TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Telšiai nenori Kauno "stiklainio" likimo

2011 09 15 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Didieji prekybos tinklai, užkariavę didmiesčius, šiandien aktyviai investuoja į rajonų centrus. Nors prekybos centrai dygsta lėčiau negu iki krizės, tačiau apetitas nė kiek nesumažėjęs, esą paklausa dar nėra iki galo patenkinta, o papildoma konkurencija - tik į naudą pirkėjams.

Savivaldybės dėl to nemato jokios problemos. Netgi priešingai - investuotojai ne tik stato naujus babilonus ar akropolius, bet ir sutvarko miestų erdvę. Naudos gauna visi. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tokie investiciniai projektai tampa dramatiškomis istorijomis.

Telšiškiai bijo, kad naujo prekybos centro atsiradimas Žemaitijos sostinėje netaptų tokiu pačiu akibrokštu, kaip liūdnai pagarsėjęs Kauno "stiklainis", nes verslininkai jį nori statyti valstybės saugomoje teritorijoje, o paminklosaugininkai skundžiasi, kad jie ignoruojami.

Kaip grybai po lietaus

Beveik prieš dešimtmetį Telšiuose iškilo pirmasis prekybos centras "Maxima", jis pastatytas Turgaus aikštėje, kur sovietmečiu žaliavo apleistas skveras. Projektas kvepėjo dar neregėta Telšiams investicija. Buvo žadama po prekybos centru įrengti požeminius garažus ir pastatyti kino teatrą. Tačiau vos pradėjusi statybą Telšių rajono savivaldybė išgirdo liūdną žinią - požeminių garažų po prekybos centru nebus, esą nestabilus gruntas. Greitai paaiškėjo ir kita staigmena - nebus ir kino teatro. Investuotojai paprašė atidėti kino teatro statybą, kol ateis geresni laikai. Vietoj kino teatro atsirado automobilių stovėjimo aikštelė. Tiesa, investuotojai, kaip žadėjo, atstatė kadaise nugriautą įdomios architektūros buvusios svarstyklinės pastatą, pakeitė gretimų gyvenamųjų namų butų langus.

Kartu su "Maxima" Telšiuose atsirado įprotis prašyti investuotojų sutvarkyti kokią nors miesto erdvę. Vėliau bendrovė "Progresyvus verslas" pastatė prekybos centrą "Iki", o šalia - naują autobusų stotį, sutvarkė jos aikštę, įrengė apšvietimą, pastatė tiltą per Durbino upelį, nutiesė taką ir visa tai padovanojo miestui už dyką. Kaip ir "Maximos" atveju, investuotojai su savivaldybe sudarė sutartį, ir viskas, kas žadėta, buvo įvykdyta.

Tam, kad prekybos centrų plėtra Telšiuose nevyktų stichiškai, o jie atsirastų ten, kur tikrai reikia, savivaldybės taryba patvirtino didžiųjų prekybos centrų išdėstymo mieste specialųjį planą.

Kliūtys naujam žaidėjui?

Investuoti šiame mieste suplanavo ir dar vienas žaidėjas - UAB "Rivona", kuri priklauso "Norfos" įmonių grupei. Bendrovė įsigijo buvusio konservų fabriko pastatus Gedimino gatvėje. Šie pastatai turi istorinę vertę, jie pastatyti XIX amžiaus pabaigoje ir įtraukti į Valstybės saugomų pastatų registrą. Čia XX a. pradžioje veikė spirito fabrikas. Sovietmečiu jis buvo rekonstruotas į konservų fabriką. Taigi UAB "Rivona" įsigijo šiuos nebenaudojamus pastatus ir paprašė Telšių rajono savivaldybes pakeisti didžiųjų prekybos centrų išdėstymo planą, norėdama čia pastatyti didelį prekybos centrą.

Tačiau Telšių rajono savivaldybės taryba neskubėjo keisti didžiųjų prekybos centrų išdėstymo plano, o UAB "Rivona" tinkamai nesirūpino savo pastatais. Langai išdužo, sienos skilinėjo, trupėjo plytos. Kultūros paveldo vertybių departamento (KVAD) Telšių teritorinis padalinys reikalavo apsaugoti pastatus. Galų gale UAB "Rivona" vadovui Dainiui Dunduliui buvo skirta 500 litų bauda. O šios vasaros pabaigoje verslininkas ir vėl nubaustas 1000 litų bauda.

