TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turi garantiją, bet nori ir draudimo

2013 12 20 6:00
R.Vaitkunsko teigimu, maždaug kas penkioliktam apdraustam pirkiniui nutinka nelaimė. LŽ archyvo nuotraukos

Prieš dvejus metus pirmą kartą prekybos tinklų pasiūlytas pirkinių draudimas dabar skinasi kelią draudimo rinkoje - jo apimtis didėja ne procentais, o keliais kartais, į rinką įsitraukia vis daugiau žaidėjų. Pirkėjai, pasimokę neretai iš kuriozinių nesėkmių, renkasi prekybininką, galintį apdrausti įsigytą daiktą prekybos vietoje.

Kad pirkinių draudimas įsitvirtintų rinkoje, didelę įtaką daro prekybos tinklai. Jie dėl konkurencinio pranašumo patys rodo iniciatyvą derėtis su draudikais. Prieš dvejus metus pirmoji rinkoje pirkinių draudimą pasiūlė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kartu su partneriais „Topo centras“ ir „Euronics“. Po kelių mėnesių ši draudimo rūšis pradėta teikti „Technoramos“ tinklo klientams.

„Lietuvos draudimo“ gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas pasakojo, kad šių buitinės technikos ir elektronikos tinklų parduotuvėse apdraustų objektų skaičius šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo maždaug dvigubai, o apdraustų pirkinių vertė - 2,5 karto.

Pirkinių draudimas persimetė ir į telekomunikacijų rinką. Prieš metus, 2012-ųjų gruodžio mėnesį, „Lietuvos draudimas“ šią paslaugą pradėjo teikti bendrovės „Omnitel“ klientams. Netrukus konkurento pavyzdžiu pasekė ir kiti rinkos žaidėjai.

Kaip nurodė bendrovės „PZU Lietuva“ naujų pardavimo kanalų vadovas Rimtas Vaitkunskas, „PZU Lietuva“ pradėjo bendradarbiauti su partneriais „Avitela“ ir „Elektromarkt“ šių metų balandį, o jau spalį pastebėjo, kad ir kiti elektronikos prekėmis prekiaujantys tinklai domisi galimybe savo prekybos vietoje pasiūlyti pirkinių draudimą.

„Žmogus, kartą jau apdraudęs savo pirkinį, įsigydamas naują daiktą galbūt nori apdrausti ir jį. Tad natūralu, kad šios paslaugos jis tikisi ir kito prekybos tinklo parduotuvėje. Taigi toks poreikis, viena vertus, kilo klientams, kita vertus, prekybos tinklai įvertino draudimą kaip konkurencinį pranašumą. Per gruodį mūsų partnerių būrį papildė „Apple“ kartu su „iDeal“, labai laiku savo klientams telefonų draudimą pasiūlė ir „Tele2“. Pasirašėme sutartis ir su keliais kitais partneriais, tačiau dar negaliu atskleisti jų pavadinimų“, - kalbėjo R.Vaitkunskas.

Draudimas papildo garantiją

„Gamintojai suteikia IT produkcijai vienų metų garantiją, tačiau ji negalioja nutikus nedraudiminiam įvykiui dėl paties vartotojo kaltės: numetus, sulaužius ekraną, apipylus jį skysčiu. Daugeliu atvejų dėl to būna kaltas neatsargumas, skubėjimas. Todėl nusprendėme pasiūlyti klientams galimybę apdrausti savo pirkinius nuo visų nelaimingų atsitikimų, išskyrus daikto pametimą, ir leidome jiems jaustis ramiems“, - aiškino prekybos tinklo „Topo centras“ atstovė Lina Mažeikienė. Ši paslauga, anot pašnekovės, kasmet populiarėjo - nuo 2011 metų draudimo paslaugų apimtis "Topo centro" prekybos tinkle padidėjo 3-4 kartus.

R.Vaitkunskas priminė, kad bendrovės "PZU Lietuva" klientai pirkinį pas skirtingus pardavėjus gali apdrausti, tarkime, nuo ugnies, vandens arba pasirinkti visų rizikų draudimą. Paprastai rekomenduojamas šis variantas. „Jei, pavyzdžiui, vaikas žaidė su planšetiniu kompiuteriu ir per stipriai paspaudęs ekraną sugadino jį, visų rizikų draudimas šį gedimą kompensuos. Tuo metu tarp išvardytų rizikų tokio įvykio gali ir nebūti. Tačiau, žinoma, kiekviena kompanija nustato savo taisykles“, - pabrėžė jis.

