TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tikimasi ES paramos sausinti žemes

2014 01 04 6:00
Palankios žemės ūkio veiklai sąlygos daug kur Lietuvoje gali būti sukurtos tik sausinant žemes. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje žemės ūkio reikmėms galima būtų panaudoti daugiau dirbamos žemės plotų, jeigu būtų tinkamai tvarkomi melioracijos statiniai bei statomi nauji. Tam reikia nemažai lėšų, kurių papildomo šaltinio ieškoma kasmet.

Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, kurioje kritulių kiekis apie 1,48 karto viršija išgaravusio vandens kiekį, todėl palankios žemės ūkio sąlygos gali būti sukurtos tik sausinant žemes. Tai leistų išauginti daugiau žemės ūkio produkcijos, daugiau jos parduoti tiek užsienio, tiek ir vidaus rinkose, didėtų bendrasis šalies vidaus produktas, kiti ekonomikos rodikliai.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) bei socialiniai partneriai ieško galimybių melioracijos projektus finansuoti iš Europos Sąjungos (ES) paramos fondų. Žemės ūkio rūmų, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos, A.Stulginskio universiteto atstovai susitikime su ministru prof. Vigilijumi Jukna, viceministre Leokadija Počikovska ir Žemės ūkio ministerijos specialistais pripažino, kad prioritetiniu laikomo melioracijos sektoriaus būklė yra prasta, o nepakankamas jo finansavimas yra didelis rūpestis.

Viltis - ES fondai

Daug vilčių melioracijos srityje siejama su naujuoju 2014–2020 metų ES finansiniu laikotarpiu, kai turėtų būti išlaikytos 2 finansavimo kryptys – investicijos į melioracijos sistemas ir melioracijos griovių priežiūros programa. Tačiau specialistų netenkina tai, jog naujojoje Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje numatomas finansavimas bus 100 mln. litų mažesnis, nei praėjusiu 2007–2013 metų laikotarpiu, kai jis siekė 300 mln. litų.

„Norėtume, kad paramos intensyvumas ir per ateinantį laikotarpį siektų 90 proc., o ne 80 proc., kaip siūloma. Nedaug lėšų gauname, tad jeigu dar reikės nemažai savo pinigų skirti projektams įgyvendinti, tikrai tų skirtų europinių lėšų nepanaudosime“, – nuogąstavo Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis, įsitikinęs, kad melioracija yra pagrindas visai kaimo plėtrai.

Didelį rūpestį melioracijos specialistams kelia ir techninė bazė, kuri baigia susidėvėti, o jos atnaujinimui trūksta lėšų. Pasak jų, melioracijos įmonės be ES pagalbos negalės įsigyti milijonus kainuojančios technikos. ES lėšos labai praverstų ir naujai specializuotai technikai – daugiakaušiams ekskavatoriams įsigyti.

Kiek yra, tiek yra

Specialistai atkreipė dėmesį, kad ne mažiau kaip 30 proc. Europos žemės ūkio fonde numatytų lėšų kaimo plėtrai privaloma skirti klimato kaitos poveikiui švelninti, žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos bei klimato, ekologinio ūkininkavimo ir išmokų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemones. „Gal galima būtų šias lėšas panaudoti ir melioracijos drenažo rekonstrukcijos projektams?“, – svarstė K.Sivickis.

Diskutuojama ir dėl galimo žemdirbių mokesčio melioracijos fondui, aktyvesnio savivaldybių vaidmens, mokslinių projektų finansavimo ir kt. „Pinigų yra tiek, kiek yra, būkime realistai. Jokių konkrečių pažadų, kol neišanalizuotos visos galimybės, šiandien duoti tikrai negaliu“, – padėtį apibūdino ministras V.Jukna ir priminė, kad 2007–2013 metų finansiniu laikotarpiu buvo numatyta tik 131 mln. litų investicinės paramos melioracijai, tačiau šiandien paramos suma jau perkopė 300 mln. litų, taip pat atsirado nauja paramos priemonė melioracijos grioviams tvarkyti (20 mln. litų), todėl gali būti, kad ir 2014–2020 metų periodu bendra paramos suma viršys šiandien numatytus rodiklius.

Prioritetinis sektorius

Remiantis ŽŪM interneto svetainėje pateiktais duomenimis, apie 90 proc. visos žemės ūkio produkcijos Lietuvoje išauginama nusausintose žemėse.

Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia sausinti, krašte yra 3,4 mln. ha, arba 85,9 proc. bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Jų tvarkymas paskelbtas vienu iš prioritetų žemės ūkio srityje.

Šiuo metu bendras sausinamos žemės plotas šalyje siekia 2,98 mln. ha, daugiausia sausinama drenažu – 2,58 mln. ha. Iš jų 2,50 mln. ha sudaro žemės ūkio naudmenos.

Šalyje melioruota 42 proc. didelio palankumo ūkininkavimui plotų, 28 – vidutinio palankumo, 23 – mažo palankumo, 7 proc. – labai mažo palankumo žemės plotų.

Šiuo metu melioracijos grioviai Lietuvoje tęsiasi 62,8 tūkst. kilometrų, drenažas – 1 mln. 588 tūkst. km. Hirdotechnikos statinių sąrašą sudaro 1 486 tiltai, 63 789 pralaidos, 106 siurblinės. Iš jų - 88 iš jų sausinimo, 18 – drėkinimo, 498 km pylimų, tvenkinių plotas siekia 10 tūkst. 995 ha. Vidutinis melioracijos statinių amžius šalyje – 40 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"