Savivaldybė įprasta tvarka mėgino išsiderėti naudos miestui. Patys "Rivonos" atstovai pripažįsta, kad kai kurie praėjusios kadencijos rajono politikai, užuot padėję, visaip stengėsi apsunkinti gyvenimą su "Norfos" prekybos tinklu susijusiai bendrovei. Jos atstovo Dariaus Ryliškio teigimu, papildomos investicijos, kurių reikalavo politikai, gana dideli pinigai.

Anot jo, "Rivona" jau senokai planavo buvusiame konservų fabrike įrengti prekybos centrą, tačiau daugiau kaip 6 metus negalėjo susitarti su savivaldybe, nes rajono valdžioje buvo žmonių, kurie siekė, kad mieste prekybos centras "Norfa" neatsirastų. Netoliese yra prekybos centras "Iki", tad "Norfa" jam būtų nepageidaujama konkurentė. Todėl esą investuotojams buvo keliamos įvairios sąlygos. Konkrečiau kalbant, buvusi taryba reikalavo papildomų maždaug 8 mln. investicijų į kitus miesto objektus. Pasak D.Ryliškio, "Rivonai" tai yra dideli pinigai. Maždaug tiek paprastai kainuoja pastatyti naują prekybos centrą.

Jis pripažino, kad "Rivona" yra gavusi baudų iš paveldosaugininkų, nes bendrovė buvo atsidūrusi tarp girnų. Specialias sąlygas, kaip tvarkyti tą objektą, turi parengti paveldosaugininkai. Šie to padaryti negalėjo, nes savivaldybė savo ruožtu delsė nustatyti bendrąsias sąlygas ir nekeitė prekybos centų išsidėstymo plano.

Tačiau dabar, anot "Rivonos" atstovo, situacija keičiasi į gera, vyksta pokalbiai ir derybos su naujosios kadencijos valdžia. "Tikimės, kad jokių kliūčių nebeliks", - sakė jis ir pabrėžė, kad

ankstesnės kadencijos savivaldybės taryboje buvo žmonių, kurie buvo suinteresuoti neleisti atsirasti "Norfos" prekybos centrui. Todėl ir kėlė nerealias sąlygas.

"Tikimės, kad naujoji valdžia visiškai kitaip pasižiūrės į šį reikalą. Buvome atlikę sociologines apklausas, kurias pateikėme tiek spaudai, tiek ir pačiai savivaldybei. Gyventojai labai aiškiai teigė, kad buvusio fabriko teritorijoje norėtų matyti prekybos centrą. Jis būtų tik į naudą, nes garantuotų didesnį prekių pasirinkimą, atsirastų naujų darbo vietų", - sakė D.Ryliškis.

Ledai pajudėjo

Tai, kad dėl buvusio konservų fabriko pertvarkymo pajudėjo ledai, pripažįsta ir Telšių rajono administracijos direktorius Saulius Urbonas. Anot jo, per birželio mėnesį vykusį Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdį buvo priimtas sprendimas leisti rengti specialųjį planą dėl didžiųjų prekybos centrų išdėstymo Telšių mieste pakeitimo. O kadangi buvusi spirito varykla yra paminklosaugos objektas, reikės parengti ir specialųjį aplinkosaugos planą. Sprendimai esą bus priimti tik tada, kai investuotojų pageidavimai atitiks visus paminklosaugos reikalavimus. Tas procesas jau prasidėjęs, bet jis ilgas. Tačiau administracijos direktoriaus įsitikinimu, norint apsaugoti tuos pastatus nuo irimo nereikia jokio specialaus plano.

"Anksčiau politikai verslininkų prašydavo ne tik pastatyti vieną ar kitą prekybos centrą, bet ir skirti papildomų investicijų miestui. Dabar kalbama, kad bent jau būtų sutvarkyta gatvė, tačiau tai jau jų pačių reikalas", - įsitikinęs administracijos direktorius.

