TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Terminalo statyba jau brangina dujas

2012 09 27 7:26
Maritimeandenergy.com nuotrauka

Suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje dar nėra, bet jo statyba jau brangina dujas ir tuština kišenes. Terminalo statybos ir eksploatavimo sąnaudos bus įtrauktos į dujų perdavimo kainą. Visi dujų vartotojai šį papildomą mokestį gali pradėti mokėti jau kitąmet - iki prognozuojamos terminalo veiklos pradžios likus beveik dvejiems metams.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) įrengimo sąnaudų ir jų dalies kompensavimui skirtos lėšos galės būti papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos - SGDT priedas prie dujų tarifo. Taip vakar nutarė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kuri patvirtino Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką.

Dėl šio mokesčio dujų perdavimo kaina turėtų padidėti ir buitiniams vartotojams, ir verslui - 5-7 centais už kiekvieną kubinį metrą dujų.

Komisija neatsižvelgė į rinkos dalyvių perspėjimus, kad numatoma terminalo finansavimo schema iškreipia sąžiningos konkurencijos principus bei galbūt prieštarauja Konstitucijai ir Europos Sąjungos (ES) teisei. Rinkos dalyvių nuomone, Kainų komisija vakar įteisino galimybę vieno juridinio asmens naudai nusavinti kitų rinkos dalyvių kapitalą ir tokiu būdu žlugdyti jų veiklą.

"Dujų vartotojų plėšimas"

Gamtinių dujų importo ir transportavimo bendrovės "Lietuvos dujos" generalinio direktoriaus pavaduotojas Joachimas Hockertzas vakar kategoriškai pasisakė prieš numatomą SGDT finansavimo schemą. "Negalima įtraukti kitų veiklų sąnaudų į dujų perdavimo tarifą, išskyrus investicijas į perdavimo sistemą. Manau, dabar vyks bandymas apiplėšti vartotojus. Kalbama tik apie "Lietuvos dujas", apie dujų tiekėjus, bet galų gale už viską turės mokėti vartotojai", - kalbėjo J.Hockertzas. Jo teigimu, "Lietuvos dujos" jau birželio viduryje gavusios raštą iš Europos Komisijos, o jame teigiama, kad vyksta tyrimas dėl Lietuvos priimto SGDT įstatymo teisėtumo.

"Lietuvos dujų" atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė LŽ dėstė, jog sprendimas SGDT įrengimo sąnaudas įtraukti į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą tiesiogiai prieštarauja ES energetikos politikai ir trečiajam energetikos paketui. "Į perdavimo tarifą galima įtraukti tik su perdavimo veikla susijusias išlaidas. Tai šiurkštus ES teisės pažeidimas, įteisinantis kryžminį subsidijavimą", - tvirtino įmonės atstovė.

Ji teigė, kad "Lietuvoje dujos" nesirengia padidėsiančių išlaidų įtraukti į gamtinių dujų perdavimo kainą buitiniams ir nebuitiniams vartotojams. "Neturime juridinio pagrindo į "Lietuvos dujų" teikiamų paslaugų, šiuo konkrečiu atveju - į perdavimo, kainą įtraukti kitų juridinių asmenų patiriamų veiklos išlaidų", - tvirtino ji.

"Beprotiškai nuostolingas projektas"

Jonavos trąšų gamintojos AB "Achema" teisininkas Rytis Budrius mano, kad pagal tokias taisykles, kurias patvirtino Kainų komisija, dujų perdavimo kaina Lietuvoje pabrangs penkis kartus.

"Aišku, galutinė dujų kaina vartotojams taip smarkiai neaugs. Bet pasirodo, kad turėjęs būti komercinis terminalo projektas tampa beprotiškai nuostolingas. Pagal labai išankstinius skaičius, kurių negali nei patvirtinti, nei paneigti ir "Klaipėdos nafta", Lietuvoje artimiausiu metu gamtinių dujų kaina tik didės, o už gamtines dujas, tiekiamas per terminalą, ateinančius 5 ar 10 metų gali tekti mokėti daugiau nei dabar už brangias dujas, perkamas iš Rytų kaimynės", - teigė R.Budrius.

