TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Traukiasi bankrotų banga

2010 05 19 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nors grandininė bankrotų reakcija šalyje kartais vyksta net ir tyčia, o "sprogdinamas" verslas išmuša iš pusiausvyros savo buvusius partnerius, tiekėjus ir net konkurentus, bet skaičiai rodo, kad bankrotų mažėja. Pasak ekspertų, jau plika akimi matyti - rinka apsivalė.

Kalbų apie baigiamą verslą netrūksta, o sumažėjus bendram bankrotų skaičiui įžvelgiama daugiau tyčinių bankrotų atvejų. Tai pastebinčios prisipažįsta net teisėsaugos institucijos, esą negalinčios suvaldyti šio proceso dėl laiko ir lėšų stokos.

LŽ jau rašė, kad tyčiniai bankrotai niekam nerūpi ir juos tirti imamasi itin retai, nes pirmiausia kreditoriams rūpi atgauti turtą ir pinigus. Todėl jie dažniau kreipiasi į teismą dėl skolos išieškojimo, nei imasi inicijuoti bankrotus.

Prasiskolina ir bankrutuoja

Analizuojantis nuostolingai dirbančių, restruktūrizuojamų, bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių veiklą prie Ūkio ministerijos veikiantis Įmonių bankroto valdymo departamentas dažniausiai pastebi verslo plėtotojų neūkiškumą ir verslumo stoką. Jokia paslaptis, kad neretai po tuo slepiasi gudrūs nesąžiningų verslininkų sprendimai ir klasikiniai "fenikso sindromo" pavyzdžiai.

"Dažniausiai įmonės bankrutuoja dėl vidinių, su įmonių valdymu susijusių priežasčių: netinkamo administravimo, pernelyg rizikingų sprendimų priėmimo, ilgalaikių finansinių problemų, neprisitaikymo prie pasikeitusių rinkos sąlygų. Pernelyg didelės mažų ir vidutinių įmonių skolos įvardijamos kaip viena pagrindinių įmonių bankroto priežasčių", - LŽ sakė Virginijus Narvilas, Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius.

Pasak jo, dažnai bankrotas inicijuojamas per vėlai, dėl to tikimybė, kad kreditorių reikalavimai bus patenkinti, mažėja.

Tai LŽ patvirtino ir Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Stasys Sipavičius. Pasak jo, taip yra todėl, kad įmonių vadovai ir akcininkai per vėlai įvertina verslo finansinę padėtį, o anksčiau įmonės bankrotą galintys inicijuoti trečios eilės kreditoriai to nedaro, nes išvis prarastų galimybę atgauti savo pinigus. Daugiau šansų skoloms susigrąžinti - kreipimasis į teismą dar esant veikiančiai skolininkei.

Krinta smulkieji

Pasak V.Narvilo, per keturis šių metų mėnesius bankroto procesas inicijuotas 401 įmonei, o tai yra 16 proc. mažiau nei per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį, kai bankrutavo 477 įmonės.

"Matome, kad daugiausia bankroto procesų inicijuojama didžiosiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse. Pirmąjį šių metų ketvirtį beveik visose apskrityse bankrotų inicijuota mažiau nei 2009 metų pirmąjį ketvirtį. Per tris šių metų mėnesius daugiausia bankrutavo prekybos (98 įmonės) ir statybos (97 įmonės) verslai", - teigia V.Narvilas.

Pasak jo, iki šio pirmadienio buvo vykdoma 2991 bankroto procedūra, baigtos 6022 procedūros. Apie 80 proc. bankrutuojančių įmonių bankroto proceso pradžioje dirbo 1-9 darbuotojai. Daugiausia bankrutuoja uždarosios akcinės bendrovės (91,5 proc.) ir individualios įmonės (6,7 proc.).

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė LŽ nedrįso šios statistikos vertinti kaip ilgalaikės tendencijos, nors įvertinus ankstesnes patirtis tikėtina, kad bankrotų skaičius mažės inertiškai.

"Neatmetu prielaidos, kad tai laikinas smuktelėjimas, kurį galėjo lemti pernai užregistruotas itin didelis bankrutavusių įmonių skaičius. Verslo padėties blogėjimas pernai buvo toks staigus, kad tie, kurie neišsilaikė, jau bankrutavo. Matome ekonomikos pagyvėjimo ženklų, tačiau tikėtina, kad bankrotai vis dar lydės palaipsnį ekonomikos atsigavimą. Laukiame labai lėto ekonomikos augimo", - sako V.Tauraitė. Pasak ekspertės, tikėtina, kad ir įmonių kreditoriai, iš galimybių atgauti pinigus rinkdamiesi skolininko bankroto inicijavimą, bus atlaidesni.

Apsivalymas dar vyksta

Verslo konsultantai pastebi, kad bankai verslo padėtį šiuo metu spalvina jau ne juoda, o pilka spalva. "Daugelis įmonių, kurios laiku susitvarkė finansus, optimizavo veiklą, jau po truputį atsitiesia ir rodo atsigavimo ženklų: pagyvėjo net statybų sektorius, kai yra užbaigiami seniau pradėti objektai, auga eksportas. Žinoma, šis ūkio atsigavimas bus ilgas ir lėtas, tačiau, tikėtina, jis sukurs naują tvaresnį ekonomikos augimo etapą", - LŽ dėstė VšĮ "Eurokonsultantų grupė" direktorius Mantas Zamžickas.

Pasak jo, giluminės įmonių bankrotų priežastys slypi finansų krizės ištakose: sprogus finansų burbului dalis įmonių laiku nepersitvarkė ir tęsė veiklą "perteklinių pinigų laikotarpiu", o kitos įmonės iš mažėjančių pinigų srautų suprato, kad atėjo metas optimizuoti verslą - mažinti sąnaudas, restruktūrizuoti kreditus, perskirstyti klientus, orientuotis tik į perspektyvias veiklas.

"Įmonės, kurios laiku tai suprato bei priėmė atitinkamus sprendimus, didesnių problemų, taip pat ir bankroto, išvengė. Tuo metu kitos įmonės arba susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, arba atsidūrė ties bankroto riba. Pažymėtina, kad didžioji dalis tokių įmonių veikė statybų, transporto bei susijusiuose sektoriuose, būtent kuriuose ir buvo prisikūrę daugybė įmonių, kurios sugebėjo veikti tik ekonominio burbulo metu - kai nereikėjo sukti galvos dėl įmonės veiklos rizikos diversifikavimo, efektyvaus valdymo, o kapitalas buvo lengvai pasiekiamas ranka. Finansų nuosmukis yra ekonominio ciklo laikotarpis, kai tokios įmonės "atsiskleidžia" ir anksčiau ar vėliau žlunga, t. y. vyksta natūralus apsivalymo procesas. Įmonės, kurios laiku pagal pasikeitusias verslo sąlygas optimizavo savo veiklą, ieškojo alternatyvių finansavimo šaltinių (pvz., ES parama, privatūs investuotojai), iš anksto derėjosi su bankais dėl kredito sąlygų sušvelninimo tam tikram laikotarpiui, išliko, užsigrūdino ir rengiasi naujam augimo etapui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"