TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Trąšų platintojai gręžiasi į Lietuvos žemdirbius

2015 03 06 6:00
LŽ achyvo nuotrauka

Stambiausios šalyje trąšų platintojos - UAB „Agrochema“ specialistai Lietuvos ūkininkams pasiūlė pavasarinį ciklą seminarų, kuriuose žemdirbius supažindina su augalų tręšimo naujovėmis ir su lietuviškų azotinių skystųjų trąšų panaudojimo galimybėmis.

Paprastai Lietuvoje sniego dangos nelieka antroje kovo pusėje, o netrukus ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės pradeda ir lauko darbus. Kada šiemet sušils pavasaris, kol kas dar sunku spėlioti, tačiau, anot prof. habil. dr. Gvido Šidlausko, labai svarbu tinkamai jam pasiruošti. Mat vos tik kiek atšilus teks įvertinti žieminių pasėlių būklę ir suplanuoti jų tręšimą.

„Šiuo metu augalų vegetacija neaktyvi – ji suaktyvės, kai oro temperatūra sieks daugiau negu 5 laipsnius šilumos. Kiek teko stebėti pasėlių laukus, jie atrodo gana neblogai – ruduo buvo gana palankus sėjai, sakyčiau, gana palanki ir žiema. Tačiau kaip bus toliau, sunku prognozuoti – jeigu staiga atšils, o vėliau vėl grįš šalčiai, gali kilti įvairių problemų. Todėl reikia tinkamai pasirengti visokiausiems netikėtumams“, - kalbėjo G. Šidlauskas.

Anot mokslininko, staigus pavasaris nėra palankus ne tik augalams, bet ir žemdirbiams. Mat vienu metu tenka galvoti, kaip patręšti peržiemojusius žiemkenčius ir kaip greitai pasirūpinti dirvos ruošimu pavasarinei sėjai. Juk nė vieno darbo negalima suvėlinti. Bet koks vėlavimas vėliau lemia derlingumą. Išvengti galimo staigaus pavasario problemų ar klaidų žemdirbiams ir padeda išankstinis pasirengimas būsimiems darbams. „Šių laikų žemdirbiai jau yra gana išprusę, išmokę apskaičiuoti, ką verta daryti, o ko - ne. Tad seminaruose juos daugiausia supažindiname su mūsų siūlomomis ir moksliškai pagrįstomis bei praktiškai patikrintomis augalų tręšimo naujovėmis“, - pasakojo G. Šidlauskas.

Biriosios trąšos užleidžia pozicijas

Kaip LŽ sakė UAB „Agrochema“ komercijos direktorius Mindaugas Packevičius, per pastaruosius metus žemdirbiams siūlomų trąšų asortimentas keitėsi, atsižvelgiant į klientų poreikius.

Kadangi Lietuvoje skystosios trąšos populiarėja, šalia turimų pavasariniam tręšimui skirtų skystųjų azoto, fosforo, kalio trąšų „Lyderis (NPK 9-9-9)" dabar žemdirbiams siūloma dar viena naujovė - „Agrochemos“ gaminamos skystosios amidinio azoto trąšos su magniu bei siera „Lyderis (Mg+NS)“. O daugiausia dėmesio dabar sutelkta į AB „Achema“ gaminamas azoto trąšas KAS-32. Šios trąšos pasižymi ne tik dideliu efektyvumu, gerina augalų derlių ir jo kokybę, bet ir gerokai mažesne kaina nei amonio salietra. Lyginant KAS-32 tonos kainą su amonio salietros kaina, susidaro 45 eurų skirtumas.

Žemdirbiams, neturintiems galimybės naudoti skystųjų trąšų, siūlomos biriosios AB „Achema“ gaminamos azoto trąšos: amonio salietra, kalcio amonio salietra bei karbamidas. Taip pat siūloma biriųjų azoto, fosforo, kalio kompleksinių trąšų: NPK 4-16-34 (mišinys) ir NPK 6-18-34, NPK 7-20-30, NPK 15-15-15+S (vienoje granulėje). Pastarosios trąšos yra naujojo Baltarusijos fabriko gaminys. Kadangi fabrikas pastatytas šalia kalio chlorido žaliavų kasyklų, šios trąšos šiek tiek pigesnės nei kitos.