Pasak teisininko, tai pakerta "Achemos" ekonominį pagrindą, nes įmonė šiandien suvartoja beveik pusę visų Lietuvos importuojamų gamtinių dujų (apie 1,5 mlrd. kub. m dujų, šalies suvartojimas siekia apie 4 mlrd. kub. m).

"Kiekvienas šalies vartotojas per mėnesį suvartoja 4 kubinius metrus dujų virdamas kavą ar cepelinus, o "Achema" per dieną suvartoja 4 mln. kubinių metrų dujų", - skaičiavo teisininkas.

J.Budrys įspėjo, kad dėl numatomo SGDT finansavimo modelio viena didžiausių šalies įmonių per ateinančius dvejus metus gali bankrutuoti. "Akla Energetikos ministerijos politika, nesitarimas, neieškojimas sprendimų, kaip Lietuvai atpiginti dujas, mus tiesiog šokiruoja", - jaudulio neslėpė "Achemos" teisininkas.

Anot jo, dėl privalomo mokesčio SGDT investicijoms kompensuoti dujų perdavimo kaina "Achemai" gali per metus papildomai išaugti iki 120-130 mln. litų.

"Dėl to kitais metais įmonė dirbs nuostolingai, o 2014 metais iš viso gali būti keliamas įmonės tolesnio gyvavimo klausimas. Joks akcininkas nesutiks, kad iš jo kišenės kasmet būtų išimami pinigai. Šiandien "Achema" Jonavoje - didžiausia įmonė, mokanti savo darbuotojams gerus atlyginimus, bet po dvejų metų Jonava gali tapti miestu, kuriame nedarbas gali tapti vienas didžiausių", - kalbėjo R.Budrys.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/D.Korsakaitė aiškino, kad komisija neturi pasirinkimo: "SGDT įstatymas galioja, o jame aiškia pasakyta, kad terminalo infrastruktūros įrengimo sąnaudos turi būti kompensuojamos per dujų perdavimo tarifą."

Mokestis - nuo kitų metų

AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis LŽ negalėjo pasakyti, kokia dalis investicijų į SGDT infrastruktūrą galėtų būti kompensuojama iš naujojo mokesčio.

Pagal SGDT verslo planą, išlikus 2011 metų dujų vartojimo apimčiai, vartotojams terminalo veikla kainuos 5-7 centus už kiekvieną kubinį metrą dujų.

"Rengiant verslo planą buvo remtasi išankstiniais skaičiavimais. Šiuo metu vykdomi svarbūs viešieji pirkimai: kratinės statybos, dujotiekio tiesimo, ir kt., kurie lems tikrą investicijų vertę. Dėl to dabar negalime manipuliuoti skaičiais", - LŽ teigė "Klaipėdos naftos" vadovas.

R.Masiulis negalėjo LŽ atsakyti, ir kokią dalį SGDT įrengimo sąnaudų ketinama padengti skolintomis lėšomis. "Per anksti užduodamas klausimas, nes finansavimo planas yra rengiamas", - atsakė jis.

VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė LŽ teigė, jog "Klaipėdos nafta", įgyvendinanti SGDT projektą, turės suderinti su Kainų komisija investicijų projektą, įskaitant projekto finansavimo modelį.

"Tik po investicijų projekto suderinimo su Komisija gali būti priimti konkretūs sprendimai dėl SGDT priedo dydžio prie dujų perdavimo tarifo", - teigė VKEKK vadovė.

