TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Terminalas ir atominė elektrinė energijos neatpigins

2012 04 06 9:48

Kai kurių politikų ir valdininkų teiginiai, jog didesnę energetinę nepriklausomybę garantuosiantys objektai, tokie kaip suskystintų dujų terminalas bei atominė elektrinė, sumažins elektros ir šilumos kainą, yra iliuzija. Lietuvos energetikos mokslininkų teigimu, pagrindinė valstybės problema ta, jog visas dėmesys skiriamas gigantiškiems projektams, kurie duos naudos po kelių dešimtmečių, o šiandien daugelis žmonių gyvena žemiau energetinio skurdo ribos.

Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas dr. Valdas Lukoševičius sako, kad gyvename daugiau ar mažiau rinkos sąlygomis, todėl būtent rinka ir lemia energetinių išteklių kainų lygį. Kita didelių šildymo kainų problema - prastos pastatų energetinės charakteristikos.

Ar dujų kaina yra politinė?

Ekspertas paaiškino, kas lemia gamtinių dujų kainas, ar jos iš tikrųjų yra politinės? Jo teigimu, elementari rinkos filosofija remiasi principu: jei parduodi savo produktą, kaina nustatoma taip, kad padauginus parduodamų prekių kiekį iš kainos būtų gaunamos maksimalios pajamos. "Gazprom" Lietuvos dujų vartojimo rinką šiuo požiūriu greičiausiai taip ir vertina. Dujų kainą galima didinti tol, kol vartotojams "apsimokės" pereiti prie kitų kuro rūšių ir sumažės dujų pardavimas. Kol kas vienintelė rimta alternatyva gamtinėms dujoms mūsų krašto katilinėse ir elektrinėse yra skystasis naftos kuras. Taigi, sudėjus gamtinių dujų kaip žaliavos kainą su jų pristatymo į naudojimo vietą tarifu, turi išeiti tokia gamtinių dujų kaina, kad vartotojams būtų netikslinga keisti jų į skystąjį naftos kurą.

Šiuo metu Lietuvos katilinėse, pasak V.Lukoševičiaus, skystasis kuras beveik nenaudojamas. Šalies energetikos kuro balanse jis sudaro tik keletą procentų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, šių metų vasario mėnesį, kai kuras buvo naudojamas didžiausiais kiekiais, jo kainos, perskaičiavus pagal šiluminę vertę tonai naftos ekvivalento, buvo: gamtinių dujų (tik žaliavos) - 1304 litai tonai naftos ekvivalento (Lt/t ne), mažo sieringumo mazuto - 1910 Lt/t ne, skalūnų alyvos - 1952 Lt/t ne, dyzelino - 2916 Lt/t ne.

"Pagal šią statistiką matome, jog centralizuotos šilumos ir elektros gamintojams gamtinės dujos vasarį kainavo tik šiek tiek pigiau negu alternatyvusis skystasis kuras, tad šį degino tik iš didelio reikalo. Dėl to gamtinių dujų kaina prie sienos formuojama pagal formulę, kuri susieja dujų kainą su alternatyvaus kuro (mazuto ir dyzelino) "krepšelio" kainomis pagrindiniuose Europos uostuose, iš kurių Lietuvos vartotojai jo galėtų gauti. Taip generuojamas maksimalus dujų pardavimo pelnas, o vartotojams nekyla pagundos pradėti deginti skystąjį kurą, kurį dauguma energetikos įmonių laiko kaip rezervinį, bet nenaudoja", - sako mokslininkas.

Dujų kaina Lietuvoje taip pat priklauso ir nuo globalių procesų, vykstančių pasaulyje. Tad ir šilumos kaina, anot mokslininko, šokinėja kas mėnesį, pagal tai, ar kas nors kur nors pasaulyje kariauja, ar įvyko techninė avarija, ar siautėjo stichijos. "Jeigu Europoje pabrangs dujos, ar kas nors sutiks parduoti nykštukinei Lietuvos rinkai dujų pigiau? Todėl nėra ko tikėtis, kad planuojamas statyti suskystintų dujų terminalas vartotojams sumažins dujų kainas", - aiškina V.Lukoševičius.

