TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Trūksta reiklių statybų prižiūrėtojų

2015 02 20 6:00
Rasti naują patyrusį ir ambicingą bendrųjų statybos darbų priežiūros specialistą visada sunku – rinkoje tokių nuolat trūksta. LŽ archyvo nuotrauka

Daugiabučių modernizavimo programai įsibėgėjus, rinkoje akivaizdi patyrusių statybos techninių prižiūrėtojų stoka. Atestuotas prižiūrėtojas jam patikėtą objektą stebi nuo projektavimo iki užbaigimo akto, jam suteikti didžiuliai įgaliojimai.

Statybos techninis prižiūrėtojas atstovauja projekto užsakovui ir bet kuriuo metu gali sustabdyti darbus bei nepasirašyti užmokesčio už juos akto, vos pastebėjęs bent menkiausią nukrypimą nuo projekto, jeigu tai nesuderinta su projektuotoju ir užsakovu.

„Mes ieškome pikto prižiūrėtojo. Galbūt kiti statybininkai, kurie nori ateiti į rinką su vienu projektu ir paskui dingti, ieško atlaidesnio, bet tie, kurie brangina savo vardą, to nedaro“, – LŽ kalbėjo 60 metų rinkoje veikiančios statybos ir nekilnojamojo turto projektų plėtros UAB „Veikmė“ generalinis direktorius Eugenijus Zaremba. Pasak jo, tik nuo užsakovo pasirinkimo priklauso, kokios kompetencijos techninis prižiūrėtojas kontroliuos statybos darbus.

Net nesėkmingai priežiūros vadovą pasirinkusį užsakovą gali gelbėti tai, kad šie atestuoti specialistai privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę – darbus privalantis stebėti techninis prižiūrėtojas, o ne statybininkas yra atsakingas už nustatytą statybos darbų broką. Šiuo atveju nuostolius kompensuoja draudimo bendrovė. Draudimas reiškia papildomas išlaidas. Iš dalies todėl atestuoti priežiūros specialistai vis dažniau jungiasi į bendroves po 10–15 asmenų - mat ir draudikai palankesnėmis sąlygomis apdraudžia grupes, o ne pavienius asmenis.

„Veikmė“ orientuojasi įgyvendinti sudėtingus projektus, todėl jų techninei priežiūrai dažniausiai samdo savo patirtimi jau patikrintus priežiūros specialistus. Paprastai šie turi savo komandas, jų nariai – specialių darbų techniniai prižiūrėtojai – kontroliuoja, kaip vykdomi jiems skirti stebėti specialių sričių darbai – šildymo sistemos, elektros instaliavimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas.

E. Zarembos teigimu, rasti naują patyrusį ir ambicingą bendrųjų statybos darbų priežiūros specialistą visada sunku – rinkoje tokių nuolat trūksta.

Niekas neskaičiuoja

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidentas Kęstutis Kurlys LŽ pasakojo, kad pastaruoju metu labiausiai trūksta bendrųjų statybos darbų specialistų, galinčių dirbti ir projektų vadovais, ir statybos techninės priežiūros vadovais. „Geriausia, kai atestuotas statybos inžinierius pirmiausia padirba statinio, ypač sudėtingesnio, projekto vadovu. Tada vėliau jis tampa ir geresniu statybos prižiūrėtoju“, – kalbėjo pašnekovas.

Kol kas Lietuvoje nelabai kas skaičiuoja, kiek žmonių gali imtis statybos techninės priežiūros. Teisę tuo užsiimti turi tik techninį inžinerinį arba architekto išsilavinimą turintys specialistai, įgiję ne mažesnę kaip penkerių metų darbo pagal specialybę patirtį.

Edmundas Endriukaitis, Statybos produkcijos sertifikavimo centro, kuris tokius specialistus atestuoja, vyriausiasis ekspertas, LŽ teigė, jog tokius atestatus turi apie 20 tūkst. žmonių, jie yra šios institucijos registre, tačiau kol kas nėra kvalifikacijų žemėlapio. Mintį jį kurti puoselėja Lietuvos statybininkų asociacija. Jos vadovo Daliaus Gedvilo nuomone, rasti sau tinkamą statybos prižiūrėtoją užsakovui būtų daug paprasčiau, jei atestuoti specialistai būtų registruoti į duomenų banką pagal specializaciją, kvalifikaciją ir prižiūrimų projektų skaičių. Mat ne visi gali kompetentingai vykdyti bendrųjų darbų priežiūrą, bendrųjų darbų specialistai ne visada išmano specialiuosius statybos darbus, o tie, kurie jau prižiūri kelis objektus, ne visada randa laiko dar vienam.

Tiesa, E. Zaremba, nors pripažįsta galimą tokio kvalifikacijų žemėlapio naudą, perspėja, jog pirmiausia reikia labai atsakingai numatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma atestuotų specialistų kvalifikacija, kad gera idėja nepraretintų ir taip nedidelės profesionalių paslaugų pasiūlos.

Latviais nesektų

E. Endriukaitis LŽ teigė, jog prašymų gauti statybos priežiūros specialisto atestatą padaugėja maždaug kas penkeri metai. „Tai pirmiausia priklauso nuo statybos rinkos: kai rinkoje subruzdimas, didėja ir statybos specialistų atestatų paklausa. Pastaruoju metu besikreipiančiųjų atestato skaičius neviršija normos", – kalbėjo ekspertas.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, kuri organizuoja būsimų atestuotų specialistų kursus, vadovas K. Kurlys pripažino, kad nors statybos inžinierių, galinčių vadovauti projektams arba jų techninei priežiūrai, nuolat trūksta, daugiabučių modernizavimo programa šios rinkos nepagyvino. Pašnekovų teigimu, pradėtų renovacijos projektų yra šimtai, jie nesudėtingi, neretai vieno techninės priežiūros specialisto užtenka keliems iš karto, o sudėtingų statybos darbų priežiūrai dažnai prireikia visos komandos, nes kiekvienam jos nariui skiriami konkretūs priežiūros barai.

Pasak K. Kurlio, prižiūrėtojų atlyginimui numatoma 1–1,5 proc. investicinio projekto vertės, bet konkursuose priežiūros kainos gerokai sumažinamos, todėl prižiūrėtojams lieka dairytis daugiau objektų, kad išgyventų. „Nėra gerai, kai normatyvai prižiūrėtojui leidžia objekte lankytis tik 2 kartus per savaitę“, – svarstė asociacijos vadovas.

Vis dėlto, E. Zarembos nuomone, nieko blogo, jei nesudėtingo objekto, pavyzdžiui, individualaus namo, statybą prižiūrintis ir kontroliuojantis specialistas objekte lankosi ir vieną kartą per savaitę. Todėl jis pertekliniu laiko nuo šių metų Latvijoje įvestą reikalavimą, kad statybos priežiūros specialistas galėtų dirbti tik prie vieno projekto ir neturėtų teisės palikti statybos aikštelės.

Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas LŽ komentavo, kad Latvijoje susiklosčiusi kitokia padėtis: ten statybos sektoriuje ilgą laiką buvo viskas „paleista“, mažai taisyklių, todėl esą reikėjo įvesti tvarką. Lietuvoje, anot jo, ir dabar priežiūros vadovui užtenka vieno sudėtingo objekto, tačiau to tikrai nereikia smulkiems ir nesudėtingiems objektams, mat „vienam už mažos apimties darbą neprimokėsi“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"