TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Triguba skola užversta piliečiams

2012 04 19 7:06

Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, matyt, tikrai lemta pakliūti į krizės pamokų vadovėlius. Jo vadovaujama Vyriausybė per ketverius metus Lietuvos valstybės skolą padidino trigubai.

Po antradienį Finansų ministerijos paskelbto pranešimo apie sėkmingai išplatintą dar 400 mln. eurų (1,338 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją tapo aišku: bendra valstybės skola pasiekė jau 47 mlrd. litų.

Tai dar ne pabaiga. Šių metų gale konsoliduota valstybės skola, žmoniškai kalbant - visos jos skolos kartu sudėjus, sudarys jau beveik 51 mlrd. litų, arba trigubai daugiau nei 2008 metų pabaigoje, kai stojant prie valstybės vairo konservatorių vadovaujamai koalicijai ji tesiekė dabar neįsivaizduojamai "menką" 17 mlrd. litų sumą.

Iki šių metų pabaigos kiekvieną dirbantį gyventoją valdžia prislėgs 50 tūkst. litų skolų našta.

Iš viso vien per šiuos metus Vyriausybė planuoja pasiskolinti mūsų vardu iki 9,4 mlrd. litų, tad per metus valstybės skola padidės dar penktadaliu - dešimteriopai sparčiau, negu ūgtels varganas realusis šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), kuris, kaip prognozuoja Lietuvos bankas, padidės tik 2,2 procento.

Sunkiai palyginami augimo tempai

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas atsargiai vertina valstybių lyginimą pagal jų skolos santykį su BVP rodikliu, mat tas BVP esą skaičiuojamas įvairiais būdais, kuriuos galima keisti. Antai Statistikos departamentas skaičiuoja realiojo BVP - eliminavus kainų įtaką - pokyčius, o valstybių įsiskolinimo lygis Europoje vertinamas pagal nominalųjį - su palyginamosiomis kainomis.

"Pavyzdžiui, 2011 metais Lietuvos realusis BVP, Statistikos departamento duomenimis, paaugo 5,9 proc., o nominalusis - 11,5 procento. Taigi, nominalusis BVP yra beveik dvigubai didesnis už realųjį, ir tai šiek tiek užtemdė valstybės skolos augimo tempą. Tačiau dar rugsėjį Finansų ministerija šiųmečio nominaliojo BVP augimą prognozavo 9 proc., o pakoregavus - tik 3 procentų. Taigi valstybės skolos rodikliai, tris kartus sumažėjus santykio vardikliui, bus daug blogesni", - aiškino S.Jakeliūnas.

Analitiko nuomone, būtų aiškiau, jei valstybės skola būtų vertinama jos dydį lyginant su valstybės biudžetu, nors ir toks vertinimas būtų dviprasmiškas - juk dalį bent Lietuvos valstybės biudžeto pajamų ir sudaro skolos.

Jau dabar Lietuvos valstybės finansiniai įsipareigojimai valstybės metines biudžeto pajamas viršija beveik pustrečio karto. Taigi, norint atsikratyti valstybės skolos, reikėtų pustrečių metų tik dirbti ir nieko neišlaidauti.

Skola skolą dengia

S.Jakeliūno nuomone, didesnė problema už pačias valstybės skolas yra milžiniškos jų palūkanos. 2008 metais valstybė kreditoriams sumokėjo 800 mln. litų palūkanų, o šiemet joms padengti jau neužtenka 2 mlrd. litų. Be to, kai kurių paskolų grąžinimo ir obligacijų išpirkimo terminams suėjus, prireiks daugiau nei 4 mlrd. litų.

Naujomis skolintomis lėšomis papildžius valstybės biudžetą, pirmiausia iš jų sumokamos palūkanos, pagal numatytus terminus grąžinamos skolos ir tik tai, kas lieka, naudojama pravalgyti - finansuojamas švietimas, kultūra, kiti valstybės piliečių poreikiai.

Taigi, susiveržus diržus, lyg ir užtektų tų 4-5 mlrd. litų naujos skolos per metus, bet šiemet numatyta skolintis iki 9,4 mlrd. litų.

S.Jakeliūnas primena, kad 2011-2012 metų sandūroje skolintų lėšų prireikė dėl "Snoro" uždarymo. Kitą priežastį - skolintis ateičiai - nurodė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Vadinasi, jau dabar tenka vėl skolintis, kad kitąmet pavyktų padengti pasibaigusio termino skolas.

"Ministrės argumentai, matyt, teisingi, nes kitąmet ateis terminas išpirkti kai kurias obligacijų emisijas, grąžinti kai kurias anksčiau gautas paskolas, o vienu metu pasiskolinti dideles tam reikalingas sumas kažin ar pavyktų. Tikėkimės, kad 2013 metais tiek daug skolintis nereikės ir obligacijas pavyks išpirkti iš šiemet pasiskolinamų lėšų", - vylėsi analitikas.

