TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Trumparegė elektros energetikos politika

2011 02 02 0:00
2010 metais Lietuvoje elektros energijos pagaminta 65,1 proc. mažiau nei 2009-aisiais. Negalutiniais duomenimis, 2010-aisiais į Lietuvą importuota apie 60-65 proc. suvartojamo elektros energijos kiekio.
LŽ archyvo nuotrauka

Trumpalaikių tikslų siekianti Energetikos ministerijos vadovybė žlugdo vietinę elektros energijos gamybą. Jos veiksmai apsunkina vietinių elektros gamintojų padėtį, lyg tyčia atverdami kelią rusiškai elektrai importuoti.

Žodžiais Energetikos ministerija - už vietinę elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bet realūs jos veiksmai neva "siekiant energetinės nepriklausomybės" šiuo metu žlugdo vietos elektros gamintojus ir skatina importuoti pigią elektrą iš Rusijos.

Didžiausią naudą iš to gauna ne į pažangias jėgaines investuojančios Lietuvos įmonės, o Rusijos energetikos sistema ir jos interesams atstovaujantys kauniečiai verslininkai ir politikai Garbaravičiai, itin artimai susiję su dabartine Lietuvos valdžia, bei jų giminaičiai.

Svarbiausia - Lietuva tapo dar labiau priklausoma nuo Rusijos energetiškai. Į šią šalį iš Lietuvos išplaukia milijardai litų jau ne tik už gamtines dujas, bet ir už elektrą.

Rusijos energetikos milžinės "INTER RAO JES" atstovė Baltijos šalyse bendrovė "INTER RAO Lietuva" skelbia, kad 2010 metais į Baltijos šalis importavo 5,4 teravatvalandžių elektros energijos, o pardavimo pajamos į Baltijos šalis pernai sudarė 744 mln. litų. Tai beveik 7 kartus daugiau nei 2009-aisiais. "2011 metais "INTER RAO Lietuva" planuoja padidinti bendrą importuojamą elektros energijos kiekį apie 20 proc.", - LŽ teigė bendrovės viešųjų ryšių koordinatorė Milda Jociūtė. Tačiau ji negalėjo pasakyti, kokį kiekį elektros energijos bendrovė eksportuoja į Lietuvą. "Visa "INTER RAO Lietuva" importuojama elektros energija prekiaujama per biržą "Baltpool", o Latvijoje - pagal dvišalius kontraktus. Duomenų, kiek energijos biržoje nusipirko biržos dalyviai, neturime, todėl skelbiame tik bendrus bendrovės importo ir pajamų kiekius", - teigė. M.Jociūtė.

Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" duomenimis, 2010 metais Lietuvoje elektros energijos pagaminta 65,1 proc. mažiau nei 2009-aisiais. Negalutiniais elektros biržos "Baltpool" duomenimis, 2010-aisiais į Lietuvą importuota apie 60-65 proc. suvartojamo elektros energijos kiekio.

Manoma, kad didžiausi importinės elektros srautai į Lietuvą ir toliau tekės iš Rusijos, nes ten esama pakankamai "laisvų" elektros gamybos pajėgumų. Kaip anksčiau LŽ sakė "INTER RAO Lietuva" atstovai, ji per metus į Lietuvą galėtų patiekti apie 7 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) rusiškos energijos ir patenkinti didžiąją dalį mūsų šalies poreikių, kurie siekia iki 10 mlrd. kWh.

"Į Lietuvą teka daugiausia rusiška elektra, ji vietinius gamintojus guldo ant menčių. Mes kūrename rusiškas dujas ir esame nepajėgūs konkuruoti, beveik nieko elektros biržoje ir neuždirbame. Žiemą, kai stoja dideli šalčiai, privalome gaminti daug šilumos Vilniui šildyti, o kartu su šiluma pagamintą elektrą privalome atiduoti į biržą nuostolingai", - LŽ sakė "Vilniaus energijos", sostinėje eksploatuojančios dvi termofikacines elektrines, komercijos direktorius Rimantas Germanas.

