TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tikisi prieplaukos pramogoms

2013 04 15 6:00
Klaipėdos uostas mažųjų laivų prieplaukai Smeltės pusiasalyje tikisi rasti daugiau lėšų. / Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėdoje nuolat susikerta miesto ir uosto teritorijų naudotojų tikslai.

Žinios apie Klaipėdos uosto veiklos rekordus atnaujino iš visuomenininkų ir politikų sudarytos savivaldybės Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos kalbas apie uosto pelną. Pagrindinis priekaištas uostui - daug metų nevykdomas įsipareigojimas mainais į miesto žemės sklypą įrengti valčių prieplauką Smeltės pusiasalyje.

Įstatymas paseno

Ankstesnės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovybės ir uostamiesčio savivaldybės santykiai buvo pasiekę pažangą. Susisiekimo ministerija (SM) buvo parengusi įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlė skirti miestui dalį KVJUD valstybei mokamų dividendų. Tuos pinigus esą galima pervesti tiesiai į miesto biudžetą ir naudoti privažiuojamiesiems uosto keliams tvarkyti, kompensacijoms už gyventojų iškeldinimą iš statinių, trukdančių uosto plėtrai, mokėti. Tačiau politikai šio sumanymo neįteisino.

Pagrindą ministerijos iniciatyvai buvo padėjęs susitarimas su KVJUD plėsti Klaipėdos uosto ir savivaldybės bendradarbiavimą per įvairius šių valstybės institucijų ir įmonių valdymo modelius, rengti su uostu ir jūriniu verslu susijusius įstatymus, socialinius projektus sieti su paveldo tradicijomis.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narys kapitonas Sigitas Šileris ir anksčiau siūlė dirbtinai neaštrinti savivaldybės ir uosto priešpriešos. Esą uostas - Klaipėdos savivaldybės gyvybinė funkcija.

O dabar jis pasidžiaugė, kad Klaipėdos uosto veiklos įstatymas daugiau kaip 20 metų garantuoja sėkmingą jo darbą. Tačiau garbus klaipėdietis sutiko, jog situacija per tą laiką pasikeitė, šiandien žmonės reikalauja uosto pajamas skirstyti kitaip. Bet S.Šileris ragina nustoti suokti apie uosto pelną ir nevartoti tokios sąvokos, nes KVJUD visas uždirbamas pajamas investuoja į ūkį, o valstybės paramos negauna.

Neištesėti pažadai

Kad gyvenimas savivaldybės ir uostininkų susitarimus verčia aukštyn kojomis, geriausiai iliustruoja uostamiesčio Nemuno gatvės rekonstrukcijos ir valčių prieplaukos statybos reikalai. Kaip paaiškėjo atėjus dabartiniam KVJUD vadovui Arvydui Vaikui, abu šie socialiniai projektai buvo įšaldyti, bet greitai dėl jų laukiama valdybos sprendimų.

Nemuno gatvės problemą nagrinėja susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė. Anot A.Vaikaus, XXI amžiuje žmonės privalo turėti minimaliai komfortiškas gyvenimo sąlygas. Bus imtasi priemonių geležinkelio garsams ir vibracijai mažinti, o jei tai nepadės, dviejų namų gyventojus teks iškeldinti. KVJUD vadovas teigia neišgirdęs argumentų, kodėl buvo nevykdomi 2011 metais patvirtinto teritorijos detaliojo plano sprendiniai ir kodėl uostas ėmėsi finansuoti jam nebūtinos gatvės rekonstrukciją.

Dėl valčių ir pramoginių laivų prieplaukos, pasak A.Vaikaus, galimi du statybos eigos variantai, susiję su Europos Sąjungos (ES) paramos dydžiu. 2011 metais projektą, jau parinkus rangovą, dėl investicijų trūkumo teko sustabdyti. Tąkart 38 mln. litų vertės projektui buvo numatyta tik 10 mln. litų ES lėšų.

Šiuo metu KVJUD yra išsiuntusi SM raštą, kad Vyriausybėje svarstant valstybės investicijų programos biudžetą būtų rasta papildomų 17 mln. litų iš kitose srityse nepanaudotos 2007-2013 metų ES paramos. Jeigu šiemet pinigų gauti nepavyktų, būtų teikiama paraiška 85 proc. valčių prieplaukos projekto vertės finansuoti iš 2014-2020 metų laikotarpio ES regioninės plėtros programos lėšų.

Savivaldybės poziciją dėl kuo greitesnio valčių prieplaukos statybos atnaujinimo taip pat remia konkursą laimėjusi rangovė - vokiečių kompanija "Jozef Mobius", statanti ir kitus svarbius uosto objektus. Jos vadovai neseniai patikino, kad jei KVJUD patvirtintų finansavimą šiemet, prieplauką kompanija įrengtų per pusantrų metų. Šis Kuršių mariose, už Kiaulės Nugaros salos, numatytas statyti objektas skirtas saugiam jachtų, katerių, valčių ir kitų mažųjų laivų švartavimuisi bei eismui užtikrinti. Manoma, kad daugiau kaip 400 vietų prieplauka bus patraukli pramoginiais laivais atplaukiantiems užsieniečiams ir visuomenei, nes motorinių valčių šalies gyventojai kasmet registruoja vis daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"