TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tiesiamas tiltas tarp mokslo ir verslo

2013 05 13 6:00
G.Valušis: "Iki šiol mokslo ir verslo partnerystė strigo dėl ribotų mokslininkų galimybių įgyvendinti verslininkų pageidavimus, tačiau situacija turėtų pasikeisti." Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Šiuo metu kuriamas Saulėtekio slėnis, kaip tikimasi, paspartins aukštųjų technologijų verslo raidą Lietuvoje ir taip pritrauks užsienio investicijų.

Kai kalbame apie aukštąsias technologijas, Slėnio sąvoka asocijuojasi su Silicio slėniu (Silicon Valley), įsikūrusiu Kalifornijoje, JAV, kuris išaugino daug garsių bendrovių, tokių kaip "Intel", "Apple", "Hewlett-Packard" ir kt. Jų verslo sėkmė ir aukštųjų technologijų plėtra tapo įkvepiančiu pavyzdžiu daugeliui valstybių, kurios negali remtis turimais gamtiniais ištekliais ar sunkiąja pramone, bet stengiasi orientuotis į gaminius, reikalaujančius aukštos kvalifikacijos ir kruopščių darbo rankų bei modernių technologijų.

Šiandien Lietuvoje yra penki slėniai: Klaipėdoje kuriamas Jūrinis slėnis, Kaune savo veiklą pradėję Santakos ir Nemuno slėniai, o Vilniuje pradeda Santaros ir Saulėtekio slėniai. Juose siekiama suvienyti turimą Lietuvos mokslinį potencialą ir sukurti jam būtiną technologinę infrastruktūrą.

Apie Saulėtekio slėnį LŽ sutiko papasakoti šio Slėnio didžiojo projekto (Major Project) "Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas" mokslinis vadovas, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus pavaduotojas plėtrai, VU Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedros profesorius Gintaras Valušis.

Galima tikėtis proveržio

"Saulėtekio slėnis išskirtinis tuo, kad čia sukoncentruota didžioji dalis viso pasaulyje pripažinto Lietuvos mokslinio potencialo, čia gyvos mokslinės tradicijos, vyksta intensyvus tarptautinis bendradarbiavimas. Tačiau iki Slėnio kūrimo technologinės infrastruktūros nebuvo, ir tai buvo pagrindinė kliūtis siekiant išlaikyti pozicijas intensyvioje tarptautinėje mokslinėje konkurencinėje kovoje bei tiesiant tiltus tarp mokslo ir šalies ar užsienio verslo", - sakė G.Valušis.

Anot pašnekovo, atsiradus galimybėms, kokių Lietuvos mokslininkai dar nėra turėję, galima tikėtis ir mokslinio proveržio, ir naujo kokybinio šuolio aukštųjų technologijų verslo raidoje.

Paklaustas, kodėl plėsti mokslo galimybes pasirinktas būtent Slėnio modelis, G.Valušis paaiškino, kad technologiniai įrenginiai kainuoja milijonus litų, o joks atskiras mokslinis projektas ar institucija į tokio dydžio paramą pretenduoti negali. Projektams paprastai skiriama iki 300 tūkst. litų parama, kurios pakanka vos vienam nedideliam moksliniam prietaisui įsigyti. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama Slėniui kurti yra kur kas didesnė. Pavyzdžiui, projekto "Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas" vertė yra beveik 239 mln. litų.

Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre jau veikia dalis Saulėtekio slėniui priklausančios įrangos.

Paskatins bendradarbiavimą

Kaip teigė G.Valušis, mokslo ir verslo partnerystė dėl nepakankamų technologinių galimybių iki šiol strigo. "Įsivaizduokite, verslui reikia gaminio su tam tikrais parametrais, jis rezultato tikisi iš karto, o mokslas dėl technologijų stokos pageidavimų įgyvendinti negali", - paaiškino jis.

Šiuo metu su mokslu itin aktyviai bendradarbiauja lazerių pramonė, kuri yra šalies lazerių mokslo kūdikis. Lazerinės technologijos orientuojasi ne tik į naujų lazerių kūrimą, bet ir atranda naujas lazerių taikymo sritis, tokias kaip metalų apdorojimas. Pastaruoju metu taip pat kuriasi saulės energetikos pramonė, kuriai technologinės naujovės yra įdomios ir reikalingos. O šalies aukštųjų technologijų pasididžiavimu, anot pašnekovo, galima laikyti biotechnologijos įmones.