S.Jakeliūnas vienareikšmiškai pripažįsta - Lietuvos skolinimosi tempas iš tiesų įspūdingas.

Tam davė, iš kito atėmė

Ekonomistė Aušra Maldeikienė nurodo ir trečią didžiulio Lietuvos valdžios skolinimosi tempo priežastį. Tai - neadekvačiai dideli valstybės socialiniai įsipareigojimai.

"Pasižiūrėkime, kam skolinamės lėšų. Valdžia nusprendžia, kad reikia kompensuoti sumažintas pensijas. Jos kompensuojamos ne vien sąskaita žmonių, kurie uždirba centus, ir ne tų, kurie gauna atlyginimus vokeliuose, nemoka mokesčių, bet bėga pasiimti kompensacijų už šildymą. Treti metai iš eilės realusis atlyginimas Lietuvoje krinta, bet socialinės išmokos arba grąžinamos iki to lygio, kuris buvo prieš krizę, arba bent nesumažėja, arba net padidėja kartu su šilumos kainomis, - LŽ kalbėjo ekonomistė ir nešykštėjo aštresnio žodžio politikams: - Pagal įstatymą ir Seimo narys, būdamas pensininkas, gauna ne tik atlyginimą, bet ir pensiją. O kitaip nei populizmu niekaip nepavadinsi ir Lietuvos prezidentės reikalavimo sugrąžinti pensijas iki 2008 metų lygio."

Jos nuomone, pasiūlymo didinti pensijas arba atkurti jų lygį logika neatlaiko jokios kritikos: didesnėms pensijoms nėra lėšų biudžete - valstybei tenka papildomai skolintis, mat pensininkams, gaunantiems per 800 litų ir daugiau, nepajėgia pakankamai mokesčių sunešti tie, kurie uždirba tiek pat "popieriuje", o realiai gauna vos per 600 litų.

"Nesiryžčiau visos kaltės dėl sparčiai išaugusios valstybės skolos versti A.Kubiliaus Vyriausybei. Prie to buvo einama visus 20 metų, kai valstybėje buvo pasirinkta mažų atlyginimų ir didelių socialinių išmokų kryptis. Mūsų krašto ekonomika visiškai išbalansuota, socialinė atskirtis - viena didžiausių pasaulyje", - teigė A.Maldeikienė.

Ji nemato kitos išeities, kaip imtis ryžtingų pokyčių krašto ekonomikoje, reikalauti didesnio verslininkų indėlio, pavyzdžiui, įvedant progresinius mokesčius. Bet ekonomistė abejoja, ar to imsis įstatymų leidėjai, kurie nesuinteresuoti pabloginti savo pačių padėtį. "Jaunimui dabar kalbu labai rimtai: kol jauni, arba maukit iš čia, arba imkitės ką nors keisti", - neslėpė A.Maldeikienė.

Perkirsti palūkanų smaugvirvę

S.Jakeliūno nuomone, mažinti Lietuvos skolų naštą dabar galėtų tik gauta galimybė pasiskolinti itin pigiai ir darbo vietų kūrimas labiausiai per krizę nukentėjusiuose sektoriuose.

"Jeigu Lietuvos ministras pirmininkas važinėja po Japoniją, tai gal galėtų tartis su Japonijos vyriausybe ir bankais, kad tie paskolintų šaliai lėšų, pavyzdžiui, bent už 1,5 proc. palūkanų. Tokios paskolos gerokai sumažintų valstybės skolos administravimo naštą", - sakė analitikas.

Jo nuomone, nors Lietuvos skolinimosi reitingas nėra labai geras, bet susitarti dėl palankesnės pinigų kainos visada galima. Juk, pavyzdžiui, pačios Japonijos skolos lygis yra 180 proc. jos BVP - lyg ir 4,5 karto blogesnis nei Lietuvos. Tačiau Japonijos vyriausybė gali už 1 proc. palūkanų skolintis iš savo šalies komercinių arba valstybinių bankų, o Lietuva moka 5-7 proc. palūkanas užsienio bankams - milijardai iškeliauja į užsienį.

Japonijos vyriausybė 95 proc. valstybės skolos finansuoja iš savo krašto bankų, o Lietuva 75 proc. skolos administruoja dar daugiau pasiskolindama užsienyje.

"Pigesnių skolinimosi šaltinių paieška dar ilgai turės būti Lietuvos finansų politikos prioritetas, nes susikaupusios skolos dar ilgai spaus ir visų būsimų mūsų vyriausybių, ir mūsų pačių galvas. Dėl skolų negalėsime mažinti mokesčių, o negalėdami mažinti mokesčių sunkiai pajėgsime konkuruoti su savo kaimynais", - dėliojo S.Jakeliūnas.

