TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tik maras verčia susivokti

2014 09 25 6:00
Algis Baravykas: "Turime afrikinį kiaulių marą, kuris daugiausia plinta per neprofesionalius kiaulių augintojus." Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos kiaulių augintojus užgriuvo bėdos, kurių pasekmės gali būti dramatiškos. Maža to, kad užaugintiems gyvuliams ilgą laiką bus užtverti keliai į didžiausią Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) rinkas, jau du trečdaliai šalies teritorijos yra laikoma potencialiai pavojinga dėl afrikinio kiaulių maro plitimo.

Lietuvos kiaulininkystė - aklavietėje. Sustojo ūkių plėtra, stringa produkcijos pardavimas. Pagal ES prekybos taisykles, aptikus maro židinį, eksportuoti mėsą į trečiąsias šalis draudžiama mažiausiai trejus metus. Galima prekiauti tik ES viduje, tačiau iš zonų, kuriose nustatytas maro virusas, negalima išvežti niekur.

Apie susiklosčiusią šalies kiaulininkystės padėtį ir šio verslo požiūrį į atsakomuosius valstybės institucijų veiksmus su LŽ kalbėjosi Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Kas penkta neregistruota

– Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė, kad Lietuvoje aptikta 120 tūkst. neregistruotų kiaulių. Ką apie tai mano legalūs kiaulių augintojai?

– 2004-aisiais, dar prieš Lietuvai stojant į ES, ŽŪM patvirtino Gyvūnų ženklinimo taisykles, kurios reikalauja registruoti visų augintojų kiaules du kartus per metus, o gaunančiųjų ES paramą – keturis kartus. Kaip žinoma, bekonas užauga per pusmetį. Pastaraisiais metais per vieną registraciją įrašoma apie 500 tūkst. kiaulių, o per metus oficialiai parduodama apie milijoną. Vadinasi, neregistruoti gyvuliai sudaro 10–20 proc. visos bandos. Kiaules reikia ne tik įregistruoti, bet ir išregistruoti, t. y. pranešti, kad jos jau realizuotos. Prireikė afrikinio kiaulių maro, kad nustebtume, kaip aplaidžiai vykdomi reikalavimai.

– Kas privalo registruoti kiaules?

– Kad būtų tvarka, gal verta pačiai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) aiškintis, kas, kur, kiek kiaulių augina, kaip jas laiko, kur veža, kur realizuoja. Veterinarijos tarnybos inspektoriai turėtų paklausti augintojų, iš kur kiaulės atsivežtos, kaip laikomos, ar neserga ir kodėl neužregistruotos? Juk registravimo prievolė ir atsirado žinant, kad pasaulyje plinta įvairios gyvulių ligos.

Maras – ir iš apsileidimo

– Kokios to nerūpestingumo pasekmės?

– Turime afrikinį kiaulių marą, kuris daugiausia plinta per neprofesionalius kiaulių augintojus. Pažvelgę į afrikinio kiaulių maro plitimo žemėlapį Lietuvoje ir gretimose šalyse pamatysime, kad nuo šių metų sausio buvo užfiksuota apie 80 virusu užsikrėtusių šernų ir beveik 40 naminių kiaulių. Tik dviem atvejais - stambiuose ūkiuose. Vadinasi, marui labiausiai neatsparios neprofesionalios kiaulių laikymo vietos ir šernai. Dauguma net legalių smulkiųjų kiaulių augintojų nepaiso elementarių taisyklių. Dabar gyventojai, kurie užsiaugina po vieną kitą paršelį Kalėdoms, tampa rizika stambiajam kiaulininkystės verslui ir tuo pat metu – valstybei.

Nekaltinu žmonių. Jie gal ir nežinojo, kad gyvulius reikia registruoti. Jei kuris susirgo, savininkas kreipiasi į vietinį privatų veterinarą. Niekas jo neklausia, ar yra užregistravęs gyvulius. Būtų nepadoru sakyti, kad kiaulių augintojai per vieną naktį staiga tapo nelegalūs - derėtų atvirai pripažinti, jog ši sritis buvo apleista valstybės.

Kiek girdžiu, valstybės vadovams nepatogu pripažinti, jog individualios kiaulininkystės tradicija šiandien nesaugi. Net ir atsiradus maro židiniams pavieniai augintojai neįsisąmonina, kad bet kaip augindami kelias kiaules rizikuoja jau ne vien savo gyvuliais, jie gali padaryti didžiulę žalą ir milijoninę apyvartą turinčiam legaliam, ES bei valstybės skatinamam kiaulininkystės verslui, taigi - ir Lietuvai.

– Tai ką daryti?

– Tvarką reikia daryti. Tačiau jei kiekvienas nelegalus gyvulių augintojas laiko vidutiniškai po 3 kiaules, vadinasi, tokių yra apie 40 tūkstančių. Ar juos visus realu išmokyti vadovautis gyvūnų saugos taisyklėmis? Abejoju. Iš tiek žmonių kas penktas ar bent kas dešimtas tikrai pasakys: „Mes nuo seno pripratę taip tvarkytis, nesuprantame, kodėl viso to reikia, ir mums ta rizika nebaisi.“ Taigi reikėtų, kad įsikištų valstybė, sumokėtų kiaulių augintojams kompensacijas bent rizikingose zonose ir suteiktų galimybę už tuos pinigus nusipirkti kitokių gyvulių – karvių, avių, ožkų, paukščių. Toliau beatodairiškai plėsti maro zoną yra neatsakinga ir pavojinga.