Išeitis, pasak mokslininko, yra tik viena - maksimaliai naudoti vietinį kurą, kurio kainos nepriklauso nuo ekonominių banginių apetito. "Turėdami plačiai išplėtotas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas turime unikalią galimybę didžiosiose katilinėse ir elektrinėse deginti ne brangiąsias dujas, kaip dabar, o kur kas pigesnį įvairių rūšių kurą, kuris pagal VKEKK šių metų vasario mėnesį kainavo: biokuras - 756 Lt/t ne, durpės - 446 Lt/t ne, šiaudai - 454 Lt/t ne.", - tęsia ekspertas.

Mokslininkas neabejoja, kad naudojant vietinį kurą Lietuvai susidarytų galimybės kartu su šiluma pagaminti apie 70 proc. krašto ūkiui reikalingo elektros kiekio. Ir visiems šiems planams įgyvendinti tereikia apie 3-5 mlrd. litų, o naujosios Visagino atominės elektrinės statybai, energetikos eksperto teigimu, prireiks 17 mlrd. litų. Kitas svarbus momentas, pasak jo, yra vietinio kuro ištekliai, kurių mūsų krašte yra pakankamai ir kuriems neturi įtakos globali politika. Tai esą ir yra tikras energetinio ir ekonominio saugumo bei nepriklausomybės pagrindas.

Nauji projektai piniginių nepastorins

"Orientacija į tolimą ateitį, kuri nesprendžia šiuo metu egzistuojančių katastrofiškų energetikos problemų, yra sunkiai suprantama. Didieji energetikos projektai, tokie kaip atominė elektrinė ir suskystintų dujų terminalas, nesumažins žmonių išlaidų šilumos ir elektros energijai. Šiandien turime rūpintis skubių priemonių diegimu, kurios užkirstų kelią dar vienam "brangiausiam visų laikų šildymo sezonui", kuris neišvengiamas dėl nuolat brangstančių gamtinių dujų", - sako dr. V.Lukoševičius.

Jo įsitikinimu, politikai tarpusavyje privalo susitarti dėl dviejų pagrindinių energetikos krypčių - vietinio biokuro plėtros šilumos ūkyje ir efektyvios renovacijos. "Apie tai esą kalbama jau 20 metų, tačiau realūs darbai neatliekami, nors turime gyvus biokuro diegimo ir atnaujintų namų pavyzdžius", - tęsia energetikos ekspertas.

Deklaruojama Lietuvos energetikos kryptis - biokuras kol kas lieka popieriuje. Konkretūs skaičiai rodo liūdną statistiką. Per 2009-2011 metų laikotarpį buvo įrengta tik apie 35 MW galios biokuro įrenginių. Didžiųjų Lietuvos miestų centralizuotos šilumos tiekimo sistemos iki šiol nepanaudojo pigesnės elektros šilumai gaminti iš biokuro.

Gyvename energetinio skurdo zonoje

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjo, profesoriaus habil. dr. Vytauto Martinaičio teigimu, vadovaujantis Europos Sąjungos standartais, Lietuvoje gyvename energetinio skurdo zonoje - kiekvienas energijai išleidžiame daugiau nei 10 proc. savo pajamų.

Anot jo, pastaraisiais metais šildymui Lietuvos vartotojai ir valstybė įvairių kompensacijų formomis išleido daugiau negu 3 mlrd. litų, kurių dalis galėjo būti įdarbinti namų energiniam efektyvumui gerinti arba pigesniam kurui diegti.

"Labai norėtųsi, kad pagaliau rinkėjų labui politinės partijos susitartų ir daugiabučių, kuriuose gyvena du trečdaliai Lietuvos žmonių ir kur pradingsta apie trečdalis visų Lietuvos energetikos išteklių, administravimo reformą pripažintų svarbiausiu prioritetu", - sako V.Martinaitis.

Jo teigimu, daugiabučių administravimo reforma ne tik pakeltų Lietuvos piliečių gyvenimo ekonominę kokybę, bet ir sumažintų investicijas į strateginius energetikos projektus, kurie šiandien iš esmės yra skirti energijos švaistymui aptarnauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"