TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turistai plūsta pamatyti estų

2011 10 15 0:00
Šią vasarą Estijos viešbučių paslaugomis naudojosi 705 tūkst. užsienio turistų, t. y. du trečdaliai visų viešbučių klientų. Dauguma užsieniečių buvo atvykę į Estiją ilsėtis.
LŽ archyvo nuotrauka

Turistų gausa Estijoje pasiekė rekordinį skaičių. Latvijai, kurioje gyvena daugiau gyventojų, toli iki "estiško" turizmo lygio, o nuo pasaulio oro ir geležinkelio kelių atskirtai Lietuvai Estija išvis nepavejama.

Estijoje pirmąjį metų pusmetį lankėsi 1,2 mln. turistų, jie šalies apgyvendinimo įstaigose praleido vidutiniškai po beveik 2 naktis. Vien per tris šių metų vasaros mėnesius Estijos viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose pirmą kartą buvo apsistoję daugiau kaip milijonas turistų. Tai geriausias rodiklis per visą šalies istoriją.

Geresnis susisiekimas ir vadyba

Šią vasarą Estijos viešbučių paslaugomis naudojosi 705 tūkst. užsienio turistų, t. y. du trečdaliai visų viešbučių klientų. Dauguma jų atvažiavo į Estiją ilsėtis. Tik 15 proc. užsienio turistų sudarė verslininkai ar vykusieji į komandiruotes bei darbo reikalais. Viešbučiuose buvo apsistoję ir 333 tūkst. vietos gyventojų.

Estijos statistikos departamento duomenimis, metinis apgyvendinimo įstaigų klientų augimas sudarė 14 procentų. Rugpjūčio pabaigoje šalyje veikė 1075 viešbučiai. Vidutinė nakvynės kaina siekė 28 eurus (apie 97 litus).

Pirmąjį metų pusmetį Estijoje bent vienai nakčiai buvo apsistoję 17 proc. daugiau užsienio turistų nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Didžiausi jų srautai keliavo iš Suomijos, Rusijos ir Vokietijos.

Lietuvos turistų, praleidusių Estijoje bent vieną naktį, per šešis metų mėnesius pagausėjo 36 proc., jų skaičius pasiekė didžiausią iki šiol užfiksuotą lygį. Manoma, prie to prisidėjo ir tai, kad prieš vasaros sezoną padaugėjo tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Talino. Populiariausios turizmo iš Lietuvos kryptys Estijoje - Talinas ir neoficiali vasaros sostinė Pernu.

Pasak Estijos verslo ir turizmo plėtra besirūpinančios turizmo valdybos "Enterprise Estonia" direktoriaus Tarmo Mutso, džiuginančius turizmo sektoriaus rezultatus lėmė keletas veiksnių: padidėjęs skrydžių į Talino oro uostą srautas, geresnis susisiekimas, aktyvus verslo įsitraukimas į turizmą ir Talino - Europos kultūros sostinės titulas. Tyrimas rodo, kad 78 proc. lankytojų buvo susipažinę su Talino, kaip 2011-ųjų Europos kultūros sostinės (EKS), statusu, o 24 proc. turistų lankėsi čia dėl konkrečių šios programos renginių.

Šiemet užsienio turizmas plečiasi visoje Europoje: per pirmus keturis metų mėnesius jis suintensyvėjo 6 proc., o Vidurio ir Rytų Europoje - 8 procentais. "Statistika rodo, kad turizmo lygis kyla ne tik Europos Sąjungos (ES) viduje - pirmąjį pusmetį Estijos sieną kirto 60 proc. daugiau ne ES ar Šveicarijos piliečių", - pabrėžė T.Mutso.

Estijos statistikos departamento skaičiavimais, pirmąjį pusmetį šalies apgyvendinimo įstaigų užimtumas siekė vidutiniškai 50 proc. kambarių. Didžiausias - 75 proc. - užimtumas buvo sostinėje Taline. Pernu ir Tartu apgyvendinimo įstaigos pagal šį rodiklį taip pat viršijo šalies vidurkį, pasiekė atitinkamai 57 proc. ir 58 procentus.

Latvija teisinasi investicijų stygiumi

Tuo metu Latvijos turizmo ir viešbučių užimtumo rodikliai, kaip pažymi verslo laikraštis "Biznes&Baltija", gerokai kuklesni, nors ši valstybė turi daugiau gyventojų negu Estija. Latvijos statistikos valdybos duomenimis, per pirmus du vasaros mėnesius šalies viešbučiuose nakvojo 415,5 tūkst. asmenų (birželį - 177,7 tūkstančio, liepą - 237,7 tūkstančio). Rugpjūčio duomenų valdyba kol kas neskelbia. "Tačiau net jei manytume, kad paskutinį vasaros mėnesį viešbučiuose buvo apsistoję tiek klientų, kiek vidutiniškai per birželį ir liepą, Latvija vis tiek nepasiektų Estijos lygio", - rašo "Biznes&Baltija".