Almantas Petkus, buvęs Telšių rajono meras, o dabar Seimo narys, nemato, kad situacija būtų pasikeitusi į gera.

Partijai "Tvarka ir teisingumas" atstovaujantis politikas įsitikinęs, kad šioje istorijoje labai svarbus KVAD vertinimas. "Gyventojai teigė, kad toje teritorijoje pageidautų matyti pramogų centrą, o parduotuvei būtų skirta ne daugiau kaip 1000 kvadratinių metrų. Juk prekybos centrų Telšiuose yra labai daug, gal net daugiau nei Šiauliuose ar Vilniuje. Šiuos apklausų rezultatus pateikėme galimam investuotojui "Rivonai", - sakė buvęs meras.

Tačiau, anot jo, investuotojas su tokiomis sąlygomis nesutiko, todėl ankstesnė taryba nutarė nekeisti prekybos centrų plano. "Man nesuprantama, kodėl dabartinė taryba nebeatsižvelgia į gyventojų nuomonę ir tik tarpusavyje kažką nutarę mėgina keisti situaciją?" - klausė Seimo narys.

Tuo metu dabartinis administracijos direktorius S.Urbonas tvirtina, jog pagrindinis savivaldybės reikalavimas - neleisti, kad tie pastatai visiškai sugriūtų. O kol visas procesas įgaus reikiamą pagreitį, KVAD Telšių padalinys ir toliau rašo protokolus dėl baudų skyrimo.

Ar KVAD ignoruojamas?

Pasak Telšių KVAD skyriaus vedėjo Antano Eičo, "Rivona" net nereaguoja į baudas. Motyvai, kodėl jie taip elgiasi, - absurdiški. "Bendrovė, įsigydama pastatų kompleksą, žinojo, kad jis įrašytas į Kultūros vertybių registrą, todėl privalo jį tvarkyti. Tačiau niekas netvarkoma motyvuojant sudėtingais savivaldybės reikalavimais. "Mes tikriausiai sudarysime komisiją, kuri nustatytų, kiek padaryta žalos. Juk buvusią spirito gamyklos teritoriją "Rivona" valdo jau daugiau kaip penkerius metus ir nieko netvarko. Kiek girdėjau, savivaldybė taip pat žada imtis kažkokių veiksmų", - sakė A.Eičas.

Pasak KVAD specialistų, norint tvarkyti pastatą, kurs įrašytas į Kultūros vertybių registrą, žmogus ar įmonė pirmiausia turi kreiptis į KVAD teritorinį padalinį arba į savivaldybę. Tačiau tokiu avariniu atveju kaip šis investuotojai galėjo prašyti laikinojo apsaugos reglamento. Tokį dokumentą KVAD specialistai turi parengti per per 15 darbo dienų. "Rivona" galėjo ji gauti ir išspręsti visiems Telšių gyventojams svarbią problemą, tačiau, pasak A.Eičo, į KVAD verslininkai iki šiol nesikreipė. "Jie daugiau bendrauja su savivaldybe, o su mumis jokie pokalbiai nevyksta. Tuo metu viską galima išspręsti ir sutvarkyti. Tačiau mes laukiame", - tikino A.Eičas.

Prisimenamas Kauno "stiklainis"

Apleista teritorija anksčiau ar vėliau bus sutvarkyta. Vietos politikai ir "Rivona" tuo net neabejoja. Tačiau telšiškiai šiandien baiminasi kitko - Žemaitijos sostinę gali ištikti Kauno "stiklainio" likimas, nes paveldosaugininkai kol kas neturi jokios informacijos, ką yra sumanę investuotojai. Be to, vietos verslininkai taip pat sunerimę, nes "Rivona" ir dabartinė savivaldybės dauguma, nutarusi pakeisti prekybos centrų išdėstymo mieste planą, neva žaidžia negražų žaidimą. Ankstesni investuotojai savo investicinius projektus įgyvendino sudėtingesnėmis sąlygomis, jie pateikė dovanų miestui, o "Rivona" to daryti nenori.

Mieste kalbama, kad tokia investuotojų ir vietos politikų skuba sprendžiant šią problemą gali būti susijusi su galimais Darbo partijos ir "Rivonos" vadovų artimais ryšiais. Dėl to esą ledai ir pajudėjo.

