TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turėsime išmokti priimti turistus

Europos ekonomikos krizė ir neramumai pasaulyje žmonių pomėgio keliauti nestabdo, tačiau keičia turizmo kryptis. Lietuvos turizmo sektorius telkia pajėgas pritraukti kuo daugiau svečių į šalies kurortus.

Atsisakę tolimų išvykų į neramius Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų kraštus žmonės renkasi artimus regionus: Balkanus ar Baltijos šalis. 2011 metais Lietuvos turizmo sektorius, palyginti su ankstesniais metais, ūgtelėjo rekordiškai - penktadaliu. 2012 metais numatoma Lietuvą aktyviai propaguoti ne tik tradicinėse gretimų šalių rinkose, bet ir Viduržemio jūros regione bei Kinijoje.

Pernai turizmas pasaulyje augo 4,5 proc., Europoje - 6 proc., o Baltijos šalyse daug sparčiau: Latvijoje - 20,8 proc., Lietuvoje - 20 proc., Estijoje - 15,6 procento.

Turizmas - pelninga šaka

Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktorė Raimonda Balnienė pažymėjo, kad per visus 2011 metus Lietuvą aplankė, negalutiniais duomenimis, maždaug 1,75 mln. užsienio turistų (2010 metais - 1,5 mln.). Pajamos iš atvykstamojo turizmo labai sparčiai didėjo. Per visus 2010 metus užsienio turistai atvežė į Lietuvą 2,9 mlrd. litų, o 2011 metais per 9 mėnesius jie Lietuvoje išleido 2,7 mlrd. litų. (+20 proc.).

"Per devynis mėnesius užsienio turistai į Lietuvą atvežė 1,1 mlrd. litų daugiau, nei lietuvių turistai išvežė iš Lietuvos, nes daugiau žmonių atvyko negu išvyko. 2010 metais balansas buvo taip pat teigiamas, bet sudarė tik 400 mln. litų. Tikimės, kad apie šiuos metus galėsime kalbėti kaip apie rekordinius, kurie visam turizmo sektoriui reikš geriausius laikus", - Naujųjų metų išvakarėse kalbėjo R.Balnienė.

Pasak jos, vienas užsienio turistas Lietuvoje išleido vidutiniškai 1899 litus, todėl atvykėlį iš svetur sutikus reikia apie tai galvoti, jam šypsotis ir padėti. O būtent paslaugumo Lietuvoje, R.Balnienės manymu, dar trūksta, todėl priimti svečius reikėtų pasimokyti iš estų, kurie turizmo naudą perprato anksčiau.

VTD direktorė susirūpinusi, kad Lietuvos Vyriausybė nesutiko palikti PVM lengvatos viešbučiams, o tai 2012 metais gali neigiamai paveikti visą atvykstamąjį turizmą, nes tai į naudą tik mūsų kaimynams. "Gaila, kad Seimas nesusivokė, jog turizmas - tai eksportas, dėl 21 proc. PVM Lietuvos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų verslas tampa nekonkurencingas. Europos krepšinio čempionatas, apie kurio naudą kalbėta, šiam verslui didelės įtakos nepadarė - buvo eilinis rugsėjis. Pastebėta, kad kai atvyksta sporto turistai, nevažiuoja kiti. Tai prognozuoja ir anglai, nesitikintys didelės ekonominės naudos iš Londono olimpinių žaidynių", - sakė R.Balnienė.

Pajūris apgultas vasarą

VTD skaičiavimais, per devynis šių metų mėnesius Lietuvą aplankė 1,4 mln. užsienio turistų. Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos pagrindinės šalys: Vokietija, Rusija, Lenkija, Baltarusija ir Latvija. Tačiau latvių srautas sumenkęs 6,4 proc., o lenkų atvyko tik 3 proc. daugiau. Dėl tokio kaimynų pasyvumo, pasak R.Balnienės, teks pasukti galvas. Tačiau daug daugiau nei 2010 metais sulaukta turistų iš Ispanijos, Rusijos, Baltarusijos, Švedijos, Italijos.

VTD teigia, kad į Lietuvą atvykstantys vokiečiai yra turtingesni nei kitų šalių turistai, todėl Klaipėdai ypač svarbu didinti keltų keleivių iš šios šalies srautą.

Neringoje, kaip įprasta, dominuoja vokiečiai, tačiau 2011 metais pirmą kartą plūstelėjo ir švedų srautas. Palanga patraukliausia rusams, Klaipėda - vokiečiams, švedams, estams.

