TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ties nauja ekonomikos duobe balansuoti padės vidaus vartojimas

2013 10 30 13:37
AFP/Scanpix nuotrauka

Paskelbus 2013 metų devynių mėnesių Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį, ekspertai komentuoja vieningai: ekonomikos varomoji jėga – eksportas lėtėjo, investicijos nuvylė, bet šiek tiek optimizmo teikia atsigaunantis vidaus vartojimas.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas portalui lzinios.lt sakė, kad BVP augimo lėtėjimą lėmė suprastėję pramonės ir žemės ūkio produkcijos rezultatai.

„Duomenys iš tiesų liūdnesni, nei buvo ankstesnių metų. Pramonė lėtėjo jau kurį laiką. Kadangi didžioji dalis pramonės produkcijos yra eksportuojama, tai atitinkamai pramonės lėtėjimo tempai jau atsiliepė trečiojo ketvirčio rezultatuose. Kitas veiksnys yra žemės ūkio produkcija, kuri pernai buvo rekordinė, ir tuos rekordus yra sunku išlaikyti ar pasiekti naujų. Taigi šie du veiksniai lėmė BVP augimo sulėtėjimą“, – komentavo S.Jakeliūnas.

Ekonomistas visgi įžvelgia neigiamus veiksnius turinčių amortizuoti teigiamų pokyčių: „Statybų sektorius antrą metų ketvirtį iš eilės auga. Vidaus vartojimas taip pat jau kurį laiką didėja. Vidaus rinkos palaiko kažkokį BVP augimą, tačiau išorės rinkų išlaikymas ir diversikavimas, atgavimas to, kas prarasta dėl Rusijos ekonominių karų, yra svarbus prioritetas, ir reikia tiek verlso, tiek valdžios institucijų sutelktų pastangų, kad eksportas ir pramonė vėl prisidėtų prie ekonomikos plėtros“.

S.Jakeliūno manymu, tam tikras valdžios pastangos normalizuoti ir pagerinti padėtį yra matomos – vykdomos renovacijos programos ir dedamos pastangos, kad eksportas nelėtėtų. „Vidaus rinkoje svarbu toliau didinti būsto renovacijos plėtros tempus. Tai bus darbo vietos statybų sektoriuje ir kitų paslaugų sektoriuose, kurie susiję su renovacija. Įdarbinti žmonės, vėlgi, turės daugiau pinigų ir galės skirti ir vidaus verslams. Prie to svarbus ir energetinio efektyvumo didinimas bei kiti tikslai, kurių siekiama renovacijos projektu.

Išorės rinkose būtina su ta pačia Rusija normalizuoti padėtį, taip pat rinkas reikia papildomai diversifikuoti, tam reikia ir mūsų ambasadų, ir verlso pastangų. Jie dirba, bet dabar tų pastangų reikia daugiau nei iki šiol. Akivaizdu, kad šios Vyriausybės pastangos yra nukreiptos į dialogą, o ne į konfrontaciją. Naujų rinkų paieška, ar tai būtų Kinija, ar Brazilija ir panašiai, yra ilgalaikis procesas, tačiau diversifikacija būtina“, – teigė S.Jakeliūnas.

Finansų analitiko nuomone, vidaus vartojimą gerina kiek didėjantis vidutinis atlyginimas ir šioks toks nedarbo lygio mažėjimas. Tačiau, S.Jakeliūno įsitikinimu, svarbu yra pagalvoti ir apie senjorus: „Jie taip pat prisideda prie vidaus vartojimo, ir tuo pačiu prie vidaus verslų ir paslaugų skatinimo. Tiesa, dėl pensininkų – pinigų nėra daugiau negu yra, skolintis daugiau negalima, tačiau galbūt kažkokie sprendimai bus su kitų metų biudžetu ar 2015 metų biudžetu“.

Lietuvos laisvos rinkos instituto atstovai trečiadienį taip pat paskelbė savo atliktos verslų savininkų, vadovų, ekonomikos, finansų analitikų apklausos rezultatus. Apklaustų rinkos dalyvių vertinimu, 2014 metais Lietuvos BVP turėtų augti 3,5 proc., nedarbo lygis po truputį mažės iki 10,7 proc., o kainos padidės apie 2,6 proc. Vienu pagrindinių trukdžių geresnėms prognozėms įvardijamas investicijų trūkumas, o didesnio jo proveržio kol kas esą neverta tikėtis.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis trečiadienį naujienų agentūrai BNS irgi pažymėjo, kad suprastėję eksporto rezultatai bei menkesnės nei tikėtasi investicijos lėmė ekonomikos lėtėjimą, ir BVP augimas trečiąjį metų ketvirtį siekė 2,2 proc. Ekonomistas vis tik mano, kad augimo lėtėjimas yra laikinas, jį koreguos augantis vidaus vartojimas.

Statistikos departamentas pranešė, kad 2013 metų trijų ketvirčių BVP siekė 88 mlrd. 855 mln. litų ir, palyginti su 2012 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 3,3 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 3,1 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"