios pat pigesnės patalynės iš Kinijos ar Turkijos ir perparduoda, o ir mokesčius moka mažesnius, jeigu iš viso moka.

Individualiai įmanoma tik prekiauti   

Individualią siuvimo įmonę turėjusi Jūratė LŽ pasakojo anksčiau siuvusi pati patalynę, tačiau, atradusi pigesnės Turkijoje ir Kinijoje, metė siūti ir dabar užsiima tik jos importu. "Parsivežti patalynę gatavą yra pigiau, negu siūti pačiai, juk Azijoje siuvimo kainos mažesnės", - savo sprendimą paaiškino ji.

Bendrovė "MK tekstilė", turinti apie 20 darbuotojų, po "naktinės mokesčių reformos" iš individualios įmonės buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę.

"Individualių tekstilininkų ne kas ir teliko. Tiesiog pasikeitė mokestinė bazė ir tapo paprasčiau tvarkytis UAB. Dabar, kaip ir visi verslai, turime savų problemų, bet jos yra išsprendžiamos", - pasakojo šios įmonės direktorė Meilė Keblikienė.

Iš medvilnės ir satino siuvanti patalynę įmonė didžiąją dalį šios tekstilės parduoda Lietuvos prekybos tinkluose. "Lietuvoje siūtas gaminys visada būna šiek tiek brangesnis už importinius. Mažiausios kainos yra tekstilės, kuri importuojama iš Indijos, Kinijos, Pakistano. Todėl mes konkuruojame kokybe - stengiamės, kad mūsų produkcija būtų geresnė už importuojamą", - kalbėjo verslininkė.

Siekdama pranašumo kokybės atžvilgiu bendrovė atsiveža kokybiškesnės medvilnės iš Europos ir Azijos šalių, turi siuvimo kokybės priežiūros sistemą. Jos teigimu, yra tik keletas lietuviškų įmonių, su kuriomis tenka konkuruoti prekybos centruose.

Pasak įmonės vadovės, atskirti kokybišką patalynę prekybos centre galima pagal jos sudėties aprašymą. "Reikia ieškoti šimtaprocentinės medvilnės, dar vadinamos drobele. Konkretaus rodiklio, nusakančio, ar spalva greitai išbluks, nėra, todėl patariama rinktis brangesnę prekę, nes tokiai pagaminti naudojami kokybiškesni dažai", - pataria M.Keblikienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"