TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tūkstančiai tonų maisto – į šiukšlyną

2016 08 17 6:00
Maistas švaistomas visoje tiekimo grandinėje: nuo pradinės žemės ūkio gamybos iki galutinio namų ūkių vartojimo. pixabay.com nuotraukos

Lietuviai pulkais važiuoja į Lenkiją pirkti pigesnių produktų, tačiau į konteinerius su kitomis komunalinėmis atliekomis išmeta tūkstančius tonų tinkamo vartoti maisto.

Didieji šalies prekybos tinklai maistą, kurio galiojimo laikas baigiasi, parduoda gerokai sumažintomis kainomis arba atiduoda labdaros organizacijoms, remiančioms skurstančiuosius. Tačiau didžiąją dalį „atliekamo“ maisto šalyje surenkantis ir skurstantiems perskirstantis labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ teigia, kad didelė dalis prekybininkų, logistikos įmonių ir net valstybės įmonių dar nėra įsitraukę į maisto švaistymo mažinimo veiklą.

Nors plačiai pripažįstama, kad dalį savo pagaminto maisto lietuviai išmeta, apskaičiuoti tikslų kiekį gana sunku – iki šiol nėra atlikta išsamių maisto švaistymo tyrimų. Vis dėlto vadovaujantis bendromis pasaulio tendencijomis skaičiuojama, kad mūsų šalyje gali būti iššvaistoma apie trečdalis pagamintų maisto produktų. Tai tūkstančiai tonų maisto, kuriuo būtų galima pamaitinti Lietuvos skurstančiuosius.

Siekia sumažinti perpus

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, pasaulyje iššvaistoma apie trečdalis pagamintų maisto produktų, arba 1,3 mlrd. tonų per metus. Šio maisto vertė siekia beveik 900 mlrd. eurų, o jį gaminant į aplinką išmetama maždaug 8 proc. viso anglies dioksido.

Europos Sąjungoje (ES) kasmet išmetama apie 90 mln. tonų maisto atliekų, arba apie 180 kilogramų vienam gyventojui. Europos Komisijos (EK) duomenimis, jeigu nebus imtasi priemonių, iki 2020 metų iššvaistomo maisto kiekis Europoje padidės apie 40 proc. ir sudarys apie 120 mln. tonų per metus. Maisto atliekų prevencijos klausimams spręsti EK yra sudariusi darbo grupę, ji veiklą pradėjo 2014 metų lapkritį. Be to, 2015 metais ES šalys narės sutarė, kad iki 2030 metų maisto atliekų kiekis, susidarantis prekybos ir vartojimo sektoriuose, bus sumažintas perpus.

Maistas švaistomas visoje tiekimo grandinėje: nuo pradinės žemės ūkio gamybos iki galutinio namų ūkių vartojimo. Besivystančiose valstybėse apie 40 proc. maisto prarandama nuimant derlių ir produktus transportuojant, o pramoninėse šalyse tokia pat dalis maisto iššvaistoma mažmeninės prekybos ir vartojimo arba namų ūkių sektoriuose.

Pasaulyje jau dabar pagaminama tiek maisto, kad jo pakaktų visiems Žemės gyventojams išmaitinti, tačiau badas tebėra vienas didžiausių žmonijos iššūkių. O maisto niekam netrūktų, jeigu pavyktų vien perpus sumažinti jo švaistymą. Sugebėjus tai padaryti, sutaupytų ir ūkininkai, ir perdirbėjai, ir vartotojai.

Siekti perpus sumažinti maisto švaistymą Pasaulio ekonomikos forumo konferencijoje Davose šiemet sutarė ir didžiųjų maisto pramonės kompanijų vadovai, politikai, žemės ūkio sektoriaus atstovai. Trisdešimties žmonių, tarp kurių yra ir „Nestle“, „Tesco“, „Unilever“ vadovai, grupė sutarė mobilizuoti jėgas ir padaryti viską, kad kasmet mažėtų be reikalo pagaminamo maisto kiekis.

Europos Sąjungoje kasmet iššvaistoma apie 90 mln. tonų maisto, arba apie 180 kilogramų vienam gyventojui.

Tikslus kiekis nežinomas

„Nors plačiai pripažįstame, kad dalį savo pagaminto maisto išmetame, apskaičiuoti tikslų kiekį gana sunku“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Daiva Kazlauskienė, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyr. specialistė.

Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenimis, 2011 metais Lietuvoje susidarė apie 139 891 t, 2012 metais – apie 138 486 t, 2013 metais – apie 107 068 t, 2014 metais – apie 102 701 t maisto atliekų.