"Jei verslo nėra, tenka jį susikurti", - sakė G.Valušis. Jis įsitikinęs, kad Saulėtekio slėnis skatins naujų įmonių kūrimąsi, esą jau dabar pastebima šio proceso apraiškų. Atsiradus infrastruktūrai, patirties įgiję mokslininkai patys imasi verslų ir komercializuoja mokslinius rezultatus. Kaip pavyzdį jis pateikė šiuo metu sėkmingai veiklą vykdančias įmones "TeraVil" ir "Ledigma".

Bandys susigrąžinti emigrantus

Paklaustas, ar įkūrus Saulėtekio slėnį iniciatyvos iš verslo pakaks, G.Valušis pabrėžė, kad problema yra daug globalesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. "Lietuva kenčia nuo masinės emigracijos, ir tai jaučia tiek darbdaviai, tiek mokslininkai. Jauni kūrybingi ir verslūs talentai bėga iš Lietuvos - turbūt ne tiek dėl materialių dalykų, kiek dėl teisybės ir pagarbos stokos. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje žmogus kaip vertybė niekada nebuvo svarbus", - svarstė jis.

Vis dėlto pašnekovas teigė neprarandąs vilties ir džiaugėsi, kad Saulėtekio slėnis jau šiandien tampa traukos centru ir dalis žmonių dėl atsirandančių naujų galimybių ketina grįžti. Be to, iš šalies išvykusius specialistus planuojama į darbo vietas Slėnyje kviesti asmeniškai.

"Jei vertybių sistema valstybėje nebus iškreipta kaip šiandien, viskas turėtų klostysis gerai, tačiau procesas bus ilgas", - prognozavo jis.

Vien Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre planuojama sukurti 40 naujų darbo vietų, o visame Saulėtekio slėnyje jų turėtų susidaryti gerokai daugiau. Joms užpildyti, G.Valušio manymu, šalies specialistų turėtų pakakti.

"Europa išgyvena keistą laikotarpį, o Lietuva yra jos dalis. Europoje pastebima keista tendencija studijuoti vadybą, ir inžineriniai specialistai tarsi pasitraukia į antrą planą. Džiugina tai, kad fizikų potencialas Lietuvoje yra labai geras, esama daug gražaus ir gabaus jaunimo. Todėl nemanau, kad šių žmonių trūks. Tik išlieka klausimas, ar pavyks juos išlaikyti", - sakė jis.

Investicijų oazė

G.Valušio teigimu, su aukštosiomis technologijomis dirbantis verslas orientuojasi į užsienio rinkas, todėl šiuo metu beveik visus savo produktus ir paslaugas eksportuoja. Tokia tendencija numatoma ir įkūrus Saulėtekio slėnį, nes Lietuvos rinka, kaip paaiškino pašnekovas, yra tiesiog per maža.

Saulėtekio slėnis, kaip tikimasi, ne tik didins eksportą, bet ir pritrauks užsienio investicijų. Pašnekovas net tarsteli, kad Lietuva galėtų tapti investicijų oaze, ir tai gerokai paspartintų ekonomikos augimą. Bet tam esą reikia palankaus investicinio klimato, kuris, kaip pabrėžė jis, priklauso nuo politikų sprendimų.

"Vienos kitos stambios bendrovės atėjimas ar investicijos mažai valstybei reiškia labai daug - jos sukuria daugybę darbo vietų, infrastruktūrą. Įgyvendinant projektus suburiami inžinieriai ir konstruktoriai, kurių užsakymus vykdo gamyklos. Jie vysto technologijas ir pritraukia užsakymų. Galiausiai specialistams reikia biurų, kuriuos kažkas valo. Kitaip tariant, pradeda suktis didžiulis mechanizmas, varantis ekonomiką", - aiškino G.Valušis.

Jis pabrėžė, kad Saulėtekio slėnio projektas yra infrastruktūros, o ne verslo projektas. Tačiau struktūrinės investicijos gali duoti ir apčiuopiamos finansinės naudos. "Konkretus pavyzdys galėtų būti Fizinių ir technologijos mokslų centro Optoelektronikos skyrius, kuris per pastaruosius trejus metus gavo 2,3 mln. litų ES paramos, o šio skyriaus mokslininkai per tą patį laikotarpį laimėjo įvairių projektų, kurių vertė daugiau nei 4 mln. litų. Daug kas priklauso nuo žmonių talento ir noro dirbti", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"