TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turgaus prekeiviai skaičiuoti nenori

2012 09 15 6:05
Šalies turgaviečių prekeivių patikrinimas rodo, kad jų šių metų rugpjūčio mėnesio pardavimo apimtis, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, padidėjo trečdaliu. /LŽ archyvo nuotr.

Prekyba be privalomų kasos aparatų dabar sudaro tik mažą procentą visų pažeidimų, nustatomų turgavietėse. Daugiausia baudų prekeiviai gauna dėl to, kad nepildo apskaitos žurnalų ir neturi darbo vietoje būtinų dokumentų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atsitiktine tvarka atrinktų 95 šalies turgaviečių prekeivių patikrinimas rodo, kad jų šių metų rugpjūčio mėnesio pardavimų apimtis, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, padidėjo 33,2 procento. Tokie duomenys gauti analizuojant penkių apskričių turgaus prekiautojų elektroninių kasos aparatų rodmenis. Nuo šių metų gegužės visi prekiaujantieji dengtose turgavietėse privalo naudoti kasos aparatus ir tvarkyti apskaitą.

Apyvartos lyderiai - pajūryje

Patikrinusi 613 prekeivių penkiose Lietuvos apskrityse VMI apskaičiavo, kad šiemet vidutiniškai per mėnesį vienas turgaus pardavėjas gavo 7,75 tūkst. litų pajamų, arba 31 proc. daugiau negu pernai (5,9 tūkst. litų).

Didžiausia vidutine mėnesio apyvarta gali didžiuotis Klaipėdos apskrities turgaus prekiautojai. Jie per mėnesį vidutiniškai turguje gauna 10,3 tūkst. litų pajamų kiekvienas. Mažiausiai pinigų surenka Vilniaus apskrities turgaus prekiautojai - vidutiniškai po 6,1 tūkst. litų per mėnesį.

Didžiausias apyvartos pakilimas per metus rugpjūčio mėnesį nustatytas Klaipėdos - 67,66 proc., Šiaulių - 47,89 proc. ir Kauno apskrityse - 44,01 procento. Tuo tarpu Vilniaus apskrityje stebėtų prekeivių pardavimas lyginamuoju laikotarpiu augo tik 17,32 proc., o Panevėžio - 13,35 procento.

Apytuščiai žurnalai

Šiemet per 8 mėnesius Lietuvos turgavietėse VMI rado 755 pažeidimus, už kuriuos prekeiviams surašė administracinės teisės pažeidimų protokolus. Pažeidimų struktūra stebina tuo, kad ne kasos aparatų neturėjimas ar kasos kvito neišrašymas yra akivaizdžiausias ir dažniausiai aptinkamas trūkumas, o netvarka apskaitos dokumentuose. Prekyba be kasos aparatų sudaro tik 2 proc. pažeidimų, kasos kvito neišdavimas - 5 proc., o nelegalus darbas - tik 2 proc. visų rastų pažeidimų.

VMI atstovas spaudai Darius Buta sako, kad daugiausia nustatyta apskaitos taisyklių pažeidimų (41 proc.) ir komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimų (41 proc.).

"Populiariausi" trūkumai - apskaitos žurnale nepažymėtas pardavimas, prekių įsigijimo dokumentų neturėjimas: prekės atsivežtos iš Lenkijos, o inspektoriams aiškinama, kad jos iš Lietuvos. Taip pat darbo vietose neturima maisto tvarkytojų pažymėjimų", - apibendrino jis.

Tačiau vienoje sostinės turgaviečių kvepalais prekiaujanti Marina LŽ sakė, kad jai darbe kasos aparato esą nereikia, nes ji dirba prie prekystalio lauke. "Sąskaitą išrašau tik pirkėjui paprašius, o apskaitos žurnalą pildyti man nėra sudėtinga, bet pensininkams tai nėra paprasta, jie dažniau painioja, kur ką rašyti. Kiekvieną pardavimą privalau fiksuoti apskaitos žurnale, tą ir darau. Tačiau žinau, kad tarp čia prekiaujančių žmonių yra tokių, kurie iš viso neturi nei verslo patentų, nei apskaitos žurnalų", - atvirai pasakojo Marina.

VMI atstovas D.Buta aiškina, kad kiekvienas pardavimo faktas turgavietėje turi būti užfiksuotas pardavėjo. "Jei kasos aparatas nereikalingas, nes, pavyzdžiui, prekiauji lauke, tuomet kiekvieno buteliuko kvepalų pardavimą reikia fiksuoti apskaitos žurnale. Tie, kas naudoja kasos aparatą, kiekvieno pardavimo šiame žurnale nefiksuoja, tačiau dienos pabaigoje jame įklijuoja kasos aparato išspausdintus rodmenis", - aiškino jis.