2012 metais pradėti vykdyti sąvartynuose šalinamų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimai parodė, kad sąvartynuose maisto atliekos 2012 metais sudarė 11,74 proc., 2013 metais – 11,98 proc., 2014 metais – apie 11,98 proc. viso pašalinto mišrių komunalinių atliekų kiekio.

2012 metais sąvartynuose pašalinta 111 427 t, 2013 metais – 89 923 t, 2014 metais – apie 82 820 t maisto atliekų. Tačiau iš šių duomenų, kaip aiškino D. Kazlauskienė, negalima spręsti apie bendrą Lietuvoje išmetamo maisto kiekį, kuris iš tikrųjų gali būti didesnis ir nepasiekti sąvartynų.

Vertinama, kad Olandijoje susidaro apie 50 kg, Jungtinėje Karalystėje apie 109 kg, Belgijoje apie 89 kg, Italijoje apie 108 kg, Prancūzijoje apie 99 kg, Vokietijoje apie 82 kg, Švedijoje apie 72 kg gyventojui maisto atliekų per metus.

„Lietuvoje tyrimai, kiek išmetama maisto, neatliekami. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2011 metais Lietuvoje susidarė mažiau komunalinių atliekų (442 kg gyventojui), palyginti su kitomis valstybėmis (Danijoje tuo metu jų buvo apie 800 kg, o Europos vidurkis siekė 503 kg gyventojui) , daroma prielaida, kad vartojimo lygiu Lietuva nusileidžia kitoms ES šalims, todėl ir maisto atliekų Lietuvoje susidaro mažiau“, – sakė Aplinkos ministerijos specialistė.

Tikslių duomenų, kiek maisto laidojama sąvartynuose, šiuo metu nerenka ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC). Klaipėdos RATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė informavo, kad į sąvartyną maisto atliekų atskirai nepriima, mat šios atliekos iš prekybos centrų bei maitinimo įstaigų keliauja į specialias įmones.

„Kiek maisto atliekų patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą, taip pat netiriame. Pagal 2014 metų atliekų monitoringo duomenis, Klaipėdos regiono komunalinių atliekų sraute 46 proc. sudarė biologiškai skaidžios medžiagos, tačiau joms priskiriamos žaliosios (žolė, lapai, šakos), užterštos popieriaus ir kartono ir kitos atliekos. Todėl nei maisto atliekų kiekio, nei svorio įvardyti negalime“, – aiškino ji.

Tačiau R. Šličienė tikino, kad į sąvartyną maisto atliekos bet kuriuo atveju nepatenka, nes visų septynių Klaipėdos regiono savivaldybių komunalinės atliekos yra rūšiuojamos – tam pastatyti modernūs rūšiavimo įrenginiai. „Išrinkus perdirbti tinkamas medžiagas likęs srautas išvežamas į termofikacinę jėgainę „Fortum Klaipėda“, kur sudeginus atliekas pagaminama šilumos ir elektros energija“, – teigė ji.

Remia vargstančiuosius

Didieji Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai įvairiai panaudoja maistą, kurio galiojimo laikas baigiasi. Stengiamasi, kad jo netektų išmesti ir nurašyti į nuostolius ar palaidoti šiukšlynuose.

„Iki“ prekybos tinklą valdanti bendrovė „Palink“ nurašytais maisto produktais remia zoologijos sodus ir gyvūnų globos namus. O nepanaudoti nurašyti maisto produktai atiduodami atliekų tvarkytojams, su kuriais bendrovė yra pasirašiusi sutartis. Iš šių atliekų daromas kompostas.

UAB „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigė, kad „Iki“ paskutinės galiojimo dienos prekės atiduodamos „Maisto bankui.“ „Iki“ prekybos tinklui maisto aukojimas, anot jos, kasdienybe tapo dar 2009 metais. Per tą laiką nepasiturintiems žmonėms paaukojome apie 6,2 mln. tonų maisto, kurio vertė – 15,7 mln. eurų. Iki šiol esame didžiausias „Maisto banko“ rėmėjas maistu – pernai prekybos tinklo parama paskutinės galiojimo dienos maisto produktais sudarė beveik 2,6 mln. eurų“, – teigė B. Čaikauskaitė.

Produktus, kurių galiojimo laikas baigiasi, „Maisto bankui“ atiduoda ir prekybos tinklas „Rimi Lietuva“. Daugiausia tai pieno, duonos, gaminiai, bakalėja. Pernai Veterinarijos tarnyba leido „Rimi“ atiduoti paskutinės galiojimo datos tortus. Su „Maisto banku“ prekybos tinklas bendradarbiauja nuo 2014 metų. Pernai šiai organizacijai „Rimi Lietuva“ atidavė 286 t maisto, kurio vertė 350 tūkst. eurų.