"INTER RAO Lietuva" valdybos narys ir komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas neslepia - "INTER RAO Lietuva" yra didžiausia elektros į Lietuvą importuotoja. "Esame patys didžiausi, po mūsų eina "Lietuvos energija". O su latviais ir estais nė lygintis nėra ko. Vien Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės baseino įkrovimas ką reiškia, o jis daugiausia įkraunamas nebrangia rusiška elektra", - LŽ yra sakęs jis. V.Čebatariūno teigimu, elektros pardavimo maržos yra gana kuklios - įmonė uždirba 2-3 proc. nuo biržoje susiformavusios kainos, bet svarbiausia - didelė apyvarta ir pelnas. Be to, "INTER RAO Lietuva", kuri yra ne tik elektros importuotoja, bet ir nepriklausoma elektros tiekėja, turi sutartis su daugiau nei 20 stambių Lietuvos vartotojų, tarp jų - ir daug energijos perkančia "Orlen Lietuva".

Aukso vidurio paieškos

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) direktoriaus Martyno Nagevičiaus nuomone, po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo spręsdama elektros energijos stygiaus problemą Lietuva turėjo surasti balansą tarp trumpalaikių ir ilgalaikių energetikos politikos tikslų.

"Jeigu apsiribotume trumpalaikiais tikslais, elektros energijos gamybos didinti iš viso nereikėtų. Užtektų reikiamą kiekį importuoti, ypač jeigu ji pigesnė už vietinę. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje - kai importinė elektros energija pabrangs, nebeturėsime, kuo ją pakeisti, todėl būsime priversti pirkti už tokią kainą, kokią siūlys importuotojas", - LŽ sakė M.Nagevičius.

Kad tokios padėties išvengtų, LEKA direktoriaus nuomone, Lietuvai būtina turėti pakankamai savų elektros generatorių. Tačiau šie turi būti itin efektyvūs, kad juose gaminama elektra nebūtų pernelyg brangi. "Dabar veikiantys elektrinių generatoriai turi nuolat dirbti, kad gautų pajamas, ir turi būti statomi nauji. Bet ir šiems pastatytiems būtina užtikrinti pajamas", - kalbėjo M.Nagevičius.

Pasak eksperto, Lietuvai reikia jėgainių, kurios gamintų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, nes plėtodama šią gamybą Lietuva taptų nepriklausoma nuo įsivežtinių žaliavų. Taip pat esą reikėtų statyti kogeneracines jėgaines, gaminančias ne tik elektrą, bet ir šiluminę energiją, kurios naudotų įsivežamas gamtines dujas, bet dirbtų labai efektyviai. "Tai galėtų būti ir kogeneracinės elektrinės, kurios tiekia šilumą į miestų tinklus, ir tos, kurių pagamintą šilumą naudoja pramonė", - kalbėjo ekspertas.

Veiksmus diktuoja rinka

1997-2007 metais buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas, energetikos ekonomistas prof. Vidmantas Jankauskas mano, kad šalies energetikos politiką iš dalies diktuoja rinka. "Lietuva pati gali pasigaminti elektros energijos tiek, kiek reikia, bet pernai tai nebuvo daroma, kadangi importuoti buvo pigiau, - LŽ pripažino V.Jankauskas. - O kad Lietuvai reikia turėti pakankamai elektros gamybos pajėgumų, yra akivaizdu. Jeigu jų neturėtume, gal pigiau elektros ir nenusipirktume. Ir dabar turime pakankamai pajėgumų, kad Lietuva pasigamintų elektros energijos tiek, kiek reikia. Bet perkame iš užsienio, nes ten pigiau. Be to, labai greitai, turbūt jau kitais metais, turėsime naują bloką Elektrėnuose, kuris elektros energiją gamins gerokai pigiau už senuosius", - LŽ sakė V.Jankauskas.