Rinka vis siaurėja

– Ilgainiui tos nelegalios kiaulės vis tiek kur nors dingsta...

– Vienas suvalgo patys augintojai, ir tai nebūtų joks nusikaltimas, jei būtų laikomasi veterinarinės sanitarijos ir gyvūnų saugos taisyklių. Kita dalis patenka į turgų - taip ūkininkai "pridengia" pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nemokančius mėsos perpardavėjus.

– Dabar kiaulininkystės ūkių produkcija parduodama tik Lietuvoje?

– Nevisiškai. Be abejo, gyvulių auginama mažiau. Tačiau taip paprastai per dieną nieko nepakeisi. Juk užauginti gyvulį brangiai kainuoja, reikia atsiimti bent didesnę dalį investicijų į jį. Kiaulienos kaina nėra tokia didelė, kad viską su kaupu atpirktų, balansuojama ties labai mažo pelno riba.

Lietuvoje kiaulininkystės ūkio niekas nepirks – prieš fermas piktai nuteikta visuomenė, o dabar ir afrikinis kiaulių maras atėjo. Vadinasi, lieka mąstyti, kaip išsisukti iš padėties. Dabar kiekvienas ieško savo gelbėjimosi kelio.

Prasidėjus kiaulių marui Europos Komisija paskelbė rekomendacijas suskirstyti valstybės plotą į tris zonas pagal užkrėtimo lygį. Pirmajai priklauso teritorija, esanti aplink užkrėstas zonas ir kaimynystėje. Iš antrosios zonos draudžiama išvežti gyvas kiaules į užsienį, o mėsą leidžiama eksportuoti tik įvykdžius daugybę sąlygų. Iš trečiosios nevalia išvežti gyvų kiaulių ir kiaulienos, o vidaus rinkoje galima parduoti tik įvykdžius daugybę reikalavimų. Labai griežtai kontroliuojamas ir šalutinių produktų išvežimas.

Šie apribojimai, be abejo, varžo kiaulininkystės ūkių veiklą. Tos pavojaus zonos apima du trečdalius Lietuvos. Net į švelniausią zoną patekęs savo gyvulių arba neparduosi, arba už juos bus pasiūlyta labai maža kaina.

– Ar užkrėstas kiaules leidžiama parduoti vidaus rinkoje? Juk tie gyvuliai prieš nustatant maro židinius galbūt negalavo, gal buvo gydomi vaistais.

– Netiesa. Užkrėstas kiaules griežtai draudžiama realizuoti, jos naikinamos nedelsiant. Iš tikrųjų leidžiama skersti ir parduoti ne užkrėstas kiaules, o auginamas minėtose rizikos zonose. Tai varžo daugybė sąlygų. Svarbiausios jų – ūkis turi atitikti biologinės saugos reikalavimus, nustatytus VMVT; kiekviename zonoje esančiame ūkyje ne rečiau kaip kas ketvirtį turi būti tiriamas kiaulių kraujas; norint išvežti kiaulių siuntą (į furgoną jų telpa vidutiniškai 180) prieš 15 dienų būtina ištirti šių gyvulių kraują laboratorijoje. Tai brangu - vienas tyrimas kainuoja 150 litų (iš suformuotos siuntos reikia ištirti 29 kiaules). Išvežimo dieną valstybinis veterinarijos gydytojas privalo vėl patikrinti kiaules, ar šios neturi klinikinių ligos požymių, pamatuoti jų kūno temperatūrą. Tik tada gyvulius galima vežti į skerdyklas. Čia turi būti visiškai atskiriamos kiaulės iš trečiosios, pavojingiausios, zonos.

– Kokias matote kiaulininkystės perspektyvas?

– Liūdnas. Keista, kad mūsų valdžia trypčioja prie smulkiųjų ūkių. Kai reikia užkasti 20 tūkst. kiaulių stambiame ūkyje, bėdų nekyla: tuoj atvažiavo, įsakė, apsupo armija ir užkasė. O kai tenka paprastą kaimietį - rinkėją - priversti, kad šis paskerstų dvi kiaules ir kurį laiką jų nelaikytų, prasideda problemos: „Kaip pasakysime žmogui, ar jis supras, ar nesupras?“

Kol bus taip trypčiojama ir dvejojama, nieko gero nesitikime.

Faktai

*Lietuvoje per metus parduodama apie 1 mln. kiaulių.

*Pastaruoju metu duomenų bazėje kurį laiką buvo apie 500 tūkst. kiaulių.

*Vien Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose dirba apie 1500 darbuotojų.

*Penkeriopai daugiau žmonių darbuojasi įmonėse, kurios teikia paslaugas tiesiogiai kiaulininkystės ūkiams: grūdų tiekėjai, vairuotojai, skerdėjai, pardavėjai ir pan.

*Per metus kiaulininkystės įmonės Lietuvoje nuperka apie 300 tūkst. tonų grūdų.

Deklaruotų kiaulių bandos pokytis per 2,5 mėnesio, vnt.

Pozicija2014 06 302017 09 17
Deklaruota618 805692 608
Sunaikinta-26 613
Depopuliacija dėl remonto-4019
Pokytis+73 803

Šaltinis: Lietuvos kiaulių augintojų asociacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"