"Druskininkai sezoniškumo problemą išsprendė pasistatę sniego areną. Tuo metu, kai sumažėja užsieniečių, srautą išlygina lietuviai. Pajūryje srautų pikas - vasarą. Vokiečių turizmo operatoriai sako, kad daugiau norėtų vežti turistų ir į Vakarų Lietuvą. Todėl remsime visus tuos projektus, kurie padės mažinti paslaugų sezoniškumą", - teigė VTD vadovė.

Palanga gražinasi

Palangos savivaldybė tikina nenusileisianti Druskininkams, nors nei slidinėjimo ar vandens pramogų parko greitu metu svečiams nepasiūlys. Administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė mano, kad Palangos strategija, nukreipta į geoterminio vandens panaudojimą gydyklose ir šeiminį poilsį bei sportą už J.Basanavičiaus gatvės ribų, taip pat sustiprins tarptautinį kurorto patrauklumą. Jos žiniomis, ateityje verslininkai numato rekonstruoti "Lino" baseiną.

Naują sezoną Palanga pasitiks rekonstravusi keletą gatvių ir sukūrusi dalį vaikų parko prie jūros. Šventojoje šalia pagrindinės mokyklos bus įrengta sporto aikštė. Toliau gatvės bus gražinamos gėlynais, miesto simbolika ir atributika, Rąžės upėje plūduriuos 6 fontanai, bus tvarkomas Palangos botanikos parkas.

2012 metais numatyta atlikti geoterminio vandens panaudojimo sveikatingumo paslaugoms studiją. Vėliau planuojami statyti 6 objektai, vienas jų - buvusi Jūrininkų ligoninė - bus pertvarkoma į reabilitacijos centrą su geoterminio vandens gydykla. 2013 metais numatoma pradėti koncertų salės statybą, pateikta paraiška finansuoti sporto komplekso statybas. Jau gauti 4 mln. litų kempingui Nemirsetoje, vyks pramogų komplekso su ledo arena Bangų gatvėje statybos. Rodoma iniciatyva pertvarkyti įvažiavimą į Palangą iki 4 eismo juostų, už Europos Sąjungos (ES) lėšas bus valomi upeliai, Aplinkos ministerija skyrė lėšų tvarkyti kopoms.

Tačiau labiausiai Palangos svečiams akis bado sudegęs Kurhauzas. Pasak A.Kilijonienės, šiuo metu jau suformuotas sklypas, savivaldybė parengė savo pastato dalies projektą, tą patį turės padaryti ir bendraturtis. Kitais metais atstatymo pradžiai savivaldybė numato skirti pusę milijono litų, iš valstybės biudžeto tikimasi gauti milijoną litų.

Pastatui ketinama suteikti rotušės paskirtį.

Neringai trūksta salių

Neringos savivaldybės atstovė Jelena Andrijauskienė teigia, kad grandiozinių kurorto plėtros planų miestas nepuoselėja dėl statybų apribojimo, nes Kuršių nerija nepajėgi priimti daugiau kaip 400 tūkst. lankytojų per metus. Pasak jos, specialistų parengta studija rodo, kad apgyvendinimo paslaugų sektoriuje dar galėtų būti 3-4 tūkst. vietų rezervas, o dabar vasarą Neringa maksimaliai apgyvendina 10-11 tūkst. svečių, iš jų 6 tūkst. - viešbučiuose, maždaug 4 tūkst. - privačiame sektoriuje, šiek tiek - palapinėse. Vidutiniška apgyvendinimo trukmė atskridusių lėktuvais - 4 naktys, atvykstančiųjų autobusais - 2 naktys.

Per 2011 metų I pusmetį į Neringą buvo atvykę 22,5 proc. daugiau svečių nei ankstesniais metais. Buvo įrengtos slidinėjimo trasos, turėjo ką veikti ledrogių ir poledinės žūklės mėgėjai. Taip natūraliai buvo išnykę sezonų skirtumai.

"Dabar, kai žiemos pramogoms oras netinkamas, vis dažniau kalbame apie konferencijų organizavimą, matome, kad trūksta salių. Buvusio žuvininkystės ūkio teritorijoje ateityje turėtų iškilti 4 žvaigždučių viešbutis su konferencijų sale. Taip pat greitai skelbsime konkursą jūros terapijos centro architektūrinei koncepcijai parengti. Gavus ES lėšų, 2013 metais jis turėtų iškilti prie jūros, buvusios valgyklos vietoje. Tačiau labai trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, nes sunku susitarti su jas privatizavusiais verslininkais aikšteles naudoti pagal paskirtį. Todėl pageidautume daugiau svečių atvykti autobusais", - kalbėjo J.Andrijauskienė.

Artimiausiais metais Neringoje bus ieškoma lėšų Nidos ir Juodkrantės uostams sutvarkyti, dviračių takams įrengti. Taip pat planuojama statyti kempingą ir įrengti aikštelę palapinių stovyklai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"