TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Telekomunikacijų augimas nemažina tempų

2015 11 13 5:59
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos telekomunikacijų sektorius rodo nuoseklaus atsigavimo ženklus. Todėl pagrindinis iššūkis jam dabar esą ne augimas, o skaidrumo ir konkurencingumo išlaikymas.

Šių metų trečiąjį ketvirtį sektoriaus pajamos ir toliau didėjo, tad augimas fiksuojamas jau keturis ketvirčius iš eilės. Laikantis prielaidos, kad augimo tempai išsilaikys, šių metų sektoriaus pajamos gali siekti 423 mln. eurų. Visgi ekspertai atkreipia dėmesį, kad skaidrumo ir konkurencingumo išlaikymas išlieka pagrindiniu šio sektoriaus iššūkiu. Tokias tendencijas rodo asociacijos INFOBALT ir konsultacijų paslaugų įmonės „Civitta“ analizė.

Telekomunikacijų sektoriaus bendrų pajamų augimas per ketvirtį siekė 9 proc. Jį lėmė ir paslaugų, ir įrangos pardavimai, kurie per ketvirtį atitinkamai padidėjo 3 ir 14 proc.

„Šešerius metus trukęs pajamų mažėjimo laikotarpis, panašu, baigiasi ir užleidžia vietą nuosekliam augimui. Vertiname tai kaip pozityvų ženklą, kuris išsilaikys, nes panašios tendencijos pastebimos ir kitose Baltijos šalyse. Lyginant šių metų trečiąjį ketvirtį su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, matome, kad telekomunikacijų sektoriaus pajamos Estijoje augo 3 proc., Lietuvoje – 10 proc., o Latvijoje – 16 proc.“, – sakė Rokas Šalaševičius, konsultacijų paslaugų įmonės „Civitta“ partneris.

Asociacijos INFOBALT vykdomojo direktoriaus Pauliaus Vertelkos nuomone, tokios tendencijos – gera žinia ir šalies ekonomikai dėl indėlio į bendrojo vidaus produkto (BVP), sukuriamų naujų darbo vietų, investicijų į infrastruktūrą bei investicinės aplinkos gerinimo. „Kaip patvirtina „Eurostat“ tyrimai, situacija nesikeičia – Lietuvos gyventojai ir toliau gali įsigyti aukščiausios kokybės paslaugas už geriausią kainą“, – teigė jis.

Priešakyje – iššūkiai išlaikyti skaidrumą

Ekspertų nuomone, vertinant galimą fiksuoto ir mobilaus ryšio operatorių susijungimą, tikėtini pokyčiai rinkoje galėtų būti naujų telefono, internetų ir paslaugų paketų suformavimas, rinkos dalių perskirstymas, kitų TV, interneto ir mobilaus ryšio tiekėjų konsolidacija.

Dabartinėmis rinkos sąlygomis labai svarbu, kad konsolidacijos procesai būtų nukreipti į konkurencingumo išlaikymą, vyktų skaidriai ir būtų atsakingai įvertinami visų rinkos dalyvių.

Skaidrumo klausimas išlieka ypač svarbus formuojant ir įgyvendinant telekomunikacijų sektoriaus politiką. „Asociacijos INFOBALT jau kuris laikas keliami klausimai dėl valstybės įmonių konkuravimo su privačiu verslu iki šiol liko iki galo neatsakyti, nors vyksta strategiškai svarbus Lietuvos dažnių aukcionas. Asociacijai kreipusis į atsakingas institucijas, iš esmės buvo pritarta, kad valstybės įmonės neturėtų dalyvauti konkurencingose rinkose ir taip konkuruoti su privačiu verslu. Nepaisant to, reikalingi pokyčiai iki šiol yra daugiausiai diskusijų objektas“, – situaciją komentavo Paulius Vertelka.

Anot jo, pastarųjų metų dažnių aukcionų analizė rodo, kad, nepaisant to, jog privatiems operatoriams licencijos tampa vis brangesnės, valstybės valdoma įmonė už dažnius moka dešimtimis kartų mažiau arba jie suteikiami jai nemokamai.

„Strateginių dažnių aukcionas turi būti vertinamas ir telekomunikacijų politikos, ir jau įgyvendinamų projektų kontekste. Iki šiol įgyvendinti du RAIN projekto etapai reikšmingai prisidėjo prie duomenų perdavimo pasiekiamumo Lietuvos gyventojams padidinimo. Tačiau Skaitmeninės darbotvarkės tikslai ir įsipareigojimai taip pat diktuoja poreikį iš naujo įvertinti RAIN 3 projekto įgyvendinimą, kuris būtų efektyviausias dabartinėmis rinkos sąlygomis ir geriausiai atlieptų visuomenės poreikius“, – aiškino INFOBALT atstovas.

Pasak P. Vertelkos, reikia ieškoti optimalaus technologijų derinio, kuris leistų pasiekti Skaitmeninėje darbotvarkėje numatytus duomenų perdavimo greičius – tam reikėtų įvertinti visas galimas technologijas ir sprendimus, o ne orientuotis tik į pasyvią infrastruktūrą, tokią kaip bokštai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"