TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Telekomunikacijų rinkoje naujam žaidėjui būtų ankšta

2015 09 02 14:20
LŽ archyvo nuotrauka

Penkerius metus iš eilės pajamų mažėjimą fiksavusi Lietuvos telekomunikacijų rinka tik praėjusių metų trečią ketvirtį pradėjo atsigauti.

Šių metų pirmąjį pusmetį telekomunikacijų rinkos apyvarta augo 8,5 proc. Antrąjį šių metų ketvirtį, net neskaičiuojant įrangos pardavimų, rinka augo 4 proc. Tokias tendencijas šiandien pristatė asociacija „INFOBALT“ ir konsultacijų paslaugų įmonė „Civitta“.

„Iki šiol tik patys ryšio operatoriai pateikdavo savo veiklos rezultatus, todėl šiandien pristatomoje apžvalgoje įvertiname bendruosius Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos rezultatus ir tendencijas. Analizė leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos telekomunikacijų rinka yra subalansuota ir šiuo metu auganti. Manome, kad rinkos atsigavimui daugiausiai įtakos turi augantis duomenų perdavimo kiekis ir besikeičiantys vartotojų įpročiai, susiję su vis aktyvesniu mobiliojo interneto naudojimu“, – sako Rokas Šalaševičius, konsultacijų paslaugų įmonės „Civitta“ partneris.

Pasak R. Šalaševičiaus, vertinant Baltijos šalių situaciją, galima teigti, kad Lietuvos telekomunikacijų rinka šiuo metu auga sparčiausiai. Taip pat analizė rodo, kad iki šių metų pabaigos LTE tinklo padengimas Lietuvoje bus aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, atitinkamai 90 proc. ir 79 proc. Lyderio pozicijas Lietuva išlaiko ir pagal kainą. Lietuvos rinkoje veikiantys operatoriai siūlo žemiausias paslaugų kainas Europoje. Panašaus paslaugų paketo kainos vidurkis Europoje siekia 32 eurus ir yra beveik tris kartus didesnis nei Lietuvoje, kur kaina yra 12 eurų.

„Lietuvos telekomunikacijų rinkoje ilgą laiką esanti didžiulė konkurencija ne tik sukūrė išskirtines sąlygas vartotojams naudotis itin aukštos kokybės paslaugomis žemiausiomis kainomis visoje Europoje, tačiau ir užtikrino aktyvias rinkos dalyvių investicijas tiek į teikiamas paslaugas tiek į infrastruktūrą“, – sako Paulius Vertelka, asociacijos „INFOBALT“ vykdomasis direktorius.

Naujam dalyviui rinkoje gali būti ankšta

„INFOBALT“ ir „Civitta“ pristatytoje apžvalgoje kaip vienas karščiausių šiuo metu rinkos klausimų analizuojami ir LRTC planai įsilieti į telekomunikacijų rinką su LTE technologija.

Ekspertų vertinimu, Lietuvos telekomunikacijų rinka yra maža ir itin konkurencinga. Privatus investuotojas, racionaliai valdantis savo lėšas, vargiai priimtų sprendimą statyti naują tinklą ir tapti ketvirtuoju mobiliu operatoriumi Lietuvoje. Palankios sąlygos naujo rinkos dalyvio įžengimui būtų tik tuo atveju, jeigu rinkoje būtų jaučiamas kokybiškų paslaugų trūkumas, būtų aukštos paslaugų kainos, ar rinkoje veikiančios kompanijos negalėtų patenkinti naujų vartotojų poreikių.

„Šiuo metu rinkos situacija visiškai priešinga, kaip rodo apibendrinta analizė, tad sąlygos nėra labai palankios. Viena iš sėkmingo įžengimo į rinką prielaidų gali būti ir naujo rinkos dalyvio efektyvios ir rezultatyvios veiklos istorija. Deja, LRTC, šiuo metu dažniausiai linksniuojamas kaip galimas naujas rinkos dalyvis, iki šiol nedemonstravo pavyzdingų rezultatų“, – vertina R. Šalaševičius. Analizė rodo, kad per septynerius veiklos metus LRTC pastatę WiMAX tinklą sugebėjo pritraukti 54 tūkst. klientų, kurie sudaro apie 4 proc. visos interneto vartotojų rinkos.

Naujo operatoriaus sukūrimas pareikalaus ženklių investicijų. Ekspertų skaičiavimu, vien techninei bazei sukurti reikės ne mažiau kaip 60 – 80 mln. eurų investicijų. Metiniai veiklos valdymo kaštai gali siekti dar papildomai 8–10 mln. eurų per metus. Tai yra ženklios sąnaudos, kurias bus sunku padengti.

Nemato ekonominio pagrindo

Asociacija „INFOBALT“ LRTC viešus ketinimus tapti ketvirtuoju operatoriumi vertina kritiškai ir jau kreipėsi į atsakingas institucijas situacijos išaiškinimo.

„Atlikta analizė parodo, kad LRTC kol kas neturi ekonominio pagrindo ir geros istorijos rezultatyviai veiklai, todėl mūsų klausimai, kaip bus finansuojamos reikalingos investicijos ir iškeltos abejonės tampa dar aktualesni“, – sako Paulius Vertelka, asociacijos „INFOBALT“ vykdomasis direktorius.

Pasak P. Vertelkos, šiuo metu valstybės planai steigti ketvirtąjį mobiliojo ryšio operatorių nėra ekonomiškai pagrįsti, todėl nesukurs pridėtinės vertės vartotojams, lems ilgalaikius veiklos nuostolius ir nuolatinio išorinio finansavimo poreikį – našta galiausiai užguls visus Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius. „Asociacija laikosi nuomones, kad valstybė neturėtų kurti verslų konkurencinguose sektoriuose ir taip konkuruoti su privačiu verslu“, – siūlo P. Vertelka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"