„Produktų, kurių negalime pagal Maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus atiduoti „Maisto bankui“ (šviežios mėsos ir žuvies), parduodame ŽŪB „Vilkijos pašarai“, kurie iš šios žaliavos gamina gyvūnų pašarus. Nekondiciniai maisto produktai, tokie kaip sutrinta, subyrėjusi duona, maistui netinkami vaisiai ir daržovės, atiduodami ūkininkams bei gyvūnų globos draugijoms, o supuvusius vaisius ir daržoves utilizuojame per specializuotą įmonę „Antagutė“, – pasakojo „Rimi“ kokybės ir korporatyvinės atsakomybės direktorė Baltijos šalims Genutė Voverienė.

Pasak jos, Estijoje labdaros organizacijoms leidžiama atiduoti ir šviežią mėsą, kurios galiojimo laikas baigiasi. „Manau, kad tai galėtų būti diegiama ir Lietuvoje“, – sakė ji. Maisto tvarkymo sistemos trijose Baltijos šalyse, G. Voverienės nuomone, daugmaž yra panašios. Skiriasi tik detalės. Pavyzdžiui, Lietuvoje mažiau teisinių kliūčių atiduoti nebetinkamą vartoti maistą ūkininkams gyvuliams šerti, o Latvijoje šis procesas vis dar sudėtingas.

Kokybiški produktai, kurių galiojimo laikas baigiasi, yra nupiginami ir parduodami „Maxima“ tinklo parduotuvėse už gerokai žemesnę kainą – neretai žemesnę nei jų savikaina. O dalis svarbiausių produktų, tokių kaip vaisiai ir daržovės, duona ir jos gaminiai, aukojami skurstantiesiems. „Maxima“ remia „Maisto banką“ tris kartus per savaitę atiduodama sezonines daržoves bei vaisius, kurie dėl tinkle taikomų griežtų kokybės standartų nepasiekia parduotuvių lentynų. Taip pat „Maisto bankui“ tiekiama besibaigiančio galiojimo, tačiau dar kokybiška duona bei jos produktai. „Maisto bankui“ praėjusiais metais suteikta produktų, kurių vertė beveik 220 tūkst. eurų, – tai yra beveik pusė šio prekybos tinklo bendros praėjusių metų paramos.

Prancūzijoje griežčiausi draudimai

Prancūzija ir Italija jau uždraudė restoranams ir prekybos centrams išmesti dar tinkamą vartoti maistą įpareigodamos verslininkus visų pirma pabandyti jį parduoti sumažinta kaina, atiduoti labdarai, panaudoti gyvulių pašarams ar kompostui gaminti.

Prancūzijos Senatas šių metų vasario 3 dieną vieningai balsavo už įstatymą, kuris draudžia prekybos tinklams išmesti maistą ar neparduoti maisto, kuris dar tinkamas naudoti. Prekybos centrai, turintys didesnį negu 400 kv. m plotą, įpareigoti sudaryti sutartis su organizacijomis, kurios paskirstys jų neišparduotą ar nepanaudotą maistą. Bet kuris nustatytų maisto švaistymo prevencijos taisyklių pažeidimas prekybos tinklams užtrauks iki 75 tūkst. eurų baudą. Prekybos tinklai taip pat bus įpareigoti organizuoti ir finansuoti maišto švaistymo švietimo programas mokyklose.

Didžiausią maisto kiekį iš prekybos centrų surenkantis ir skurstantiesiems paskirstantis labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ šiuo metu bendradarbiauja toli gražu ne su visais maisto tiekimo grandinės dalyviais. Fondo direktorė Kristina Tylaitė teigia, kad didelė dalis prekybininkų, logistikos įmonių ir net valstybės įmonių dar nėra įsitraukę į maisto švaistymo mažinimo veiklą. „O su namų ūkiais, kur, įvairių tyrimų duomenimis, iššvaistoma daugiausia maisto, mes iš viso nedirbame“, – teigė ji.

„Maisto bankas“ skelbia, kad per praėjusį dešimtmetį surinko ir nepasiturintiems žmonėms maitinti perdavė dešimtis tūkstančių tonų maisto. Vien 2015 metais „Maisto bankas“ išdalijo 6111 tonų maisto už 7,2 mln. eurų, o šią paramą maistu gavo 270 tūkst. asmenų – bedarbių, vienišų vaikus auginančių mamų, daugiavaikių šeimų, neįgaliųjų, pagyvenusiųjų ir kitų vargdienių. Šiemet fondas jau išdalijo 3,6 tūkst. tonas maisto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"