D.Korsakaitė neatmetė galimybės, kad SGDT mokestis gali būti įteisintas dar tebevykstant terminalo statyboms. "Negalime atmesti 2013 metų datos", - LŽ tvirtino ji.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys ragino Kainų komisiją svarstyti SGDT mokestį tada, kai terminalas bus pastatytas ir pradės veikti. "Tada būtų teisinga grąžinti pinigus už jau atliktas investicijas į perdavimo sistemą. Bet įstatyme nekalbama, kad statybos laikotarpiu gali būti nusavintas privatus kapitalas ir atiduotas terminalą statančiai bendrovei. Tai kelia įtarimų, kad pažeidžiama konkurencija rinkoje, kad siekiama neatlygintinai nusavinti įmonių kapitalą vieno juridinio asmens naudai", - kalbėjo P.Ralys.

Centai virs litais

Suskystintų gamtinių dujų terminalo mokestis primena elektros sektoriuje taikomą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestį, kurį moka visi elektros vartotojai. Šiuo metu šis mokestis yra 7,04 cento už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę.

"Numatoma, kad vartotojas atsiskaitys su gamtinių dujų tiekėju, tiekėjas - su perdavimo sistemos operatoriumi, o šis SGDT lėšas perves jų administratoriui", - dujų terminalo mokesčio schemą aiškino VKEKK vadovė.

Buitiniai vartotojai, kuriems perdavimas dujų tarife dabar sudaro 1 centą už kubinį metrą dujų, anot jos, neturėtų itin pajusti SGDT mokesčio - esą tarifas jiems gali padidėti apie 3 centus už kubinį metrą. Tačiau D.Korsakaitė pridūrė, kad tai labai išankstinis vertinimas.

Taigi buitinis vartotojas, žiemą per mėnesį sunaudojantis 500-1000 kub. metrų dujų būstui šildyti, per visą šildymo sezoną naujojo mokesčio papildomai sumokėtų iki 20 litų.

D.Korsakaitė aiškino, kad komisija neturi pasirinkimo: "SGDT įstatymas galioja, o jame aiškia pasakyta, kad terminalo infrastruktūros įrengimo sąnaudos turi būti kompensuojamos per dujų perdavimo tarifą."

Neįžvelgia viešojo intereso

Buvęs Kainų komisijos pirmininkas prof. Vidmantas Jankauskas įsitikinęs, kad komerciniais pagrindais statomo terminalo investicijų sąnaudos neturėtų būti užkrautos dujų vartotojams. "Bet kad mūsų Vyriausybė viena kalba, kita daro. Čia teigiama, kad terminalas bus didelė laimė ir dujos atpigs. Kitą kartą sakoma, kad tai komercinis objektas. Tokiu atveju neturėtų būti jokių įpareigojimų, jokių mokesčių, jokių reikalavimų vartotojams, pridengtų viešuoju interesu. Terminalą statanti bendrovė turėtų arba skolintis, arba finansuoti investicijas iš savų lėšų, - dėstė V.Jankauskas.

Jeigu Lietuvai iškilęs didelis pavojus dėl dujų tiekimo saugumo ir patikimumo, tai statykime terminalą dėl saugumo. Tada galima būtų pagrįsti, kad jį reikia remti visų dujų vartotojų lėšomis. Bet jeigu tai komercinis objektas, neva Lietuva laimės ir parsiveš pigių dujų iš Amerikos - negali būti jokios kalbos apie jokius viešuosius interesus ir mokesčius."

Skaičiai

Iki 2014 metų į SGDT reikės investuoti 604 mln. litų.

Dujų tiekimo sutarčiai užtikrinti gali reikėti pateikti papildomai iki 242 mln. litų apmokėjimo garantijų.

Įskaičiuojant laivo nuomą per 10 metų, Lietuvai terminalas gali kainuoti iki 2,4 mlrd. litų.

Terminalo maksimalus techninis dujinimo pajėgumas bus 4 mlrd. kubinių metrų per metus.

