TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tipinis projektas – renovacijos etalonas

2013 10 14 6:00
Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Koordinuoti daugiabučių modernizavimo programą, kontroliuoti, kaip ji vykdoma, administruoti projektams finansuoti skirtas lėšas yra patikėta Būsto energijos taupymo agentūrai. Ji vykdo ir šviečiamąją veiklą savivaldybėse.

Agentūros vadovo Valiaus Serbentos teiraujamės apie vieną pamatinių renovavimo programos dalių – tipinius daugiabučių modernizavimo projektus.

– Kas tie tipiniai daugiabučių modernizavimo projektai?

– Jų yra apie trisdešimt tipų. Prieš penkerius metus Klaipėdos savivaldybėje paprašėme surašyti, kokie ten yra namai ir kokių daugiausia. Vieni namai pastatyti iki 1960-ųjų, pirmieji blokiniai - 1960–1970 metais, treti - monolitiniai. Namai buvo surūšiuoti pagal architektūros tipą, statybos metus, aukštų skaičių ir kitus parametrus. Tai daugiausia šiandien vadinamos ekonominės klasės namai. Kitados buvo pristatyta dešimtys tokių daugiabučių. Suomijos pavyzdžiu namų statybos kombinatai tuo metu gamino standartines plokštes su skirtingais elementais, o iš šių plokščių buvo masiškai lipdomi panašios architektūros pastatai.

Renovacijos programa buvo kuriama atsižvelgiant pirmiausia į didžiuosius miestus, ir pagal juos buvo rengiami tipiniai renovacijos projektai. Baziniais jų negalėtume pavadinti: nors jie parengti griežtai vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu, koreguojami kiekvienu atveju, pirmiausia atsižvelgiant į gyventojų pageidavimus. Pavyzdžiui, tipiniame projekte yra numatytos bene visos šiandien įmanomos namo modernizavimo priemonės, tačiau kiekvienas namas skirtingas. Viename gyventojai jau pakeitę langus, kitame gal įsistatę naujas duris, treti įsirengę individualius apskaitos prietaisus ir pan., o ketvirti nori sutaupyti ir renkasi minimalius renovavimo darbus. Atsižvelgiant į tai, iš tipinio projekto kai kurie darbai išbraukiami arba sumažinamas jų mastas.

V.Serbenta: "Galima renovuoti namą ir po žingsnį. Tačiau pasirinkus tokį būdą visus darbus teks finansuoti patiems - programa JESSICA nepadės."/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Be abejo, yra nustatyta ir minimali darbų apimtis bei minimalūs reikalavimai, kad dalis investicijų būtų kompensuojama valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal JESSICA programą.

Taigi, yra minimali programa, individuali, o tipiniai projektai atspindi maksimalią namo modernizavimo programą. Be abejo, galima prisigalvoti ir dar modernesnių papildomų darbų, bet jie jau bus vykdomi užsakovų lėšomis. Pavyzdžiui, keleto daugiabučių gyventojai sumanė ant stogo įsirengti saulės kolektorių, kiti panoro geoterminio šildymo sistemos. Bet dar neteko girdėti, kad kas nors imtųsi namą renovuoti, pasirinkęs minimalią programą.

– Kokie minimalūs reikalavimai?

– Svarbiausias reikalavimas – pasiekti, kad po renovacijos namas taupytų ne mažiau kaip 20 proc. iki tol suvartotos šiluminės energijos. Tokiu atveju bus suteikiamas lengvatinis kreditas ir subsidija projektui rengti, administruoti, vykdyti, taip pat parama nepasiturinčioms šeimoms, be to, 15 proc. investicijų bus kompensuojama.

Jei pagal projektą bus numatyta sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. šilumos, bus kompensuojama 40 proc. investicijų. Kitų variantų nėra. Antai jei bus numatyta sutaupyti 35 proc. šilumos, kompensacija neviršys 15 procentų. Nebus kompensuojama daugiau nei 40 proc. investicijų ir tokiu atveju, jei šilumos bus sutaupoma 50 ar 60 procentų.

Yra apskaičiuota, kad norint sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. šilumos, modernizavimo darbai kainuotų 300–350 litų už kiekvieną kvadratinį metrą.

Vertina ekspertai

– Kaip tie tipiniai projektai buvo rengiami? Kaip pritaikomi kiekvienu atveju?

– Lietuvoje projektavimas yra licencijuota veikla. Atrinkus tris daugiausia pasikartojančio tipo pastatus, buvo skelbiami projektų rengimo konkursai. Pateiktų projektų kokybę, siūlomus technologinius sprendimus vertino ekspertai. Buvo taisoma tai, kas nurodyta, ir tik tada projektas buvo patvirtintas kaip tipinis. Paskui tas projektas pritaikomas konkrečiam namui, kartu atsižvelgiant ir į užsakovo pageidavimus. Šį galutinį variantą galima pradėti įgyvendinti irgi tik atlikus ekspertizę.

