TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tirpsta emigrantų parama artimiesiems

2010 05 21 0:00
Pagal tai, kokią ekonomikos dalį sudaro iš užsienio parsiunčiami pinigai, tarp ES priklausančių Vidurio Europos valstybių Lietuvą lenkia tik Rumunija.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ekspertai sutinka, kad emigrantų namo siunčiami pinigai neabejotinai mažina socialinę įtampą. Tačiau lazda turi ir antrą galą - ilgalaikėje perspektyvoje emigracijos padariniai smogs Lietuvos biudžetui iš peties.

Pasaulio banko (PB) skaičiavimais, 2009 metais mūsų krašto emigrantai namo parsiuntė 2,8 mlrd. litų - ketvirtadaliu mažiau nei užpernai, kai parsiųstų pinigų suma siekė 3,6 mlrd. litų. Pasak statistikų, emigrantų pinigų kiekis smuktelėjo maždaug į 2006 metų lygį.

PB duomenimis, pernai ne tik Lietuvos emigrantai artimiesiems siuntė mažiau pinigų. Esą apskritai į besivystančias šalis buvo pervesta 6 proc. mažiau lėšų nei užpernai (785 mlrd. litų). Dėl smukusios emigrantų paramos turėjo trauktis ir Lietuvos ekonomika. Į užsienį išvykusiųjų pinigai 2008 metais sudarė net 3,1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP)

Kitų dviejų Baltijos valstybių emigrantai parsiunčia artimiesiems šiek tiek kuklesnes sumas. PB prognozuoja, kad šiais metais į Latviją galėtų būti atsiųsta 1,5 mlrd. litų (1,8 proc. BVP), į Estiją - 815 mln. litų (1,7 proc. BVP). Lenkijos išvykėliai namo esą turėtų parsiųsti apie 23 mlrd. litų (2,1 proc. BVP).

Lygindamas pagal tai, kokią didelę ekonomikos dalį sudaro iš užsienio parsiunčiami pinigai, PB konstatuoja, kad tarp Europos Sąjungai (ES) priklausančių Vidurio Europos šalių Lietuvą lenkia tik Rumunija. Jos ekonomikoje emigrantų parama siekia 4 proc. BVP. Slovakijoje pinigai iš užsienio sudaro 2,1 proc. ekonomikos.

Komentaras

Komercinio "DnB NORD" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis LŽ tvirtino, kad emigrantų siunčiami pinigai Lietuvoje likusiems giminaičiams neabejotinai prisideda prie krašto ekonomikos skatinimo, tačiau ir... prie jos stabdymo. Pasak eksperto, niekas neturi tikslios apskaitos, kiek yra emigravusių lietuvių, ir ne tik dėl to, jog ne visi žmonės deklaruoja savo išvykimą.

"Kaip traktuoti asmenį, kuris pasako, kad 3 mėnesiams išvažiuoja padirbėti į Angliją, o paskui negrįžta 2-4 metus? Esama labai daug žmonių, kurie nelaiko savęs emigrantais. Jie teigia, jog išvažiuoja laikinai, tačiau vėliau nebesugrįžta į Lietuvą, - dėstė R.Rudzkis. - Tokios apskaitos tikrai trūksta. 2005 metais, kai buvo fiksuojama daugiausia išvykstančiųjų, turėjau pasidaręs primityvų vertinimą. Mano skaičiavimu, tais metais išvažiavo apie 50 tūkst. Lietuvos gyventojų."

R.Rudzkio nuomone, ir šiuo metu emigruojančių žmonių skaičius panašus. Taigi, anot jo, jei per metus išvyksta 50 tūkst. darbingiausių žmonių (kai visoje Lietuvoje darbingo amžiaus asmenų yra daugiau nei 1,5 mln.), per 5 metus prarandame apie 15 proc. darbuotojų. Esą jeigu nekiltų darbo našumas, tai reikštų, kad 15 proc. turėtų kristi ir šalies BVP.

