TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Trys reguliuotojai viename - nulis?

2010 04 09 0:00
Skeptikai teigia, kad kyla grėsmė, jog naujoji struktūra praras nepriklausomumą nuo jos reguliuojamų paslaugų teikėjų.
LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybės ketinimai sujungti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEEK), Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) ir Valstybinę energetikos inspekciją vertinami gana prieštaringai. Vartotojų teisių gynimo ir energetikos specialistai atkreipia dėmesį, kad nauja struktūra vartotojus paliks likimo valiai, kaip ir iki šiol.

Sujungus minėtas institucijas po vienu stogu, naują instituciją ketinama pavadinti Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba (IRT) ir Juridinių asmenų registre ją įregistruoti iki šių metų rugpjūčio 1 dienos. Iki liepos pradžios reikia pakeisti ir priimti daug naujų teisės aktų. Tačiau ketinusi kovo pabaigoje patvirtinti Viešųjų infrastruktūrų reguliavimo tobulinimo koncepciją Vyriausybė dabar to neketina padaryti net ateinančią savaitę, nes iš Energetikos ministerijos negautas patobulintas koncepcijos variantas. Priežasčių, kodėl tai užtruko, LŽ Energetikos ministerija neįvardijo.

Nors valdžia teigia, kad šis sujungimas sumanytas energetikos sektoriaus pertvarkos kontekste, oponentai atkerta - esminio problemų sprendimo vargu ar bus sulaukta.

Daugiausia priekaištų dėl dabartinio veiklos netobulumo sulaukia VKEEK, nes šiuo metu privalanti atlikti energetikos sektoriaus kainų kontrolę ji to neatlieka. Kainų reguliavimas pagal pačios susikurtas metodikas kelia didelį vartotojų nepasitenkinimą. Nors viliamasi, kad sukūrus naują struktūrą viešų infrastruktūrų rinkos formavimas ir kontrolė šalyje pagaliau atsiras, IRT pavaldumas Vyriausybei (nes ši tvirtins IRT veiklos nuostatus) vėl perša mintį, kad bus daroma taip, kaip lieps vykdomoji valdžia. Pasak ekspertų, užsienio patirtis rodo, kad už viešąją infrastruktūrą atsakingų tarnybų veikla yra nuo nieko nepriklausoma, ypač nuo valdžios.

Neįsipareigos ir neatsakys

Viešųjų infrastruktūrų reguliavimo tobulinimo koncepciją parengusi Energetikos ministerija LŽ pateikė atsakymą, kad ši energetikos sektoriaus reforma vykdoma įgyvendinant keletą Europos Sąjungos (ES) direktyvų ir trečiąjį ES energetikos paketą, kuris nustato reikalavimą turėti nepriklausomą reguliavimo instituciją. Būklės apžvalgoje rašoma, kad atlikus analizę paaiškėjo, jog iš esmės visuose infrastruktūrų paslaugų sektoriuose sprendžiami panašūs ekonominio reguliavimo klausimai, todėl tobulinimas esą būtinas siekiant veiksmingiau panaudoti turimus žmonių finansinius ir kitus išteklius, taip pat taupyti valstybės biudžeto lėšas.

IRT būtų nacionalinė reguliavimo institucija ES teisės aktų, reglamentuojančių nepriklausomą reguliavimą ir priežiūrą elektroninių ryšių, pašto ir pasiuntinių, elektros energijos, dujų, šilumos ūkio, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityse, prasme. Tarnyba būtų įsteigta Vyriausybės ir atskaitinga Seimui, biudžetinė įstaiga, vykdanti specialiąsias programas.

Skaičiuodama įgyvendinimo efektą Energetikos ministerija mano, kad vartotojai pajustų kainų mažėjimą ir gautų įvairesnių paslaugų dėl didėjančios konkurencijos, būtų aiškiau, operatyviau ir efektyviau ginamos vartotojų teisės. Manoma, kad per metus būtų galima sutaupyti mažiausiai 10 mln. litų biudžeto lėšų, nes planuojama, kad ši institucija nebus išlaikoma iš biudžetinių lėšų, o savo veiklai naudos iš paslaugų teikėjų surinktas lėšas. Energetikos ministerijos skaičiavimais, 2009 metais VKEEK ir Valstybinei energetikos inspekcijai iš biudžeto buvo skirta 10,7 mln. litų, o gauta pajamų - 152,7 tūkst. litų.