Aparatai PVM nesunešė

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės prezidentas Eduardas Šablinskas LŽ sakė, jog VMI patikrinimų statistika esą patvirtina, kad kasos aparatai nėra tinkamas būdas pagrindiniam jų uždaviniui įvykdyti - nustatyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojus turguje ir surinkti daugiau PVM į biudžetą.

"Jeigu Lietuvoje turgavietėje prekiaujančio žmogaus pajamų vidurkis tėra 7,75 tūkst. litų, tai akivaizdu, kad tokių, kurie per 12 mėnesių pasiekia 155 tūkst. litų apyvartą, nuo kurios privaloma registruotis PVM mokėtoju, yra vienetai. Apyvarta periferijoje yra dar mažesnė, nei didelių miestų turgavietėse. Kam ten reikalingi kasos aparatai?" - piktinosi E.Šablinskas.

Jis teigia dalyvavęs VMI ir asociacijos organizuotuose renginiuose turgaus prekeiviams, kur siekta jiems paaiškinti naujuosius teisės aktų reikalavimus. "Pastebėjau, kad net inspekcijoje dirbančios specialistės ne visos teisingai supranta taisykles, nevienodai interpretuoja teisinę žodžio "gali" ir "privalo" reikšmę. Pavyzdžiui, VMI prie pažeidimų turguje priskiria asmeninių ir iš prekybos gautų pinigų laikymą darbo vietoje. Tačiau jau išaiškinta, kad to neleidžiama daryti uždarosioms akcinėms bendrovėms, o turgaus prekeiviams - galima, juk jie dirba su nedideliais kasos aparatais, kurie iš viso neturi pinigų stalčių. Kur tada laikyti pinigus? Taigi būna atvejų, kad pati VMI ir surinktas baudas grąžina, ir atsiprašo", - pasakojo E.Šablinskas.

Rinktųsi brangesnius liudijimus

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, pasak jos garbės prezidento E.Šablinsko, siūlė valdžiai vietoj privalomų kasos aparatų turgaus prekeiviams taikyti mokesčio už verslo liudijimus diferencijavimą pagal apyvartos mastą. Pavyzdžiui, vykdantiems didmeninę prekybą asociacija siūlo taikyti 5 tūkst. litų per metus kainuojantį verslo liudijimą. Tačiau kol kas į tokius siūlymus neatsižvelgta.

E.Šablinskas mano, kad turgaus prekiautojas PVM sumoka nuomodamas prekybos vietą, o nuoma esanti gana brangi - kai kur 700 litų per mėnesį už 10 kv. m prekybos plotą. "Kokia nauda valstybei iš tų kasos aparatų, kurių pirkimą ji iš dalies pati kompensavo, o PVM dėl to daugiau nesurinko? Aš matau tik vieną naudą, kurią gauna kasos aparatų pardavėjai, užsienyje juos perkantys už 600 litų, o Lietuvoje parduodantys už 1000 litų. Jie įkyriai siūlo sudaryti metines kasos aparatų priežiūros sutartis už 100 litų per metus ir pabrėžia, kad jeigu nesudarysi, tai aparato remonto teks laukti ilgai eilėje. Tik protingų teisės aktų kūrimas valstybei duos naudos. Tam valdžiai reikia keisti požiūrį, įsiklausyti į smulkiųjų verslininkų argumentus. Geri sprendimai gimsta tik dialogo būdu", - įsitikinęs E.Šablinskas.

Per šių metų 8 mėn. Lietuvos turgavietėse rasta pažeidimų, už kuriuos surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai:(Pažeidimai Vnt. Proc.)

Apskaitos taisyklių pažeidimas 310 41 proc.

Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas 297 40 proc.

Prekyba ar paslaugos be kasos aparatų 15 2 proc.

Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas 24 3 proc.

Kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas 41 5 proc.

Asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas arba laikomų pinigų kiekio neatitikimas 31 4 proc.

Nelegalus darbas 13 2 proc.

Kiti pažeidimai 24 3 proc.

Šaltinis: VMI

Vidutinė vieno turgaus prekeivio mėnesio apyvarta, tūkst. litų

(Apskritys 2011 m. 2012 m.) 

Klaipėdos 7,2 10,3

Šiaulių 5,7 8,6

Panevėžio 7,4 8,2

Kauno 4,6 6,5

Vilniaus 4,7 6,1

Šaltinis: VMI 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"