"Emigracijos grėsmė labai didelė, nes išvažiuojantis jaunimas skurdina mūsų žmogiškuosius išteklius ir daro rinką nepatrauklią verslo plėtrai. Gerai yra tik tai, kad emigrantai siunčia namo pinigus", - kalbėjo analitikas. Pasak R.Rudzkio, išvykėlių parama sumažina socialines problemas, palengvina padėtį darbo rinkoje ir dar jie parsiunčia į Lietuvą uždirbtus pinigus. Visa tai, analitiko žodžiais, galima įvardyti kaip darbo jėgos eksportą.

Tačiau jis pabrėžė, kad šis emigracijos proceso "gerumas" yra labai trumpalaikis. "Ilgalaikėje perspektyvoje emigrantai galiausiai išsiveža ir savo šeimas, tad nustoja siųsti čia pinigus. Krašte nelieka darbuotojų, kurie moka mokesčius ir išlaiko valstybės institucijas, pensininkus bei kitus socialiai jautrius žmones. Tačiau visų blogiausia, kad užkertamas kelias plėtoti veiklą. Juk jei talentingiausi, inovatyviausi ir darbščiausi gyventojai išvažiuoja, valstybė tampa paprasčiausiai nepatraukli plėtoti investicijas", - samprotavo R.Rudzkis.

Analitiko manymu, 2006-2007 metais emigrantai į Lietuvą parsiuntė daugiausia uždirbtų pinigų, nes aktyviai pirko čia nekilnojamąjį turtą. Jo skaičiavimu, į užsienį išvažiavęs žmogus paprastai per mėnesį atsiunčia apie 300 litų, pavyzdžiui, norėdamas padėti tėvams ar kitiems artimiesiems. Esą daugiau pinigų siunčia asmenys, palikę namie šeimas, arba tie, kurie traktavo save kaip laikinai išvažiavusius ir pirko Lietuvoje būstus.

Artėjame prie "tikro" skaičiaus

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 metų balandžio mėnesį savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 11,3 tūkst. šalies gyventojų. Emigrantų skaičius, palyginti su kovu, padidėjo 5,4 karto.

Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė LŽ aiškino, kad balandžio statistika labiau atspindi privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos prievolę. Esą visuomet buvo kalbama, jog ne visi praneša apie savo išvykimą, o siekis išvengti PSD įmokų paskatino daugelį emigrantų deklaruoti gyvenamąją vietą. "Balandis - kaip tik tas mėnuo, kai daug žmonių deklaravo savo išvažiavimą ir buvo galima nustatyti, kad jie išvykę anksčiau, tik nedeklaravę to. Manau, ši tendencija gali trukti dar kurį laiką, tad prie tikrojo emigracijos skaičiaus priartėsime", - svarstė jis.

Pasak D.Paukštės, sunku apskaičiuoti sugrįžtančiųjų srautus, nes asmenų judėjimas yra laisvas ir žmonės neprivalo prašyti ar informuoti apie savo grįžimą į Lietuvą. Pašnekovas pažymėjo, kad per krizę imigrantų iš trečiųjų šalių sumažėjo 3 kartus, palyginti su 2008 metais, kai buvo fiksuojami didžiausi užsieniečių imigracijos srautai.

Kaip praneša Statistikos departamentas, šių metų sausio-balandžio mėnesiais emigravo 17 tūkst. žmonių, o tai 10,4 tūkst. daugiau negu praėjusių metų tą patį laikotarpį. Tuo metu imigrantų skaičius sumažėjo. 2010-ųjų balandį atvykimą į Lietuvą deklaravo 306 asmenys, arba 71 mažiau negu šių metų kovą. Per keturis 2010-ųjų mėnesius imigravo 1,4 tūkst. žmonių - 589 mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

2010 metų sausio-balandžio mėnesiais iš Lietuvos emigravo 15,6 tūkst. asmenų daugiau negu imigravo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"