TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tekstilininkai į užsienį dar neišsikrausto

2007 12 10 0:00
Kai kurios Lietuvos tekstilės įmonės, siekdamos mažinti gaminių savikainą, dalį gamybos jau yra iškėlusios į Rytus.
LŽ archyvo nuotrauka

Aštuonios Latvijos drabužių siuvimo įmonės dėl didėjančių atlyginimų ir aukštos infliacijos artimiausiais metais ketina savo gamybą iškelti iš Latvijos. Lietuvos tekstilininkai tokiu pavyzdžiu sekti dar neketina, nors mūsų šalyje šio verslo sąlygos taip pat prastėja.

Kai kurios Lietuvos tekstilės įmonės, siekdamos mažinti gaminių savikainą, dalį gamybos jau yra iškėlusios į Rytus. Tokia plėtra, pasak jų pačių, turinti ir trūkumų, ir privalumų. Visiškai palikti mūsų šalį Lietuvos aprangos ir tekstilės pramonės atstovai priežasčių dar nemato.

Reiškinys ne visuotinis

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos rinkodaros direktorė Dalia Mančauskienė LŽ sakė, kad kelios įmonės dalį gamybos jau iškėlė į užsienį, bet visuotiniu reiškiniu tokių sprendimų nelaikytų.

"Nemanau, kad tai būtų šiuo metu aktualu. Artimiausios kaimynės Baltarusija ir Ukraina - ne tos šalys, į kurias būtų tikslinga eiti. Darbo jėga ten ne itin pigesnė nei Lietuvoje, esama ir kitų verslo trukdžių", - plėtros į užsienį galimybes vertino D.Mančauskienė.

Jos teigimu, į Tolimuosius Rytus mūsų gamintojai kraustytis taip pat nepasiryžę. Tam esą trukdo dideli atstumai, nevisiškai tenkinanti tuose kraštuose ir darbo kokybė.

D.Mančauskienės teigimu, nors darbuotojų Lietuvos tekstilės pramonėje kasmet mažėja, gamybos apimtis Lietuvoje auga. "Darbo našumas kyla, dar pajėgiame konkuruoti su kitų šalių gamybininkais. Mažiau darbuotojų pagamina didesnės pridėtinės vertės gaminį",- sakė pašnekovė. Jos teigimu, našumą kelti padeda investicijos į modernias technologijas.

Tarp Lietuvos ir Tolimųjų Rytų

Dalį savo gamybos iškėlusios į Rytus įmonės AB "Audimas" tiekimo direktorius Rimvydas Povilaitis LŽ nurodė keletą tokio sprendimo priežasčių. Pirmiausia, direktoriaus tvirtinimu, sparčiai išaugo gamybos išlaidos. Dėl darbuotojų stygiaus sudėtinga šimtu procentų vykdyti įsipareigojimus užsakovams, greičiau padidinti ar keisti gamybos pajėgumą. Be to, esą sumažėjusi darbuotojų atsakomybė už atliekamą darbą, o tai neva lemia kokybės problemas.

"Baltarusijoje yra galimybių pritraukti papildomų darbuotojų, didinti efektyvumo rodiklius. Efektyvumas ten dabar siekia 60-70 proc. Lietuvos lygio", - pasakojo R.Povilaitis.

Daugiau siuvimo darbo reikalaujančių gaminių iš audinių ar membraninių audinių gamybą įmonė iškėlė į Tolimuosius Rytus - Kiniją, Vietnamą.

"Didžioji audinių ir membraninių audinių dalis gaminama Tolimuosiuose Rytuose. Audinių kokybė aukšta, ištobulinti sportui skirti audiniai, o kainos kur kas mažesnės nei Europoje", - priežastis vardijo R.Povilaitis. Trikotažinės medžiagos, pašnekovo teigimu, gana ištobulintos ir Europoje, o ryškaus kainų skirtumo, palyginti su Tolimaisiais Rytais, nėra.