Jis teigė, kad Vyriausybės užvakar išplatintų euroobligacijų palūkanos (4,216 proc.) yra jau kiek žemesnės negu ankstesnių emisijų, kai matėme ir 6 proc., ir 7 proc., bet vis tiek per aukštos, nes komerciniai bankai Lietuvos gyventojams, norintiems pirkti butą arba pasistatyti namą, dabar banke gali paskolinti už 4,1 proc. palūkanų.

"4-5 proc. palūkanų valdininkams atrodo nedaug, nes valstybės paimtas paskolas jie grąžina ne iš savo kišenės - tik pasiima atlyginimus ir eina po darbo namo, o mokesčius ir jiems atlyginimus mokame mes. Jie skolinasi mūsų vardu ir per daug neskaičiuoja. Kai pagalvoji - skelbia, kad taupo ir gal net sutaupo šimtus tūkstančių ar kelis milijonus litų, o čia juk švaistoma dešimtys milijardų", - dėstė S.Jakeliūnas.

Tuo metu A.Maldeikienė dabar pasiektą Lietuvos euroobligacijų palūkanų lygį laiko neblogu, juolab lygindama su palūkanomis, kuriomis dabar pasaulio rinkose skolinama Europos Sąjungos pietinėms valstybėms.

Reikia darbo vietų

Ekonomistai nesusilaiko nesiūlę išeities - idėjos po ranka mėtosi. "Seniai reikėjo užkurti daugiabučių renovaciją. Nevėlu ir dabar. Tai gali sukurti darbo vietų nuo krizės labiausiai nukentėjusiame statybų sektoriuje. Be to, tai sumažintų poreikį daugiau skolintis ir kartu sumažėtų palūkanų našta. Būsto renovavimas galėjo labai tiesiogiai užkišti spragą", - mano S.Jakeliūnas.

Kiti galimi sprendimai, jo nuomone, galėtų būti tik ilgalaikiai. "Pigesnis skolinimasis ir darbo vietų kūrimas labiausiai nuo krizės nukentėjusiuose sektoriuose - bene vienintelės galimybės bent kiek sumažinti paskolų naštą. Tokius sprendimus galima buvo daryti ir iki šiol", - konstatavo analitikas.

Vis dėlto Lietuvos kuriami didžiuliai energetiniai projektai, ypač naujos atominės elektrinės statyba, jo nuomone, būtų per daug rizikingi ir per brangūs nusilpusiai ir pernelyg mažai Lietuvos ekonomikai, nors būtent šiuo projektu valdžia ir žada per keliasdešimt metų padengti valstybės skolas.

"Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo galima svarstyti, bet ir vėl - kokiomis kainomis ir ko siekiant. Kiek turėsime per terminalą gauti dujų, kad jis atsipirktų? Juk jei renovuosime būstus, pastatysime daugiau biokuro katilų, tai gal tiek dujų ir nereikės. O jeigu pavyktų jų nusipirkti gerokai pigiau nei iš "Gazprom", tai gal reikėtų išnaudoti daugiau Lietuvos elektrinės pajėgumų? Tokiu atveju smarkiai atpigtų Elektrėnuose gaminama elektros energija, kurios tarifo pačią didžiausią dalį sudaro kuro kaina, ir atominės elektrinės juo labiau nereikėtų. Tačiau tokiu atveju dar labiau įtartinas ir mažiau pagrįstas atrodo Visagino AE projektas. Todėl ir manau, kad dėl suskystintų dujų terminalo svarstyti gal ir verta, o dėl VAE - susidaro įspūdis, kad ji reikalinga kažkam kitam, bet ne Lietuvai", - neslėpė S.Jakeliūnas pabrėždamas, kad energetikos projektus jis vertina tik iš finansinių perspektyvų.

"Man net sukelia juoką, kai mąsliais veidais politikai pradeda aiškinti, kokia neva bus pigi elektra po 10 metų. Kažkodėl niekas nekalba apie tai, ką valgysime šiandien ir rytoj", - apie grandiozinius energetikos projektus, kurie užvers valstybei dar didesnes skolas, sakė A.Maldeikienė. Ji neabejoja, kad svarbiausias prioritetas turi būti Lietuvos ekonomikos subalansavimas ir radikalus socialinės atskirties mažinimas.

"Visiškais kvailiais dar 2004-2005 metais buvo vadinami tie, kurie perspėjo apie artėjančią sunkią krizę. Galiu pasakyti ir dabar: nežinau nei dienos, nei valandos, bet jei nebus imtasi griežtų sprendimų, visa ši sistema grius po 2-3 metų - faktas. Kas bus po to, sunkiai įsivaizduoju. Taip pat neabejoju, kad po kelerių metų niekas negaus "Sodros" pensijos, nors dabar jos norima labai didelės", - ateitį piešė ekonomistė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"