TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tradicinis kaimo amatas nyksta

2013 04 12 6:00
J.Makarevičius neslepia, kad iš natūralių karklų vytelių nupinti dirbiniai būtų paklausesni, jei gyventojų perkamoji galia būtų didesnė. / Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Jūrės kaime (Kazlų Rūdos sav.) ekologiškai ūkininkauja ir senąjį pynimo iš vytelių verslą puoselėja Juozas Makarevičius.

Išskaidyti savo verslą į dvi dalis J.Makarevičių privertė Lietuvos įstatymai, nes jie nenumato, kad vyteles pynimui auginantis ūkininkas pats galėtų iš jų pinti gaminius ir juos pardavinėti.

Atsidavė ekologijai

Jūrės kaime Azitos ir Juozo Makarevičių ūkį žino bet kuris senbuvis. Jis įkurtas miško apsuptyje. Šeima daugiau nei 30 hektarų ūkyje ūkininkauja be jokių trąšų. Nuo piktžolių ginasi tik taikydami sėjomainą. Sėja rugius, kvietrugius, grikius bei avižas. Dar lubinus - dirvai pagerinti. Vytelėms sodinami karklai - "liga", jau einanti iš kartos į kartą. Įvairius dirbinius iš vytelių pynė J.Makarevičiaus motina, jis pats, o dabar - ir sūnus Rytis. "Aš dėl sveikatos būklės jau tik galva galiu dirbti, o visa kita - sūnaus rūpestis", - sakė J.Makarevičius.

Ūkyje jie turi visą augalininkystei plėtoti bei karklų vytelėms auginti ir apdoroti reikalingą techniką. Ją pirko pagamintą Lietuvoje dar tuomet, kai pynėjų verslas buvo populiarus ir tokią techniką gamino mūsų šalies įmonės.

J.Makarevičius pasakojo, kad visą ūkyje ekologiškai išaugintą augalininkystės produkciją parduoda kaip paprastą, bet jam už įdėtą kantrybę bei triūsą sugrįžta didesnės, ekologiniams ūkiams taikomos išmokos. Tai ir palaiko apsisprendimą ūkininkauti ekologiškai.

Iš ūkyje išaugintų karklų vytelių jo įsteigtos individualios įmonės pynėjai pina įvairius gaminius. Anksčiau jų būta 60 rūšių, dabar belikę kur kas mažiau. Populiariausi - buitiniai, ūkiniai, kelioniniai krepšiai, skalbinių dėžės arba dekoratyvinės lėkštės. O lietuviškais baldais esą nesidomi niekas.

Ne ūkininko užsiėmimas

Ne vieną dešimtmetį pynimui iš vytelių skyręs J.Makarevičius neslėpė, kad didžiausią poveikį šiam verslui daro ne visuomet apgalvoti valdžios sprendimai. Anot pašnekovo, visiškai neaišku, kodėl ūkininkas negali pats užsiauginti vytelėms reikalingų karklų, iš jų pinti įvairių gaminių ir juos pardavinėti turguje, mugėse ar kitur. Mat tradicinis kaimo amatas - pynimas iš vytelių pagal mūsų šalies įstatymus nėra tikro ūkininko užsiėmimas. Bandančiam tuo verstis esą net gresia sankcijos.

"Nuo balandžio žemdirbiams buvo sudarytos galimybės trumpalaikiams darbams samdytis talkininkus jų neįdarbinant, o išrašant specialius paslaugų kvitus. Bet vytelių augintojai ir čia pamiršti - nenurodyta, kad taip samdyti darbininkus galima ir pynimo medžiagai ruošti", - tvirtino J.Makarevičius. Anot jo, trumpalaikių talkininkų prireikia karklams sodinti, vytelėms pjauti, rūšiuoti ir žievei nulupti. Tai darbai, kurie užtrunka keletą dienų, bet jiems atlikti reikia nemažai darbo jėgos.

"Kai paaiškėjo, kad ūkininkas negali pinti iš vytelių, įkūriau individualią įmonę. Tačiau iš šios veiklos išgyventi jau nebeįmanoma", - neslėpė J.Makarevičius. Išgyventi šeimai padeda kitos ūkio šakos, ypač augalininkystė.

Taps praeities reliktu

Anksčiau Kazlų Rūdos apylinkėse būta ne vienos dešimties pynėjų, dabar jų belikę vos keli. Dabar vos porą dešimčių pynėjų būtų galima suskaičiuoti per visą Lietuvą. Nors Lietuvos pynėjų darbai yra kur kas kokybiškesni už kiniškus, tačiau jų kaina - ne kiekvieno pirkėjo kišenei. Mūsų šalies gyventojų perkamoji galia labai menka, o šių dirbinių savikaina - didelė. "Jei už krepšį gauni 30 litų, tai trečdalį šios sumos tenka atiduoti pynėjui, trečdalį kainuoja žaliava, o kitą trečdalį sudaro įvairūs mokesčiai, lėšos kitiems darbuotojams, gaminiams pervežti", - kalbėjo pašnekovas. Per vieną dieną net ir mitriausių rankų pynėjas išgali nupinti ne daugiau kaip 3 krepšius. Jei stengsis daugiau, neilgai pins - pradės skaudėti sąnarius. O už didesnę kainą net ir Lietuvoje pinto krepšio neparduosi.

J.Makarevičius neslepia, kad pynėjų amatui nykti įtakos turėjo ne tik ekonominė padėtis ar šalies valdžios požiūris į šio amato puoselėtojus, bet ir bendros tendencijos. Pynimas iš vytelių reikalauja labai daug rankų darbo. Todėl jaunimui nėra patrauklus. "Pynimo tradicijos išnyks su mūsų karta, po 10 ar 20 metų. Išmirs mūsų karta, išnyks ir pynimas, kaip išnyko ir kitose Europos šalyse. Perspektyvos nematau. Gal išliks vienas kitas pynėjas, besiglaudžiantis prie turtingo kaimo sodybos šeimininko, sutinkančio rengti edukacines programėles", - LŽ teigė J.Makarevičius. Ūkininkas svarstė, kad amatui atgaivinti reikės kur kas didesnių lėšų, nei jam išsaugoti dabar.

Liko tik idėja

J.Makarevičiaus sodybos ūkiniuose pastatuose prikaupta daug iš vytelių pripintų daiktų. Ne tik tokių, kuriuos šiandien parduoda, bet ir nūdienos žmogaus akiai labai neįprastų. Vieni jų nupinti neseniai įvairiomis progomis, kiti skaičiuoja ne vieną dešimtmetį. Kluone negali praeiti pro senovinius rakandus - pintus krepšius, kuriais protėviai nešė šieną, pintas geldas, rėčius, lopšius. Šiuos radinius šeimininkas prižiūri ir saugo. J.Makarevičius puoselėjo viltį, kad jo surinkti senolių pinti rakandai, jo bei kitų Kazlų Rūdos apylinkių senųjų pynėjų nupinti parodomieji dirbiniai galėtų tapti Kazlų Rūdos krašto etnokultūrinio paveldo dalimi. Svajojo net įkurti pynimo muziejų. "Idėja ir teliko. Kai prieš 4 metus užklupo liga, nebe tas galvoje. Gal jau kas nors kitas šitą mintį įgyvendins", - prisipažino J.Makarevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"