TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tolimoji Kinija: apstu neišnaudotų galimybių

2014 06 20 6:00
Lietuviški maisto produktai turi daug perspektyvų Kinijos rinkoje. www.globalpost.com nuotrauka

Lietuvos verslininkai, braižydami eksporto žemėlapį, kol kas ignoruoja Kiniją, nors ši rinka žada geras perspektyvas. Specialistai pataria, kaip ją prisijaukinti, ir ypač ragina suklusti brangių produktų gamintojus.

Kiniją specialistai įvardija kaip labai perspektyvią ir reikalingą eksporto rinką, tačiau ji, VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2013 metais buvo tik 24-a eksporto partnerė pagal lietuviškos kilmės prekių eksporto vertę. Kol kas tenka susitaikyti su faktu, jog Kinijos rinkos potencialo Lietuvos verslininkai dar neišnaudoję - rinka jiems per menkai žinoma, kad eksporto mastas būtų reikšmingas. Gera žinia yra tai, kad augant vartojimui Kinijoje Lietuvos gamintojų prekybos galimybės joje turėtų didėti.

Rinkos subtilybės svetimos

Iš esmės išnaudoti Kinijos potencialą trukdo tos pačios priežastys, kaip ir žengiant į bet kurias kitas tolimas rinkas: plėtra kainuoja daugiau, o rizika – didesnė. Taip manantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas teigė, kad Lietuvoje didelių įmonių yra labai mažai, o šalyje vyraujančios mažos ir vidutinės įmonės rizikuoti 1-2 mln. litų nuostoliais nesiryžta. Esant tokiai situacijai, reikalingas didesnis valstybės įsikišimas. Tiesa, Ūkio ministerijos pristatytos ES struktūrinių fondų priemonės esą leidžia tikėtis, kad nuo 2015 metų vidurio įmonės į tolimesnes, egzotiškesnes rinkas galės žengti drąsiau.

Tuo tarpu „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas Justas Jurevičius kaip vieną svarbiausių trukdžių įeiti į Kinijos rinką nurodė įvairių leidimų ir specifinių sertifikatų poreikį. Jų gavimo procedūros yra ilgos ir dažnai komplikuotos, todėl procesui tobulinti reikia nuoseklaus Lietuvos verslo asociacijų ir diplomatų darbo. Be to, Lietuvos įmonėms, prisitaikiusioms prie ES rinkos, yra kebliau prisiderinti prie kitokių jų produkcijai taikomų reikalavimų, taip pat nepažįstamų verslo kultūros bei vartotojų poreikių. Dažnai plėtrą ribojančiu veiksniu taip pat išlieka didesnės logistikos sąnaudos.

Verslininkai neišvengia klaidų

Tiesa, sakyti, kad Lietuvos verslas visiškai atgręžęs nugarą Kinijos rinkai, būtų klaidinga. Eksportuojančių į šią šalį ar bent bandančių tai daryti esama, tačiau nemažai jų daro klaidų, kurios neleidžia pasiekti gerų eksporto rezultatų.

Kinijos rinka besidomintys šalies verslininkai, anot S. Besagirsko, pirmiausia klysta orientuodamiesi į didžiuosius miestus, tokius kaip Šanchajus. Mat jų rinkos jau užpildytos vokiškomis, britiškomis ar amerikietiškomis prekėmis ir įsiterpti yra gana sudėtinga. O štai mažesniuose miestuose, kurie Lietuvos mastais yra milžiniški, – gyventojų skaičius juose siekia 10-20 mln. - europietiškų prekių yra mažiau. Tad būtent šiose rinkose lietuviai galėtų sėkmingai įsitvirtinti.

Paradoksalu, tačiau eksportą plečiantiems verslininkams dėl mentaliteto skirtumų taip pat neretai koją pakiša vietiniai Kinijos prekybos tarpininkai. „Tos įmonės, kurios bando dirbti per tarpininkus, dažnai nieko gero nenuveikia. Pažiūrėkite, kiek nemažai įmonių deklaruoja eksportuojančios į Kiniją, tačiau jų eksporto apimtis apsiriboja 5-10 tūkst. litų. Lietuvoje su klientais, kurie generuoja tokią apyvartą, šios įmonės net neprasidėtų“, - sakė pašnekovas. Jo manymu, įmonės pasiektų geresnių rezultatų savarankiškai atidarydamos savo parduotuves. Tai ypač pasakytina apie galutinį produktą siūlančius gamintojus. Nors ryžtis žengti tokį žingsnį iš pirmo žvilgsnio atrodo rizikinga, tačiau tai padaryti esą nėra itin brangu.

Kaina konkuruoti nepavyks

Šiuo metu Lietuvos eksporto asortimentas į Kiniją, kaip teigė J. Jurevičius, yra gana koncentruotas. 2013 metais į Kiniją daugiausia eksportuota žaliavinės medienos, baldų, oro kondicionavimo prietaisų ir kitokių pramoninių įrenginių. Žaliavinė mediena sudarė beveik pusę viso lietuviškų prekių eksporto vertės į Kiniją. Būtent ši prekių kategorija patyrė ypač sparčią metinę plėtrą – augo daugiau negu dvigubai. Eliminavus žaliavinės medienos poveikį, eksportas pernai iš esmės neaugo.

