TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turgavietės – perpardavėjų rojus

2016 05 03 6:00
Miestuose tikro turgaus prekių galima ieškotis nebent tik turgaviečių prieigose. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Turgavietės miestuose vis mažiau atlieka savo pirminį vaidmenį ir tampa panašios į perpardavinėtojų kuriamas universalias parduotuves. Nei amatininkų, nei smulkių ūkininkų gaminių jose nebelieka.

Statistikos departamentas pranešė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį prekybos apyvarta dešimties didžiausių Lietuvos miestų turgavietėse sudarė 84,4 mln. eurų ir buvo 5,5 proc. mažesnė negu ankstesnįjį, nors 1,8 proc. didesnė negu prieš metus.

Didžiausią apyvartos dalį, 32,1 mln. eurų, sudarė prekyba maisto produktais, tačiau iš jų 17 mln. eurų (53 proc.) sudarė mėsa ir jos produktai.

Mėsos gaminiai – vienintelė maisto prekių grupė, kurios apyvarta turgavietėse auga. Mėsos produktų parduota 3 proc. daugiau negu 2015 metų ketvirtąjį ketvirtį ir 2,4 proc. daugiau negu 2015 metų pirmąjį ketvirtį.

Nepadėjo nė Velykos

Visų kitų maisto prekių apyvarta turgavietėse mažėja. Netgi kiaušinių šiemet parduota beveik ketvirtadaliu (23,5 proc.) mažiau negu prieš metus, nors šiemet Velykas šventėme neįprastai anksti – kitą kartą taip anksti Velykos bus po 82 metų. Kitų maisto produktų per pirmuosius tris šių metų mėnesius turgavietėse parduota 3–10 proc. mažiau negu praėjusių metų pabaigoje, o labiausiai krito pieno produktų (-10,4 proc.), vaisių ir uogų (-10,9 proc.) bei daržovių (-9 proc.) pardavimas.

Didžiosiose turgavietėse parduodamų maisto produktų dalies kilmės šalis yra Lenkija. Matyt, ir dėl to per metus 48,4 proc. padidėjo prekių apyvarta tik Šiaulių turgavietėse – iš čia kelionė į Lenkiją ilgesnė. Daugumoje pietinių miestų apyvarta krito, o labiausiai – Marijampolėje. Išimtį sudaro Panevėžys, kurio turgavietėse apyvarta per ketvirtį sumažėjo 15,2 proc., o per metus – 25,6 procento. Panašios apyvartos tendencijos pasireiškė ir praėjusių metų pabaigoje, kai apyvarta Šiauliuose per ketvirtį buvo 32 proc. padidėjusi, o Panevėžyje – 26 proc. sumažėjusi.

Vyrauja drabužiai ir chemija

Ne maisto prekių apyvarta turgavietėse turi tendenciją didėti. Šių prekių per metus parduota 7 proc. daugiau, o didžiausią apyvartos dalį – 33,95 mln. eurų (90,7 proc.) – sudarė drabužiai ir avalynė. Drabužių apyvarta turgavietėse per metus padidėjo 7 proc., o avalynės – 2,7 procento.

Labiausiai, 23,3 proc., per metus padidėjo skalbimo priemonių ir buitinės chemijos prekių pardavimas.

Sparčiausiai turgavietėse mažėja garso ir vaizdo įrangos bei interjero prekių apyvarta – per ketvirtį atitinkamai 9,6 ir 3,3 procento.

Šių metų pradžioje beveik penktadaliu mažiau negu praėjusių metų pabaigoje parduota augalų ir gyvūnų, be kurių tradiciškai Lietuvoje turgus neišsiversdavo.

Prekyba turgavietėse I ir IV ketvirtį, mln. eurų

MetaiI ketvirtisIV ketvirtis
200890
20097871
20106673
20116768
20126569
20136581
20147585
20158389
201684

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"