TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Trąšų rinką iš sąstingio budina geros kainos

2009 04 17 0:00
Iki 2013 metų Lietuvoje bus pastatyti penki nauji prekybos centrai "Agromax".
LŽ archyvo nuotrauka

Neįtikėtinai sumažėjusios trąšų kainos ūkininkams atvėrė galimybes net sunkmečiu įsigyti derliaus kokybei pagerinti bei pagausinti reikiamų priemonių.

Žemdirbiai pokyčių trąšų ir cheminių priemonių rinkoje laukė iki paskutinės akimirkos - jie būtiniausių produktų nepirko iki pat sezono pradžios.

Sulaukė gerų pasiūlymų.

UAB "Agrochema" generalinis direktorius Liudas Mediekša LŽ sakė, kad prekybos sąstingis privertė gamintojus ir pardavėjus peržiūrėti kainų politiką. Šiuo metu pagrindinės taikomos priemonės - mažiausia kaina bei prekybos akcijos.

"Klientams kuriame pridėtinę vertę. Pavyzdžiui, perkantieji trąšas gauna dovanų cheminių priemonių. "Agromax" ženklo prekybos centruose, prekiaujančiuose daugiausia mūsų įmonės produktais, nuolat rengiami išpardavimai, siūlomos nuolaidos", - teigė L.Mediekša.

UAB "Agrochema" generalinio direktoriaus teigimu, tokių trąšų ir cheminių priemonių kainų, kokios vyrauja dabar, nebuvo niekuomet.

"Trąšų kainos dabar nukrito, o pavasario sezono metu to niekuomet nėra buvę", - kalbėjo L.Mediekša.

Produkcijos piniginės vertės mažėjimas prasidėjo prieš Naujuosius metus ir tęsiasi iki šiol. Kainų didėjimas ir stabilizavimas, tikimasi, prasidės vasarą, kuomet ūkininkai laukus tręš antrą ir trečią kartą.

Populiariausia azotinė trąša - amonio salietra atpigo nuo 1100 litų už toną iki 900 litų. Didesnio kainų pokyčio sulaukė fosforo NPK trąšų pirkėjai - šį sezoną jos sumažėjo iki 150 procentų. "Tai susiję ir su konkurencija. Visuotinis produktų vertės kritimas daro įtaką rinkai", - kalbėjo L.Mediekša.

Poreikio neverta ignoruoti

"Agrochemos" vadovas tvirtino pastebėjęs, kad žemdirbiai šiemet stengiasi įsigyti tik pačių būtiniausių trąšų ir atsisako brangesnių, ilgiau veikiančių. "Augalams reikia įvairių trąšų, jų poveikis yra ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įrodytas. Todėl sutaupę pinigų, neišleidę jų trąšoms, ūkininkai tiesiog gaus mažesnį derlių ir menkesnį atlygį už jį", - įsitikinęs L.Mediekša.

UAB "Agrochema" vadovas sakė, kad iki šiol įmonės taikytos rinkodaros priemonės pasiteisino ir buvo veiksmingos. Prekybinės akcijos bei kainų nuolaidos teigiamai veikia vartotojų pasirinkimą, todėl jų "Agromax" prekybos tinkle gausu.

Įmonė ieško ir kitokių, nestandartinių rinkos aktyvinimo būdų. Pasak L.Mediekšos, taikomas pasiteisinęs ir jau tradiciniu tampantis atsiskaitymo būdas - grūdus ūkininkai keičia į jiems reikalingas trąšas.

Kaimynų padėtis panaši

Esant sunkiai ekonominei situacijai, verslas daug akyliau stebi kaimynių šalių rinkas. "Antai Lenkijoje trąšos net tuomet, kai visur jos buvo tikrai brangios, kainavo mažiau nei dabar krizės ištiktose šalyse", - kalbėjo L. Mediekša. Šios šalies rinkos specifika paremta valstybine politika - Lenkijos ūkininkai temoka 3 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) už trąšas, jų gamyklos naudoja pigesnes dujas ir t. t.