Manoma, kad būtent "darbiečių" iniciatyva vėl atsirado pasiūlymas leisti keisti mieste didžiųjų prekybos centrų išdėstymo planą. Esą tik leidus ji pakeisti buvusio spirito fabriko teritorija bus sutvarkyta. Nebekeliama jokių reikalavimų "Rivonai", o tai piktina kitus investuotojus, kurie papildomai turėjo skirti lėšų miestui tvarkyti.

Įtariama, kad netvarkydama paveldosaugos objekto "Rivona" galėjo daryti savotišką spaudimą rajono valdžiai, kad ši pakeistų specialųjį planą ir sudarytų geresnes sąlygas "Rivonai" nei kitiems investuotojams. Neatmetami ir potencialūs "Norfos" konkurentai. Maisto ir pramoninių prekių parduotuvių tinklą valdančios bendrovės vadovas telšiškis Stanislovas Jurkus teigia, kad šiandien prekybos centrų koncentracija Telšiuose Lietuvos mastu yra rekordinė. "O koks verslininkas norėtų dar didesnės konkurencijos?" - klausė jis. Pasiteiravus, ar jam nekyla minčių, kad investuotojai galėjo daryti miestui spaudimą, verslininkas atsakė: "Matyt, jie ką nors yra sumanę, nes šiaip sau tokie dalykai nevyksta." Verslininkui neramu ir dėl apleisto fabriko, tačiau jis pritartų daugumos miesto gyventojų nuomonei - ten turėtų iškilti ne prekybos, o pramogų centras.

Draugystę neigia

Tačiau tokius vertinimus Telšių tarybos narys, verslininkas Valdas Zykas vadina iš piršo laužtais. "Neįsivaizduoju, kaip mes galime būti susiję su "Rivona"? Neturime ten jokių interesų. Mes žiūrime tik iš miesto pozicijų, nes istorinis pastatas apleistas ir griūva", - sakė Darbo partijos atstovas savivaldybės taryboje. Politiko teigimu, iš tikrųjų "Rivona" prieš daugelį metų kreipėsi į savivaldybę, kad leistų buvusiame fabrike įkurti prekybos centrą. Tačiau ankstesnės kadencijos taryba nepriėjo prie vieningos nuomonės, o istorinę vertę turintį pastatą paliko griūti. Tačiau, anot V.Zyko, ne vien "Norfa" kreipėsi į tarybą, kad būtų pakeistas prekybos centrų išdėstymo planas. Prekybos tinklų, norinčių plėstis Telšiuose, yra ir daugiau. Todėl taryba priėmė sprendimą leisti pradėti rengti specialiojo prekybos centrų išdėstymo plano pakeitimus, kad būtų atsižvelgta į visus prašymus, kurie savivaldybės stalčiuose gulėjo ne vienus metus. Ankstesnė taryba buvo viską užgniaužusi tik dėl to, kad prekybos centrą pastatė ir "Iki" tinklui išnuomojo vienas įtakingas telšiškis.

"Rivonos" atstovas D.Ryliškis taip pat paneigė bendrovės bičiulystę su Darbo partijos politikais ir pareiškė, kad "Norfa" niekada nefinansavo jokių partijų.

Darbo partijos Telšių skyriaus vadovas, taip pat ir Seimo narys Valentinas Bukauskas sako, kad jokių interesų ar ryšių su "Rivona" darbo partija neturi, tai esą tik konkurentų skleidžiamas gandas. Paklaustas, ar yra tikimybė, kad telšiškių nuogąstavimai pasitvirtins, ir investuotojai, apeidami KVAD, gali pradėti statybas, politikas atsakė, kad tai visiškai neįmanoma.

Paveldosaugininkų teigimu, spirito fabriko pastatų komplekse turėtų būti ribojamos naujos statybos, o "Rivona" kalba apie 5000-8000 kvadratinių metrų prekybos centrą. Bet iki šiol jokių prašymų iš "Rivonos" paveldosaugininkai teigia akyse nematę. Todėl esą jiems kaip policininkams belieka fiksuoti vis blogėjančią pastatų padėtį ir nekantriai laukti žinių iš savivaldybės arba investuotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"