Latvijos turizmo plėtros agentūros ryšių su visuomene specialistė Inta Briedė savo šalies atsilikimą aiškina tokiais argumentais: "Daugelį metų Estija kryptingai investavo lėšas į priemones, kurios pritraukia turistų. Savaime aišku, šis darbas davė daug geresnius negu mūsų rezultatus. Tačiau tai ne vienintelė priežastis. Estijoje ekonomikos krizė buvo gerokai mažesnė nei Latvijoje."

Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Santa Graikstė mano, jog Estijai padeda ne tik sėkminga vadyba, bet ir geografinė padėtis. "Istoriškai susiklostė, kad suomiai masiškai traukia ilsėtis į Estiją. Jų čia kasmet apsilanko daugiau kaip 7 milijonai. Tuo metu pas mus atvyksta tik 700 tūkstančių. Vien dėl to Latvijai sunku konkuruoti su Estija", - dėstė viešbučių atstovė.

Lietuviams nepavejami

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Artūras Vainora sunkiai galėjo palyginti dviejų Europos kultūros sostinių - Vilniaus ir Talino - turizmo bei apgyvendinimo rodiklius.

Vos išgirdęs LŽ klausimą, ar pernai, kai EKS buvo Vilnius, viešbučiams pavyko pritraukti daugiau užsienio turistų, jis pradėjo kvatoti. "Nejuokinkite... Tai buvo nesėkmių nesėkmė. Tik dar kartą apsigėdinome. Pasiskelbėme kultūros sostine, o sausio mėnesį Vilnius tapo nepasiekiamas, - negalėjo sulaikyti juoko A.Vainora. - Turėjome rezervavę daug vietų numatytiems renginiams, tačiau kai bankrutavo nacionalinė aviakompanija, viską anuliavome ir patyrėme didžiulių nuostolių."

Pasak A.Vainoros, pagal kainą ir kokybę Lietuvos viešbučiai konkuruoja su Estija, tačiau vien Taline viešbučių kambarių yra dvigubai daugiau negu Vilniuje. Lietuva labai smarkiai atsilieka nuo estų ir investicijų į rinkodarą srityje. "Mūsų šalies žinomumas yra prastas, susisiekimas irgi prastas. Estai turi savo oro linijas, Talinas pasiekiamas laivais, keltais, visa turizmo infrastruktūra Estijoje labiau išplėtota negu Lietuvoje", - vardijo A.Vainora.

Lietuvos ir JAV viešbučių tinklo "Centrum" direktorius mano, kad Estijoje palankesnė aplinka pritraukti kapitalą, statyti viešbučius, plėtoti rinkodarą, kad jie nestokotų turistų. "Vilniuje, kaip matome, naujų viešbučių neatidaroma jau senokai. Užsienio kapitalas neateina, o vidaus rinka merdi", - svarstė A.Vainora. Pasak jo, Lietuva per mažai pristato savo kraštą užsienyje, nepakankamai didina žinomumą. O estai tai esą darė kryptingai nuo pat nepriklausomybės paskelbimo - investavo į valstybės įvaizdį ir turizmą, kūrė laidas apie Taliną ir rodė per užsienio televizijas.

"Estija visą laiką pozicionavo save, kad ji yra moderniausia buvusių sovietinių šalių respublika. Estai dirba kryptingai, nuosekliai, protingai leidžia pinigus ir gauna atitinkamą grąžą", - mano A.Vainora.

Tačiau pagrindinis stabdys, neleidžiantis pritraukti į Lietuvą užsieniečių, A.Vainoros nuomone, yra mūsų uždarumas. "Kiek tenka šnekėtis su mūsų svečiais, partneriais, jie sako, kad skrydžių stoka - didžiausias stabdys. Pigūs skrydžiai yra gerai, bet verslininkai "Ryanair" nesirinks. Be to, skrendant reikia persėsti, o tai papildomai kainuoja. Nepatogus ir skrydžių laikas. Dėl to mes labai nukenčiame", - kalbėjo A.Vainora.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, šiemet vasarą Vilniaus viešbučių užimtumas siekė 70-80 procentų. Estijoje jis buvo apie 14 proc. didesnis. A.Vainora teigia, jog konkuruoti su estais nepadės ir Vyriausybės sprendimas nepratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos galiojimo: "Atsiliksime dar labiau, nes būsime nekonkurencingi, nepatrauklūs ir nepasiekiami."

Kaip skelbia Statistikos departamentas, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos viešbučiuose ir nakvynės vietose buvo apsistoję 285 911 svečių, iš jų 149 930 - užsieniečiai; antrąjį ketvirtį - atitinkamai 476 059 ir 283 111.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"