Tačiau įmonei teko susidurti ir su tam tikrais tokio darbo trūkumais: gaminamos didelės produkcijos partijos, ilgas jų pristatymo laikas. Dėl didelio atstumo atsiranda ir didesnės kontrolės, transporto išlaidos. Be to, mažos galimybės ištaisyti pristatytų gaminių defektus ar pagaminti produkciją iš naujo.

Kaip teigė R.Povilaitis, visą gamybą iškelti iš Lietuvos nebūtų tikslo, nes rinka reikalauja greitos reakcijos ir mažesnių gamybos partijų. "Gaminant produkciją didelėmis partijomis ir užsakant iš anksto, didėja rizika", - tvirtino R.Povilaitis.

Jo teigimu, Lietuvoje palanku gaminti didesnę vertę turinčią, bet mažiau siuvimo darbo reikalaujančią produkciją. Taip pat palanku vykdyti greitus, specialius ir nedidelius, technologiškai sudėtingesnius, tęstinius ar didesnės rizikos reikalaujančius užsakymus bei skubiai pakartoti sėkmingų gaminių gamybą.

Ukrainoje sąnaudos mažesnės

AB "Utenos trikotažas" generalinis direktorius Gintaras Pileičikas LŽ sakė, kad plėstis į užsienį šią įmonę privertė nuolat augantys užsakymai. Užuot atidariusi papildomų gamybos linijų Lietuvoje, įmonė įsigijo trikotažo gamyklą Ukrainoje "Mrija".

G.Pileičiko teigimu, jeigu antrinės įmonės "Utenos trikotažas" nebūtų įsigijęs 2005 metais, tai būtų turėjęs padaryti dabar.

"Ukrainoje gamybos ir energijos išteklių sąnaudos yra kur kas mažesnės, nors kokybe ir gamybos terminais antrinė įmonė vis dar atsilieka nuo "Utenos trikotažo". Todėl kitais metais pagrindinis tikslas ir bus šioje įmonėje spartinti gamybą ir gerinti kokybę", - gamybos ypatumais Ukrainoje dalijosi G.Pileičikas.

Jis patikino, kad visos gamybos ši įmonė iš Lietuvos neiškels, nes ilgalaikė strategija yra orientuota į darbą su aukštesnio lygio klientais, kuriems svarbi gera kokybė ir trumpi terminai atlikti užsakymus.

"Tokių produktų gamyba leidžia daugiau uždirbti ir išlaikyti norimą pelną, todėl "Utenos trikotažas" toliau dirbs Lietuvoje, o antrinė įmonė "Mrija" jam padės atlikti augančius klientų užsakymus",- tvirtino G.Pileičikas.

Užsienis nevilioja

UAB "Rožė" direktorė Tatjana Treščenkova LŽ tvirtino, kad artimiausiu metu įmonė plėstis į užsienį tikrai neplanuoja. "Gamybos terminai labai riboti. Prarastume daug laiko, todėl kol kas to neplanuojame. Ne taip greitai tai yra daroma", - svarstė įmonės direktorė. Ji pridūrė, kad kiekvienoje šalyje yra ir teigiamų, ir neigiamų dalykų.

LŽ pasiteiravus, ar įmonė savikainą bando mažinti investuodama į naujas technologijas, direktorė sakė, kad automatizuoti gamybą paprasčiau įmonėms, gaminančioms vienodą produkciją. Savikainą, direktorės teigimu, įmonė bando mažinti didindama gamybos apimtis.

Lietuvos ir Švedijos įmonės UAB "Comco" direktorė Nomeda Petrovaitė LŽ teigė, kad bendrovė perkelti dalį gamybos į užsienį taip pat neplanuojanti. "Šiuo metu apie išsikraustymą tikrai negalvojame.

Esame bendra Lietuvos ir Švedijos įmonė. 40 proc. produkcijos eksportuojame į Švediją, o kitą dalį parduodame Lietuvoje",- kalbėjo direktorė. Jos teigimu, savikaina didėja, bet įmonė ieško vidinių rezervų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"