Kitas variantas – kai tipinio projekto nėra. Tuomet konkrečiam namui rengiamas individualus projektas. Tokį projektą pateikti ekspertizei reikalaujama ne visada. Privalu tik tada, kai projektuojamas ypatingų statinių modernizavimas. Jų ne taip mažai, nes šiai kategorijai priklauso visi didesni kaip 5 aukštų statiniai ir tie, kuriuose yra liftas. Pavyzdžiui, liftas gali būti įrengtas ir 3 aukštų pastate. Tokiu atveju projekto ekspertizė irgi privaloma.

– Kartais mokslininkai reiškia nuoskaudą, kad tipiniai projektai rengiami nepasitarus su jais.

– Bet juk jie rengia visus normatyvinius dokumentus - taigi ir projektai yra rengiami pagal tų pačių mokslininkų nustatytus reikalavimus.

Medžiagos sertifkuotos, prižiūrėtojai tikrinami

– Ar nesibaiminate, kad tipiniuose projektuose gali būti tipinių klaidų, kurių dar nematome, kol procesas neįsibėgėjo ir kol atnaujinti pastatai neeksploatuojami. Juk su tipiniais projektais tokios klaidos būtų tiražuojamos.

– Be abejo, dar nėra patirties, neturime išsamios renovuotų namų eksploatavimo išlaidų analizės – juk iki praėjusių metų pabaigos buvo modernizuoti vos 8 daugiabučiai. Dabar visiškai parengta darbams daugiau kaip 300 daugiabučių. Jei būtų pastebėta kokių nors klaidų, reaguotume ir taisytume nedelsdami. Bet nemanau, kad tipiniuose projektuose būtų didelių, esminių klaidų.

– Bet juk jau būta, kad praėjus metams kitiems šiltinimo medžiagos nuo fasado pradeda byrėti.

– Pripažinsiu, būta ir tokių atvejų. Esu apie tai kalbėjęs su Lenkijos specialistais. Šioje valstybėje vienu metu tokie reiškiniai buvo jau tapę masiniai. Lenkai prisipažįsta, kad 1998 metais, kai pradėjo renovaciją, jų šalyje kone garažuose pradėta gaminti langus, klijus. Tokio darbo rezultatą ir matome. Tačiau dabar ten viskas sutvarkyta - visos naudojamos medžiagos yra sertifikuotos ir pavojų dėl panašių atvejų nebekyla.

Lietuvoje irgi viskas labai tiksliai sudėliota: visos naudojamos medžiagos yra sertifikuotos, o kiekvieną statybininkų žingsnį stebi statybos techninis prižiūrėtojas. Būtent jam tenka visa atsakomybė ir dėl atliekamų darbų kokybės. Tai svarbiausias statybos kontrolierius, kurį bet kuriuo metu gali ir patį patikrinti statybos inspektoriai.

JESSICA išimčių nedaro

– Ar norint modernizuoti tipinės architektūros namą galima nesivadovauti tipiniu projektu, renovuoti, pavyzdžiui, pagal vadinamąją penkių žingsnių programą?

– Be abejo, galima. Tokių pavyzdžių irgi būta: vieną kartą remontuodami namą jo gyventojai pakeitė langus, kitą kartą - perklojo naują stogą, trečią kartą - tvarkė šildymo sistemą, įrengė individualius šilumos apskaitos prietaisus. Galima namą renovuoti ir taip. Tačiau pasirinkus tokį būdą visus darbus teks finansuoti patiems - programa JESSICA nepadės.

Senos statybos pastatų renovavimo, modernizavimo, atnaujinimo ir kitais vardais vadinamas procesas pagaliau pradėtas ne tik žodžiais, bet ir darbais.

Iš tiesų šis reiškinys prieštaringas vien dėl naujojo gyvenamųjų pastatų renovavimo modelio. Juk kiekvieną projektą užsako savivaldybės įmonė, daugiabučio administratorius ar pagaliau - gyvenamųjų namų bendrija. Užsakovas skelbia ir viešus rangovo parinkimo konkursus, nustato jiems sąlygas, pasitaręs su gyventojais ir, matyt, įvertindamas kitas aplinkybes. Tačiau galutinis projekto rezultatų vartotojas ir visų įsipareigojimų perėmėjas yra būsto savininkas. Būtent jis ne tik vertins statybininkų darbo rezultatus, gyvenimo kokybę, užbaigus projektą, bet ir 10–15 metų vykdys projekto užsakovo prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Žinoma, kad mokėti už šildymą renovuotame name bus šiek tiek pigiau, jame gyventi bus patogiau, tačiau visada liks klausimų - bent jau tol, kol projektas nepradėtas ir juolab nebaigtas. Kad galutiniai vartotojai nebūtų visiškai atitrūkę nuo įvykių, LŽ padės visiems, kurie dalyvauja renovavimo procese, susikalbėti. Rašysime apie renovaciją reguliariai.

Domėkitės, siūlykite, skųskitės, girkite ir piktinkitės LŽ telefonu Vilniuje 8-5 249 2240 arba e.paštu k.sliuzas@lzinios.lt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"