Šaltinis: "Klaipėdos nafta"

KOMENTARAS

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) griežtai prieštarauja planams suskystintų dujų terminalo statybų ir infrastruktūros išlaidas paslėpti jas pridedant prie gamtinių dujų skirstymo kainos. Pasak asociacijos, toks sprendimas įrodo, kad planuojamas terminalas yra neracionalus ir brangintų iš dujų gaminamą šilumą - už terminalo statybą sumokėtų galutiniai šilumos vartotojai.

"Planas terminalo išlaidas padengti iš šilumos vartotojų kišenės dar kartą įrodo, kad terminalas yra ekonomiškai nenaudingas statinys. Buvo teigiama, kad terminalas turėtų išsilaikyti pats, ir dujos pigtų. Vietoj to terminalo išlaidas, kurios gali siekti apie 300 mln. litų per metus, siekiama užkrauti šilumos vartotojams. Tai nepriimtina", - teigė LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Faktą, kad terminalo statybos nėra racionalios, jo manymu, įrodo ir jau priimta prievolė dujų vartotojams 25 proc. dujų pirkti iš terminalo, nepaisant šio kuro kainos.

Anot A.Janukonio, sunku prognozuoti, kiek tiksliai dėl planuojamo terminalo mokesčio, kuriuo maskuojamas terminalo neracionalumas, brangs šiluma. "Net mažiausias brangimas tuo metu, kai yra galimybė šilumą piginti, yra nepateisinamas", - įsitikinęs LŠTA tarybos pirmininkas.

Jo teigimu, sveiku protu nesuvokiama, kodėl valstybė, esant sunkiai ekonominei padėčiai, investuoja ne į šilumos kainų mažinimą, o į jų didinimą. "Nesuprantama, kodėl investuojama ne į lietuviško kuro vartojimą ir darbo vietų kūrimą mūsų šalyje, o renkamasi remti brangių dujų importą ir tiekėjus", - sakė A.Janukonis.

Anot jo, paradoksalu, kad terminalo statybos dar nepradėtos, o jau svarstoma, kaip vartotojams padidinti gamtinių dujų, kartu ir centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. "Terminalo statybos kaštus užkrovus ant šilumos vartotojų pečių, dėl didelių kainų ir vėl nepelnytai liks kalti šilumos tiekėjai", - įsitikinęs A.Janukonis. Jis pabrėžė, kad šilumos tiekimo įmonės siekia iš viso atsisakyti brangių importuojamų dujų vartojimo - pakeisti jas beveik triskart pigesniu biokuru. "Biokuru šildomi miestai, kuriuose šiluma trečdaliu pigesnė nei dujomis šildomuose miestuose, rodo valstybei teisingą kryptį. Deja, valdžios atstovai užsispyrė investuoti į terminalą, kuris šilumos vartotojams ne tik nereikalingas, bet ir brangina šilumą", - teigė A.Janukonis.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumai gaminti yra gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina vidutiniškai sudarys apie 31 ct už 1 kWh. Miestuose, kurie naudoja lietuvišką biokurą, gyventojai už šilumą vidutiniškai mokės 21 ct už 1 kWh.

Rugpjūčio mėnesį gamtinės dujos su galios ir transportavimo mokesčiais šilumos tiekimo įmonėms kainavo 2005 Lt/tne (litų vienai tonai naftos ekvivalento), biokuras - 720 Lt/tne.

"Papildoma brangių importuojamų dujų infrastruktūra Lietuvai kainuos apie 3 mlrd. litų. Pereiti Lietuvos šilumos ūkiui nuo dujų prie lietuviško kuro kainuotų pigiau - apie 2 mlrd. litų. Deja, jau šiandien matome, kad biokuro plėtra tampa nepageidaujama - vietinio kuro projektai didžiuosiuose miestuose yra stabdomi, o biokuro vystytojai spaudžiami", - teigė A.Janukonis. Siekiant blokuoti biokuro iniciatyvą Vilniuje esą kreiptasi į prokurorus, kad būtų  stabdomos naujo 50 MW galios "Vilniaus energijos" biokuro katilo statybos, kurioms pritarė Vilniaus miesto taryba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"