„Per metus Lietuvos, Latvijos bei Estijos žemdirbiams parduodame apie 350 tūkst. tonų trąšų. Skystosios trąšos sudaro apie 20-30 proc. viso pardavimo ir kiekvienais metais ši dalis auga“, - teigė M. Packevičius. Jis pasakojo, kad Lietuvoje pagamintas skystąsias trąšas siekiama įtvirtinti Latvijos bei Estijos rinkose. UAB „Agrochema“ plečia logistikos tinklą ir tikisi artimiausiu metu užimti didesnę dalį rinkos Baltijos šalyse.

Dėmesys - vietos rinkai

Lietuviškų skystųjų trąšų pardavimas per keletą pastarųjų metų padidėjo dvigubai ir ūkininkai jų perka vis daugiau. Todėl UAB „Agrochema“ siekia, kad šios trąšos būtų prieinamesnės kuo didesniam būriui ūkininkų. Mat anksčiau skystosios trąšos buvo populiarios tik labai stambiuose ūkiuose, o dabar jas vis dažniau naudoja ir vidutiniai ar kiek smulkesni ūkininkai, valdantys iki 100 ir daugiau hektarų žemės bei užsiimantys grūdinių kultūrų auginimu.

Kada šiemet ateis pavasaris, kol kas dar sunku spėlioti, tačiau prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas pabrėžia, kad žemdirbiams labai svarbu tinkamai jam pasiruošti. / LŽ archyvo nuotrauka

Įmonė atsigręžia į ūkininkų interesus, tai naudingiausia patiems žemdirbiams, kurių ūkius skystosios trąšos pavasarį turi pasiekti per 2-4 savaites ir per tą laiką jos turi būti panaudotos. Šiemet numatyta išplėsti skystųjų trąšų saugyklas Šeduvoje ir Vilkaviškyje.

Profesoriaus G. Šidlausko teigimu, skystųjų trąšų populiarėjimas tarp žemdirbių nėra jokia naujiena, jie tiesiog moka skaičiuoti, kas apsimoka daryti, o kas – ne. Tyrimais įrodyta, kad tręšdamas skystosiomis trąšomis žemdirbys hektarui sutaupo apie 30 eurų, palyginti su tręšimu biriosiomis trąšomis. Be to, žemdirbiai išmoko naudoti šias trąšas. Pasinaudodami Europos Sąjungos parama jie įsigyja šioms trąšoms įterpti skirtų purkštuvų, kurių apimamas plotas siekia net iki 40 ar daugiau metrų. Šitaip jos greitai ir gana tolygiai paskleidžiamos visame lauke. Ir jau nereikia baimintis, kad po tręšimo laukas atrodys tarsi suskirstytas rėžiais.

Mat tręšiant biriosiomis trąšomis ten, kur trąšų pakliuvo daugiau, augalai labiau žaliuoja, kitur - pasėlis retesnis ir augalai menkesni, o vietomis gali būti ir pageltonavusių plotelių, rodančių, kad augalai trąšų gavo pernelyg daug. Tręšiant skystosiomis trąšomis to galima išvengti. Be to, skystosios trąšos yra ne tik pigesnės, bet ir efektyviau augalų pasisavinamos, ekologiškai mažiau taršios.

„Šias trąšas galima naudoti kalvotose vietose, arti vandens telkinių. Nėra jokios baimės, kad tik patręšus užeis lietus ir išplaus trąšas į sėslesnes vietas, nuokalnes, griovius, vandens telkinius. Tręšiant per lapus vegetacijos metu skystosios trąšos iš karto patenka į augalą. Tai taip pat didina jų efektyvumą, ypač sausesniu laikotarpiu, kai trūksta drėgmės ir biriosios trąšos negali ištirpti. Skystosioms trąšoms tai neaktualu“, - teigė G. Šidlauskas, nurodydamas ir dar vieną tokių trąšų naudojimo privalumą – tręšiant skystosiomis trąšomis visi darbai būna mechanizuoti, nereikalaujantys rankų darbo, be to, nėra taros atliekų ir nereikia rūpintis jos utilizacija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"