"Įsigyti lenkiškų trąšų galima. Tačiau į Lietuvą pargabenti didelį jų kiekį neįmanoma", - sakė UAB "Agrochema" generalinis direktorius.

Estijos rinkoje dabar situacija labai panaši į susidariusią Lietuvoje. Analogiškai rinka gyvuoja Vokietijoje ir Prancūzijoje. Tiesa, čia daugelis trąšų fabrikų nedirbo rudenį ir gamybą atnaujino tik žiemos pabaigoje. Blogesnė padėtis Latvijoje rinkoje, kur trąšų perkama gerokai mažiau, egzistuoja klientų nemokumo problema.

Kainos išsilygina

Keletą metų Lietuvos ūkininkai buvo nepatenkinti didelėmis trąšų ir mažomis grūdų supirkimo kainomis. L.Mediekša prognozuoja, kad šis balansas išsilygins ir pasieks pusiausvyrą jau šią vasarą. "Tačiau nepaisant to, šis sezonas bus sunkus visiems. Mažės trąšų pardavimo apimtys, prekybinės maržos, sandėliuose užsiliks praėjusio sezono produkcija. Ūkininkus vargins aukšta produkcijos auginimo savikaina, kurios nepadengs supirkimo kainos", - mintimis dalijosi L.Mediekša.

Trąšų gamintojai ir ūkininkai turėtų lengviau atsikvėpti tik kitąmet, kuomet kainų stabilizavimas duos apčiuopiamų rezultatų. "Šį rudenį ūkininkai pasės derlių trąšų įsigiję normaliomis kainomis. Todėl kitąmet produkcijos savikaina bus mažesnė", - aiškino L.Mediekša.

Krypties nekeičia

UAB "Agrochema" net sunkmečiu nekeičia pagrindinių savo planų -būti naudinga bendrove ūkininkams ir su jais bendradarbiauti. Todėl iki 2013 metų Lietuvoje bus pastatyti penki nauji prekybos centrai "Agromax". Du tokie centrai iškils Latvijoje, vienas - Estijoje, du arba trys atsiras Lenkijoje.

Ketinama pastatyti ir vienuolika mini agrocentrų. Iš viso UAB "Agrochema" investicijos agrocentrų plėtrai sieks 270 mln. litų. "Yra ir kitų planų, kurių sunkmečio kontekste neatsisakome, pavyzdžiui, durpių granulių gamybos", - pasakojo L.Mediekša.

UAB "Agrochema" generalinio direktoriaus teigimu, įmonė yra parengusi kompleksinio vystymo programą, kurios esmė - įvairių paslaugų, konsultacijų teikimas ūkininkams.

Taupyti neverta

Šakių rajone dirbantis stambus ūkininkas Aleksandras Stonkus tvirtina sunkmečiu trąšų neatsisakęs ir nemanąs, kad tai verta daryti. "Reikia tikėtis, kad krizė daugelį metų nesitęs. Todėl nenorime nualinti žemės", - LŽ dėstė ūkininkas.

Jo tvirtinimu, žemę tręšti reikia kasmet, kitos išeities ūkininkaujant nėra. Priešingu atveju ji neduos norimo rezultato - gausaus derliaus. "Jei dabar jos neprižiūrėsime, vėliau reikės dvejus trejus metus naudoti didelius kiekius trąšų tam, kad derlius vėl būtų tinkamas ir už jį gautum didesnį atlygį", - sakė A.Stonkus.

Šešiolika metų ūkininkaujantis vyras pasakojo išsinuomojąs žemę iš ūkininkauti nebenorinčių asmenų ir ją dirbąs. Per tą laiką A.Stonkus ne kartą įsitikino, jog neprižiūrėtą, tinkamai netręštą žemę reikia gaivinti kelerius metus, tik tuomet joje užauga gausus derlius.

Norintiems sutaupyti ūkininkams A.Stonkus pataria rinktis skystąsias trąšas, kurių įsisavinimas yra 15-20 proc. geresnis nei birių trąšų. "Todėl galima naudoti mažiau trąšų ir gauti tą patį rezultatą - gerą derlių", - dėstė A.Stonkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"