TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Teritorijų planavimas su specialia problema

2013 05 04 6:22
LŽ archyvo nuotraukos

Vyriausybė pritarė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymui, turinčiam paspartinti statybų projektų rengimą, jeigu kojos nepakiš problemos savivaldybėse, kurioms įstatymu ketinama užkrauti visą planavimo naštą.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams teigė, kad jei Seimas daug nekeisdamas pritars naujos redakcijos įstatymui, jau nuo 2014 metų liepos, kai įsigalios įstatymas ir įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, gerokai paprastesnės bus projektų rengimo procedūros. "Reikės apie 80 proc. mažiau detaliųjų planų, ir laikas tiems, kurie bus rengiami, sutrumpės apie 40 proc., o savivaldybės nestumdys gyventojų - eikite ir pasiruoškite planą, kažkokius popierius darykit, pinigus mokėkit, paskui žiūrėsim, kaip bus", - kalbėjo ministras.

Iškris sklypai

Specialistai pažymėjo, kad vienas svarbiausių planuojamo dar šią pavasario sesiją priimti įstatymo pranašumų yra tas, kad atsisakoma iki šiol taikomos sklypų detaliųjų planų rengimo praktikos. Parengus bendrąjį teritorijos planą, reikės suplanuoti tik kvartalų užstatymą, ir projektas galės iš karto pajudėti.

"Toks sprendimas būtų svarbus pirmiausia investuotojams, - LŽ aiškino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius. - Mat iki šiol būdavo neaišku, kiek užtruks derinti sklypo detalųjį planą, ir ar pavyks jį iš karto suderinti. Tekdavo kuriam laikui stabdyti investicijas, įšaldyti projektus. Sklypo projektavimo fazė investuotojui būdavo itin rizikinga, nes jis negalėdavo planuoti savo laiko ir pinigų srautų. Dabar ši dalis, kaip planuojama, iškris - nuo bendrojo ir kvartalo plano bus pereinama tiesiai prie techninio projekto."

M.Statulevičius: "Jeigu jau rizikuoja verslininkai, tai dalis materialinės atsakomybės turėtų tekti ir tiems, kurie priima sprendimus."

Nenagrinės skundų

Iš didesnių įstatymo projekto pranašumų M.Statulevičius nurodė tai, kad pagaliau buvo išaiškinta viešojo intereso sąvoka. Pasak jo, visuomenė apie rengiamus bendruosius teritorijų planus ir kvartalų užstatymo projektus bus informuojama elektroninėje erdvėje, tačiau atsisakius detaliojo sklypų projektavimo turėtų gerokai sumažėti pavienių gyventojų skundų, dėl kurių irgi būdavo gaištamas laikas.

"Yra kategorija žmonių, kurie, prisidengdami viešojo intereso skraiste, rašinėja skundus vedami pernelyg asmeninių interesų. Tokiais atvejais iki šiol projektai būdavo stabdomi, kol skundų neištirs prokuratūra arba priežiūros institucijos", - sakė asociacijos vadovas. Įsigaliojus įstatymui, ši problema turėtų atkristi.

Krūvis savivaldai

Įstatymo projekto rengėjai bendrųjų planų ir kvartalų užstatymo projektų naštą siūlo užkrauti savivaldybėms, tačiau šios jau perspėja dėl savo ribotų finansinių galimybių. Mat prievolei organizuoti viešuosius konkursus planų rengėjams išaiškinti ir jiems sumokėti už darbą savivaldybės dažnai pritrūksta lėšų, todėl veikiausiai kartais teks laukti, kol tų lėšų atsiras.

Pasak M.Statulevičiaus, investuotojai tokiais atvejais galėtų prisidėti savomis lėšomis, tačiau bent kol kas ši galimybė įstatymo projekte nenumatyta.

Asociacija projekto rengimo grupei siūlė įstatyme numatyti ir asmeninę valdininkų atsakomybę. Tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus visada būdavo remiamasi savivaldybės taryba, kuri yra kolegialus valdymo organas, todėl lyg ir nėra atsakinga už savo sprendimus. Asociacija siūlė, kad planus tvirtintų savivaldybės administracijos direktorius. Taip būtų priartėta prie asmeninės atsakomybės. "Dabar svarstymai neretai tunka ilgiausią numatytą laikotarpį, bet paskui, baigiantis terminui, užsakoma papildomų dokumentų ir laikotarpis vėl pradedamas nuo pradžių. Norėtume, kad į tokius atvejus būtų žiūrima pro didinamąjį stiklą, o to pasiekti galima didinant asmeninę valdininkų ir valstybės tarnautojų atsakomybę. To būtų galima pasiekti ne tik drausminėmis, bet ir materialiomis baudomis. Jeigu jau rizikuoja verslininkai, tai dalis materialinės atsakomybės turėtų tekti ir tiems, kurie priima sprendimus", - investuotojų požiūrį dėstė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius.

J.Vaškevičius: "Jei įstatymas netaps tik teorija, palengvės ir investuojančio verslo, žmogaus, norinčio pasistatyti namą, gyvenimas."

Abejoja prioritetais

Žingsniu į priekį parengtą naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą laiko ir architektai. Pasak Lietuvos architektų rūmų pirmininko Juozo Vaškevičiaus, jei įstatymas netaps tik teorija, palengvės ir investuojančio verslo, žmogaus, norinčio pasistatyti namą, gyvenimas.

Tačiau yra pora nuostatų, kurios, Architektų rūmų nuomone, neatitinka pirminės įstatymo pataisų rengimo koncepcijos. Anot J.Vaškevičiaus, prieš rengiant įstatymą siekta supaprastinti teritorijų planavimo procedūras, o planai būtų aiškiai sudėlioti pagal hierarchiją: ant ankščiausio laiptelio - bendrasis planas, o žemiau - kiti, kaip bendrojo plano dalys. Tačiau dabar numatyta, kad aukščiau bendrojo plano bus specialieji saugomų teritorijų planai su visomis savo nuostatomis. "Mūsų supratimu, saugomų teritorijų sprendiniai turi būti numatyti jau bendrajame plane, ir abu šie dokumentai turi būti subalansuoti, - sakė Architektų rūmų pirmininkas. - Negerai, kai saugomų teritorijų planas yra aukščiau už bendrąjį planą, nes bendrasis planas iš tikrųjų apima platesnį sprendžiamų dalykų ratą: ir socialinį, ir infrastruktūrinį, ir urbanistinį karkasą, o specialusis planas nagrinėja siaurą sritį."

Pasirinktą nuostatą architektai laiko didžiausiu įstatymo trūkumu. Be to, tikra sumaištimi gresia tai, kad specialiuosius planus galės kurti įmonės, kurios nebūtinai kada nors yra sudarinėjusios bendruosius planus, o savivaldybėms patikėtus bendruosius planus turės teisę braižyti tik profesionalūs atestuoti specialistai. Architektai perspėja, kad įstatymo rengėjų pasirinkta planų prioriteto ir reikalavimų planų rengėjams traktuotė iš anksto gresia nesusikalbėjimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"