Kaip žinoma, 2012 metų pradžioje Elektrėnuose turėtų pradėti dirbti Lietuvos elektrinės 9-asis blokas, kurio galia sieks 455 megavatų (MW). Naujajame bloke pagamintos elektros savikaina turėtų būti trečdaliu mažesnė nei dabar veikiančiuose.

LŽ klausė V.Jankausko, ar Lietuva turėtų ir toliau orientuotis tik į importą, ar plėtoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, kurių nereikia įsivežti? "Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių yra brangesnė. Rinkos dėsniai veikia nepriklausomai nuo norų. Perkama ten, kur pigiau", - atsakydamas dėstė pašnekovas.

V.Jankausko nuomone, Lietuvai svarbiausia turėti elektros perdavimo linijas ne tik su Rusija ir Baltarusija, bet ir su Skandinavijos šalimis. "Tai turėtų būti prioritetas - elektros tiltai su Skandinavija, Lenkija. Tada tikrai galėsime rinktis: pirkti elektrą iš to kaimyno, kuris pasiūlys pigiau. Be abejo, reikia skatinti ir gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Neturime išsiskirti iš kitų Europos šalių. Tokią elektros energijos gamybą reikia plėtoti, nes tolimoje perspektyvoje vis tiek turėsime pereiti prie atsinaujinančių išteklių nuo iškastinių", - sakė V.Jankauskas.

Importuojama energija brangs

"Jeigu šalies pramonės įmonėse atsiras efektyvūs elektros generatoriai (juos dabar modernizuoja, stato ar jau pastatė bendrovės "Achema", "Putokšnis", "ORLEN Lietuva" ir kitos), jie užsitikrins reikiamo elektros energijos kiekio gamybą ir, pabrangus importuojamai elektros energijai, nepatirsime šoko", - mano Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius M.Nagevičius.

Jo nuomone, elektra brangs, kai tik pradės atsigauti pasaulio ekonomika. "Ekonomikos pakilimo ciklo pabaigoje 2008 metais Rusijos vakarinėje dalyje nebeužteko elektros gamybos pajėgumų ir šios šalies politikai pradėjo šnekėti apie būtinybę statyti naujas atomines jėgaines. Aišku, kad išaugus saviems elektros poreikiams Rusija Lietuvai pardavinės elektros energiją tik už didelę kainą", - neabejoja M.Nagevičius.

Kaip jau rašė LŽ, tikėtina, kad netrukus rusiška elektra Lietuvą pasieks ne tik iš "didžiosios Rusijos", bet ir iš Kaliningrado srities. Šiemet turėtų būti pradėtas eksploatuoti naujas modernus Kaliningrado termofikacinės elektrinės 450 MW galios blokas, ten gaminamos elektros perteklius gali būti parduodamas ir Lietuvoje. Specialistų manymu, ji galės pasiūlyti palankesnes kainas nei Lietuvos termofikacinės elektrinės, nes Rusijos dujų monopolininkė "Gazprom" dujas savo šalies jėgainei greičiausiai parduos gerokai pigiau nei Lietuvai.

Politika be ateities

Tačiau Lietuva ne tik neskatina statyti savų elektros generatorių, bet ir sunkina juose elektros energija gaminančių įmonių padėtį. Kaip jau rašė LŽ, nuo šių metų sausio 1 dienos maždaug 2 centais padidintas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis, kurį šiemet už pasigamintą sunaudoti elektrą mokės ir anksčiau nuo šio mokesčio atleistų mažo galingumo jėgainių savininkai bei tie, kurių elektrinės energijos gamybai naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius.

"Aišku, kad Lietuva neskatina savos elektros energijos gamybos, - neabejoja M.Nagevičius. - Šis pavyzdys (VIAP mokestis - red.) aiškiai rodo, kad Lietuva orientuojasi į trumpalaikius tikslus: daryti viską, kad šiais ir kitais metais perkamos elektros energijos kaina būtų kuo mažesnė. Jeigu iš tikrųjų tikslas yra toks, valdžios veiksmai vertintini teigiamai. Bet, vadovaujantis ilgalaikiais tikslais, taip daryti nereikėtų", - teigė LEKA direktorius.