Vartotojai reikalauja kontrolės

Tačiau skeptikai teigia, jog neatmetama galimybė, kad kuo daugiau bus keliama energijos ir paslaugų kaina, tuo daugiau lėšų privatūs paslaugų teikėjai skirs IRT finansuoti. Todėl kyla grėsmė, kad IRT praras nepriklausomumą nuo reguliuojamų paslaugų teikėjų. O dėl to, kad nauja struktūra tik kartą per metus atsiskaitys Seimui, tad neaišku, kam jos sprendimus galės skųsti vartotojai.

Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis LŽ sakė, kad, jo nuomone, trijų sričių reguliavimu ir kontrole užsiimančių institucijų sujungimas vartotojams gali išeiti į naudą, tačiau šiame projekte esama pernelyg daug ydų. "Pirmiausia, veiklos sritis labai išsiplėstų. RRT ir dabar atlieka savo funkcijas, ji dirba gerai. Tuo metu VKEEK šiuo metu nustatinėja kainas, o turėtų užsiimti kontrole ir tikrinti, kaip energetikos įmonės vykdo savo veiklą, o kai to nėra, šios labai stipriai piktnaudžiauja. Baisiausia, kad pati VKEEK kuria sau metodikas ir pati jas tvirtina. Tai turėtų daryti kitos institucijos, pvz., Vyriausybė, pasitelkusi jos įgaliotas institucijas, ekspertus, vartotojų asociacijas. Nors planuojama kurti naują tarnybą, akivaizdu, kad veiklos metodikų kūrimas bus paliktas pačiai institucijai, kuri bus paskelbta sustiprintu nepriklausomu reguliuotoju. Esminės problemos nebus sprendžiamos. Valstybinė energetikos inspekcija nagrinėja skundus, bet tai nėra priežiūra ir kontrolė. Svarbu imtis kontrolės, ar energijos tiekėjai pateikia teisingus duomenis - čia ir slypi visos problemos, bet sprendžiamos ne jos", - aiškina A.Miškinis.

Pasak jo, net valstybės valdomos energetikos bendrovės piktnaudžiauja lėšų naudojimu, didina investicijų kainą, o tai neišvengiamai atsiliepia tarifams, tačiau to niekas nekontroliuoja. "Vyriausybės įsteigta institucija nebus nepriklausoma", - konstatuoja pašnekovas.

Lietuvos energijos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius LŽ teigia, kad bandymas sujungti tris institucijas pirmiausia pateisinamas tuo, kad mėginama sutelkti žmogiškuosius ir ekonominius resursus, nes reikia sukurti ne kainų skaičiuotoją, o tikrą rinkos reguliatorių, kurio Lietuvoje nėra. "Tačiau mechaninis sujungimas dabar egzistuojančių problemų neišspręs - reikia stiprinti kompetenciją ir poveikį rinkai. Kaip viskas keisis, priklauso nuo dabartinės institucijų situacijos. RRT yra daug pajėgesnė, į ją dedama daug vilčių ir tikimasi, kad dirbantys stipresni vadybininkai darys didesnę įtaką kitoms dviem institucijoms, kurios yra silpnesnės. Tačiau ar energetikos sektoriaus reguliavimas sustiprės, ar darbuotojų kvalifikacija ir dėmesys problemoms nesusilpnės? Kyla grėsmė, kad dėmesys gali būti išsklaidytas į daugelį sričių ir nebus koncentruojamas dėmesys energetikai", - teigia V.Lukoševičius. Pasak jo, reguliuotojo statusas šalyje turi būti autoritetingas, o norint jį sustiprinti, būtina, kad jame dirbtų kompetentingi specialistai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"