Vis dėlto svarbu, kad Lietuvos eksporto į Kiniją struktūra, pašnekovo įsitikinimu, būtų labiau orientuota į technologiškai sudėtingesnius gaminius. Šiuo metu matyti, kad didžiausią potencialą turi maisto, tekstilės ir labiausiai į nišinius gaminius orientuoti pramoniniai įrenginiai. S. Besagirskas patvirtino, kad strategiškai įmonės turėtų stengtis eksportuoti galutinio vartojimo prekes, nes toks eksportas visuomet duoda daugiausiai pelno.

Kinijos rinkoje tokios prekės turi gerų perspektyvų jau vien dėl to, kad ten nereikia aršiai įrodinėti lietuviškos produkcijos pranašumo prieš kitų Europos gamintojų produkciją. „Nelabai svarbu, ar esi vokietis, prancūzas, belgas, ar lietuvis – esi europietis. Europietiška prekė Kinijoje tapatinama su kokybe, taigi iš karto sulauki daugiau pasitikėjimo ir gali reikalauti didesnės maržos. Tuo reikėtų pasinaudoti“, - sakė S. Besagirskas.

Tiesa, šioje rinkoje lietuviams vertėtų taikyti į pasiturinčius vartotojus, mat mažos ir vidutinės šalies įmonės negali konkuruoti mažesne kaina su didžiausiais koncernais. „Turėtume žengti į brangių prekių segmentą ir pabrėžti gerą europietišką kokybę bei ekologiškumą. Tai vienintelis kelias, nes ir patys kinai galėtų pasiūlyti prekę pigiau, kad ir kiek mes nuleistume kainą“, - tvirtino pašnekovas.

Maistininkai ieško galimybių

S. Besagirsko manymu, nėra vienintelio, išskirtinio sektoriaus, kuris turėtų reikšmingiau nei kiti didinti eksportą į Kiniją. Esą išskirti būtų galima nebent maisto produktų segmentą.

Visai neseniai, birželio pradžioje, kaip tik Lietuvos maisto gamybos įmonės išvyko į Kiniją ir Honkongą ieškoti eksporto galimybių. Ten vyko tarptautinė vartojimo prekių paroda „China International Consumer Goods Fair 2014“ bei kontaktų mugė. Į kvietimą dalyvauti tarptautinėje vartojimo prekių parodoje atsiliepė Kėdainių konservų fabrikas, „Straikas“, „Italiana LT“, „Naujasis Nevėžis“, „Birštono mineraliniai vandenys“ ir "Marijampolės pieno konservai“.

Mantas Nocius, „Versli Lietuva“ generalinis direktorius, neslėpė vilčių, kad renginiuose dalyvaujančioms šalies įmonėms vizitas pavyks „su kaupu“ ir lietuviško maisto produkcijos eksportas į Kiniją ar Honkongą artimiausiu metu išaugs. Jis pabrėžė, kad tai ypač aktualu šiandien, kai besikeičianti pasaulio geopolitinė situacija koreguoja Lietuvos eksportą, naujų rinkų būtina dairytis ir dėl vyraujančių neapibrėžtumų Rusijoje.

Bendrovės „Birštono mineraliniai vandenys“ regiono pardavimo vadovas Nerijus Žliobas pažymėjo, kad su Kinijos rinka dirba jau šiek tiek daugiau nei metus. Tačiau bendrovė ir toliau deda daug pastangų, plėtodama santykius su esamais klientais bei ieškodama naujų, mat į Tolimųjų Rytų rinkas žiūri kaip į ilgalaikę perspektyvą. Tiesa, jis abejojo, kad Kinija gali pakeisti Rusijos rinką, mat įmonėms perorientuoti savo eksportą iš Rusijos į Azijos rinkas yra labai sudėtinga dėl verslo bei kultūrinių skirtumų, taip pat importuojamos į Kiniją produkcijos kontrolės.

Ne pirmus metus parodoje dalyvaujančios bendrovės "Marijampolės pieno konservai" komercijos direktorius Nerijus Ruminas pasakojo, kad Kinijos rinkoje bando įsitvirtinti pirmiausia dėl jos dydžio, t. y. didelio vartotojų skaičiaus. Juolab kad bendrovės gaminami produktai - pieno milteliai ir pieno konservai – ten esą turi nemažą paklausą. “Deja, kol kas neturime galimybių eksportuoti pieno produktų į minėtą šalį, tačiau ruošiame roges vasarą: atliekame reikiamus namų darbus, analizuojame vartotojų tendencijas, paklausą, perspektyvas. Naujoji kinų karta keičia savo įpročius. Prieš keliolika ar net keletą metų nepriimtina naujove buvę įvairūs gėrimai, maisto produktai, prekių ženklai šiuo metu tapo standartu. Dėl to ir neabejojame, jog surasime savo vietą šioje rinkoje”, - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"