TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Trečdalis verslininkų dar negalvoja, kaip apsirūpins eurais

2014 10 20 10:44
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iki euro įvedimo likus mažiau nei trims mėnesiams, grynieji eurai jau pradėti gabenti į Lietuvos finansų institucijas, kurios pinigus paskirstys šalies įmonėms. Tačiau patys verslininkai vangiai domisi apsirūpinimu naująja valiuta.

„Swedbank“ užsakymu atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, trečdalis jų (33 proc.) dar negalvojo, kaip gaus euro banknotų ir monetų, reikalingų dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo laikotarpiu. Panaši dalis įmonių (29 proc.) grynųjų eurų iš anksto užsisakyti neketina.

Latvijoje susidarė eilės

„Grynuosius pinigus naudojančios įmonės turės pasirūpinti eurų banknotais ir monetomis, kad galėtų be trikdžių tęsti veiklą ir po sausio 1-osios, kai grąžą bus galima atiduoti tik eurais. Tačiau daugelis įmonių vis dėlto delsia ir yra linkusios grynųjų pinigų klausimą atidėti Naujųjų metų išvakarėms, taip rizikuodamos patirti sunkumų valiutos pasikeitimo laikotarpiu“, – sakė „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Pasak jo, praėjusiais metais Latvijoje norėjusieji atsiimti eurų padaliniuose gruodžio mėnesį arba iškart po euro įvedimo laukė eilėse iki 5 valandų. Tam kad panaši situacija nepasikartotų Lietuvoje, verslininkai turėtų išnaudoti likusį laiką ir tinkamai pasiruošti dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiui.

Rugpjūtį paskelbti „Swedbank“ užsakymu vykdyto tyrimo rezultatai parodė, kad tik 14 proc. apklaustų įmonių planavo su banku pasirašyti išankstinio grynųjų eurų pristatymo sutartį. Didžiąją jų dalį sudarė didesnės bendrovės – turinčios 10 ir daugiau darbuotojų. Iš jų kas penkta ruošėsi teikti paraišką dėl naujosios valiutos pristatymo. Tuo tarpu smulkieji verslininkai dvejojo – tik viena iš dešimties mažų įmonių (iki 9 darbuotojų) planavo pateikti tokį prašymą.

Gali išaugti pardavimų apyvarta

D. Vilčinskas atkreipė dėmesį, kad eurų banknotais ir monetomis verta apsirūpinti visoms grynuosius savo veikloje naudojančioms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio: „Kaip parodė Latvijos įmonių patirtis, sausio mėn. pardavimų apyvarta augo apie 30 proc., nes žmonės skubėjo išleisti sukauptas senosios valiutos santaupas. Vadinasi, įmonės, kurios laiku pasiruošė euro įvedimui pirmosiomis sausio savaitėmis neišėjo priverstinių atostogų ir uždirbo daugiau.“

Be to, pasak „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovo, tikėtis, kad sausio pradžioje klientai už prekes atsiskaitys tik eurais arba mokėjimo kortelėmis, būtų pernelyg optimistiška. „Daugiau kaip pusė šalies gyventojų vis dar pirmenybę teikia gryniesiems pinigams. Norėdami išsikeisti valiutą, nemažai žmonių už mažą pirkinį, pavyzdžiui, kavos puodelį ar laikraštį, atsiskaitys stambia litų kupiūra ir turės grąžą gauti eurais. Tikėtina, kad tokiu būdu išsikeisti valiutą dažniau rinksis mažų miestelių gyventojai, kuriuose nėra banko padalinių“, – aiškino D. Vilčinskas.

„Swedbank“ duomenimis, išankstiniu eurų pristatymu rūpinasi įmonės, įsikūrusios tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose šalies miestuose. Daugiausia tokių įmonių yra Vilniuje (377) ir Kaune (165). Kiti miestai gerokai atsilieka – Klaipėdoje jų yra 58, Šiauliuose 56, Šakiuose 52, Panevėžyje 36, Mažeikiuose ir Raseiniuose iki 30. Užsakytų eurų suma svyruoja nuo 111 eurų iki 300 tūkst. eurų.

Padaugės grynųjų pinigų

D. Vilčinskas atkreipė dėmesį, kad susitarus dėl eurų pristatymo, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir pinigų saugumu. „Gruodį įmonės turės apie tris kartus daugiau grynųjų nei paprastai. Gautus eurus reikės saugoti atskirai, o juos pradėti naudoti bus galima tik nuo sausio 1 dienos. Be to, sausio pradžioje kaupsis ne tik eurai, bet ir litai, kurių nebus galima grąžinti į apyvartą. Todėl įmonės jau dabar turėtų įsivertinti, ar jų patalpos yra pakankamai apsaugotos ir tinkamos laikyti didesnį grynųjų kiekį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į atvežamų eurų svorį. Latvijoje pasitaikė atvejų, kai grindys neišlaikė pristatytų naujųjų pinigų svorio“, – pabrėžė banko atstovas.

D. Vilčinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad įmonėms, kurios grynųjų pinigų pristatymo sutartį su bankais pasirašys anksčiau, eurus bus siekiama pristatyti kuo vėliau. Tokiu atveju gautos naujosios valiutos saugojimo laikas bus trumpesnis. Tokiu būdu suma litais, lygi užsakytų eurų sumai, įmonės sąskaitoje bus rezervuojama taip pat vėliau – likus kelioms dienoms iki eurų pristatymo.

Pinigus keis bankomatai

Pirmosiomis kitų metų sausio savaitėmis – dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu – verslininkai vis dar galės įnešti litus į įmonės sąskaitas, pasinaudodami pinigus priimančiais bankomatais. Anot D. Vilčinsko, šie bankomatai leis įmonėms pasikeisti litus į eurus savarankiškai.

Šiuo metu „Swedbank“ klientai litus į savo sąskaitas gali įnešti naudodamiesi 150 grynuosius litus priimančiais bankomatais visoje Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"