EM neigia skatinanti elektros energijos importą

Energetikos ministerijos (EM) atsakymai į LŽ klausimus:

- Kokie yra Lietuvos energetikos politikos trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai: skatinti elektros energijos importą ar elektros energijos gamybą šalyje?

- Nutraukus elektros energijos gamybą Ignalinos atominėje elektrinėje ir neturint pakankamų konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų, nuo 2010 metų sausio 1 dienos dramatiškai pasikeitė Lietuvos pirminės energijos balansas ir Lietuva tapo ypač priklausoma nuo elektros energijos importo.

2010-aisiais daugiau kaip pusė šalyje suvartojamos elektros energijos kiekio buvo importuojama.

Tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai Lietuvos energetikos politikos tikslai - energijos gamybos iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra, taip mažinant priklausomybę nuo monopolinio energijos išteklių tiekėjo. Mažinant šią priklausomybę ir siekiant užtikrinti ilgalaikį energetinį saugumą bei konkurencingumą, gaminant elektrą itin svarbus naujos atominės elektrinės projekto ir AEI vaidmuo.

Šiuo metu konkurencingai elektros gamybai užtikrinti taip pat įgyvendinami ir kiti projektai, tokie kaip Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės penktojo bloko ir kombinuoto ciklo dujų turbininio bloko AB Lietuvos elektrinėje statyba. Šie projektai padidins vietinės elektros energijos gamybos konkurencingumą ir sudarys palankesnes sąlygas AEI plėtrai (užtikrinant AEI balansavimą).

Elektros energijos importas nėra skatinamas, o didelė elektros energijos importo dalis įrodo, kad Lietuva neturi pakankamai konkurencingų elektros energijos gamybos pajėgumų. Įgyvendinus elektros jungčių su Lenkija (LitPol Link) ir Švedija (NordBalt) projektus bus išplėstos Lietuvos galimybės dalyvauti konkurencingoje elektros rinkoje, o atominės elektrinės projektas užtikrins konkurencingus vietinius elektros energijos gamybos pajėgumus ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono šalims.

- Kokiai elektros energijos gamybos rūšiai teikiamas prioritetas: atominei energijai, iškastiniam kurui, hidroenergijai, vėjo energijai, kitiems atsinaujinantiems šaltiniams?

- Prioritetas teikiamas atominei energijai ir atsinaujinantiems energijos ištekliams, dviem esminėms elektros energijos gamybos struktūrą galinčioms pakeisti kryptims. Šios prioritetinės kryptys numatytos ir Lietuvos energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijoje, patvirtintoje 2010 metų spalio 6 dieną Vyriausybės nutarimu ir pateiktoje tvirtinti Seimui.

Pažymėtina, kad atominės energetikos ir AEI plėtros tikslai neprieštarauja vienas kitam, bet yra tokie pat svarbūs, siekiant užtikrinti konkurencingą ir aplinkos neteršiančią vietinę elektros energijos gamybą. Minėtos energijos rūšys laikomos svarbiausiomis, siekiant pereiti prie mažai CO2 išskiriančios energetinės sistemos.

2010 metais Lietuvoje iš AEI buvo pagaminta apie 6 proc. elektros energijos. 2020-aisiais Lietuvoje 20 proc. visos elektros energijos bus pagaminama iš AEI (pirmiausia, iš didžiausią potencialą elektros energijos gamybai Lietuvoje turinčių biomasės ir vėjo).

Didelę dalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos poreikio sudarys ir naujojoje atominėje elektrinėje gaminama elektra. Užtikrinus papildomus elektros generavimo pajėgumus iš vietinių ir atsinaujinančių išteklių, reikšmingai sumažės Lietuvos priklausomybė nuo importuojamų dujų, skirtų elektros energijos gamybai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"