Pašnekovas pridūrė, kad bendrovė taip pat siūlo ilgesnės garantijos paslaugą. Jei, pavyzdžiui, pirkinio draudimo sutartį klientas sudaro dvejiems metams, o gamintojo garantija galioja metus, jis tą garantiją gali pratęsti dar metams.

Dažniau nukenčia mobilieji įrenginiai

A.Gimbickas sako, kad beveik 90 proc. klientų kreipiasi dėl kompiuteriams, fotoaparatams ir mobiliesiems telefonams padarytos žalos kompensavimo.

Per 2013 metus „Lietuvos draudimas“ savo klientams, apsidraudusiems pirkinių draudimu buitinės technikos ir elektronikos tinkluose, atlygino nuostolių už 400 tūkst. litų. Vidutinė kompensacija siekė apie 500 litų. „Kadangi pirkėjai vis dažniau naudojasi pirkinių draudimu, žala tiek vienetais, tiek atlygintomis sumomis didėja kartais. Iki šiol didžiausia registruota pirkinių draudimo žala buvo daugiau kaip 5000 litų: klientas nešė televizorių iš vieno kambario į kitą, šis iškrito iš rankų ir sudužo“, - pasakojo A.Gimbickas.

Bendrovės "PZU Lietuva" statistika rodo, kad 3 dažniausiai pasitaikantys draudžiamieji įvykiai – sudaužomas ekranas, pažeidžiama USB jungtis, kai netyčia išplėšiamas kroviklio laidas, taip pat vidiniai daikto gedimai, atsiradę jam nukritus. Skaičiuojama, jog maždaug kas 15 apdraustam pirkiniui nutinka nelaimė.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, beveik 90 proc. klientų kreipiasi dėl kompiuterių, fotoaparatų ir mobiliųjų telefonų - jie yra dažniausiai draudžiami pirkiniai. Paprastai žmonės sugadina kompiuterius apipylę juos vandeniu, gėrimu ar arbata, fotoaparatus įmetę į vandens telkinį, o mobiliuosius telefonus paleidę iš rankų gatvėje. Nešiojamų elektronikos prietaisų apdraudžiama kelis kartus daugiau nei stacionarios buities technikos, tokios kaip šaldytuvai ar skalbyklės.

„Klientai praneša ir apie mažamečių sugadintus elektroninius įrenginius. Pavyzdžiui, vaikas į sriubą įmetė mamos išmanųjį telefoną, o kitas žaisdamas žirklėmis nukirpo planšetinio kompiuterio kroviklio laidą. Neretai pasitaiko, kad kroviklius sugraužia namie laikomi šunys“, - vardijo A.Gimbickas.

Draudžia ne pagal kainą

R.Vaitkunskas pažymėjo, kad pirkėjai labiau linkę drausti brangesnius daiktus, tačiau pirkinio kaina nėra lemiamas veiksnys priimant šį sprendimą. Pavyzdžiui, klientai dažnai draudžia vaikams perkamus daiktus, nesvarbu, kad jie kainuoja santykinai nedaug. Paklaustas apie pirkinių draudimo kainą, pašnekovas pabrėžė, jog rinkoje ji yra individuali. Vieni draudikai ją sieja su pirkinio verte – tokiu atveju draudimas atsieina nuo 8 proc. iki 15 proc. pirkinio vertės. Kiti taiko vienodą draudimo kainą visiems pirkiniams, įsigytiems to paties partnerio parduotuvėse. „Natūralu, kad draudimas skirtinguose tinkluose kainuoja ne vienodai. Vienas prekybos tinklas galbūt daugiau parduoda kompiuterių, vadinasi, ir šių pirkinių sugadinama daugiau, todėl draudimas yra brangesnis. Taigi kainodara nėra masinė“, - paaiškino bendrovės „PZU Lietuva“ atstovas.

Draudikai paprastai siūlo ir skirtingą pirkinių draudimo laikotarpį. Pavyzdžiui, „PZU Lietuvos“ draudimas galioja iki dvejų metų. Net apie 60 proc. bendrovės klientų renkasi būtent šį maksimalų draudimo laiką. „Pajutome, kad žmonės nori savo daiktą apdrausti kiek įmanoma ilgesniam laikotarpiui, nes pirkdami neturi intencijos po metų jį pakeisti nauju“, - sakė R.Vaitkunskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"