TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turistų sloga kankina draudikus

2012 02 29 6:00

Lietuvos draudikai pastebi, kad lietuvių mėgstamų užsienio kurortų gydytojai dažnai sukčiauja išrašydami per dideles medicinos paslaugų sąskaitas - net turisto sloga gali tapti auksinė.

Vis daugiau turistų išvykdami į užsienį įsigyja kelionės draudimą, kuris kompensuoja medicinines gydymo išlaidas. Bet galvodami apie malonų poilsį, o ne apie galimas ligas, turistai iš anksto neskaito draudimo polisų informacijos. Netikėtai peršalę ar susižeidę jie kreipiasi skubios pagalbos į viešbučio administraciją, o ši gali būti susitarusi su nesąžiningais gydytojais.

Sloguojantiesiems - kepenų tyrimai

Bulgarijoje rugpjūtį poilsiavusi LŽ skaitytoja Rita pasakojo, kad pajutusi stiprų ausies skausmą suprato, jog be vaistų neapsieis. "Kurį laiką kentėjau, o kai viešbučio administratorius tradiciškai paklausė, kaip laikausi, prasitariau apie skausmą", - teigė Rita. Administratorius iškvietė viešbutyje dirbantį gydytoją, šis apžiūrėjęs ausį davė turistei kažkokių lašų, už kuriuos lietuvei pačiai nė mokėti nereikėjo - ji turėjo draudimo polisą.

"Viskas baigėsi laimingai, problema buvo išspręsta greitai ir vietoje. Net nekilo mintis dėl to skambinti draudimo kompanijai", - prisipažino moteris.

Draudikų duomenimis, dėl Bulgarijos gydytojų problemų nekyla, tačiau kituose mėgstamuose lietuvių kurortuose - Turkijoje ir Egipte - neretai susiduriama su gydytojų noru pasipelnyti.

Pasak draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, kai kurios Egipto, Turkijos medicinos įstaigos susigundo padidinti sąskaitas - skiria turistams tokių vaistų ir tyrimų, kurie nereikalingi.

"Pavyzdžiui, keliautojas kurorte susirgo sloga, kuri sudaro apie 10 proc. visų ligų atvejų, o jam paskirtas kraujo tyrimas ir ištirtos kepenys. Pasitaiko atvejų, kai nesunkiai susirgusiam turistui ištiriama viso organizmo būklė, į paslaugų sąskaitą įtraukiamos kelios gydytojo konsultacijos ir net daug slaugymo paslaugų", - pasakojo A.Pilčicas. Jo skaičiavimu, išgydyti "turisto slogą" Taivane kainuoja apie 30 litų, o Egipte ar Turkijoje sąskaita prasideda nuo 350 litų. Būtent rinitas - ūmi sloga - Turkijoje ir Egipte yra populiariausia turistų liga, mat ją skatina druskingas vanduo, patalpų kondicionieriai bei oro temperatūros pasikeitimas. "ERGO Lietuva" praėjusiais metais kelionės draudimu apdraudė beveik 105 tūkst. klientų ir užregistravo 557 keliautojų žalas, kurioms padengti išmokėjo 915 tūkst. litų. Statistikos, kiek nuostolių bendrovė patiria dėl nesąžiningų užsienio medikų, nerenkama, tačiau žalas administruojančių ekspertų komandose yra ir gydytojų, kurie analizuoja, kas yra įtraukiama į "turistų slogos" ar kitų medicininių paslaugų sąskaitas.

Pinigus pasidalija

"BTA Insurance Company" filialo Lietuvoje asmens draudimo vadovaujamasis specialistas Ronaldas Grizickas pastebėjo, kad Turkijoje ir Egipte keliautojų sąskaitos už medicinos paslaugas dažnai yra kelis kartus didesnės nei Europos gydymo įstaigose. "Dažnai į sąskaitas prirašoma paslaugų, kurios iš viso pacientui nebuvo suteiktos. Draudikams žinomos nepatikimos klinikos, jų sąskaitos yra atidžiai tikrinamos. Buvo keli atvejai, kai ištyrus situaciją paaiškėjo, kad realiai pacientui suteiktos paslaugos kainavos vos trečdalį sąskaitoje nurodytos sumos", - sakė R.Grizickas.

Jis pažymėjo, kad būna kur kas blogiau, kai į nesąžiningą kliniką patenka turistas, neturintis draudimo. Tuomet sąskaitos dydis priklauso nuo to, kiek turistas nusimano apie mediciną ir kaip moka derėtis.

"Turėjome ir kelis atvejus, kai pasipelnyti buvo sumanę patys turistai - kurorte jie susitarė su gydančiu gydytoju pasidalyti draudimo kompanijos mokamus pinigus už suteiktas paslaugas, kai gydytojas išrašys gerokai didesnę nei dera sąskaitą. Galime įtarti, kad ir kurortų viešbučių administratoriai kartais galbūt bendradarbiauja su tokiomis klinikomis, į jas nukreipia kuo nors pasiskundusius turistus, o gautą pelną pasidalija. Kelionių organizatoriai turėtų įspėti turistus ir patarti jiems nesikreipti į sukčiaujančias įstaigas", - kalbėjo R.Grizickas.

Brangiausia sirgti - JAV

"Lietuvos draudimo" Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas LŽ sakė, kad pats bangiausias gydymas yra JAV - iš ten pasiekia didžiausios sąskaitos, net dėl mažiausio negalavimo žmogui gali būti paskirti brangiausi tyrimai. "Visiems savo klientams, kuriems JAV prireikia medikų pagalbos, rekomenduojame iš karto informuoti mūsų partnerių kompaniją - ji talkina bendraujant su gydymo įstaiga, padeda susitvarkyti dokumentus ir kontroliuoja sąskaitas. Bet gydymo paslaugų kainos JAV vis tiek yra didžiulės. Pavyzdžiui, už apdrausto keliautojo 10 dienų gydymą esame sumokėję 350 tūkst. litų. Kitose šalyse - Turkijoje ir Egipte - sąskaitų derinimo procesas neapsieina be derybų - tokios tradicijos. Jeigu kyla įtarimų, kad sąskaitos galėtų būti dirbtinai išpūstos, susisiekiame tiesiogiai su gydymo įstaiga, paprašome išsamių medicininių dokumentų, lyginame kainas su panašių įvykių analogais. Kartais susisiekiame ir su pačiu klientu pasiteirauti, ar jam tikrai buvo atlikti visi sąskaitoje įrašyti tyrimai ir procedūros", - pasakoja J.Stasinas.

Draudikai pastebi, kad ypač skiriasi gydymo stacionare įkainiai. "Yra tekę apmokėti 243 tūkst. litų sąskaitą už klientui atliktą apendicito operaciją ir tolesnį gydymą įvykus komplikacijai JAV. Tokia operacija Egipte kainuoja bemaž 25 kartus mažiau - 9880 litų, Tailande - 7300 litų, Lenkijoje - 2050 litų", - pasakojo Alesia Gogoleva, "PZU Lietuva" Asmens žalų skyriaus ekspertė. Jos nuomone, kainų skirtumus lemia ir gydytojų taikomi skirtingi ligų diagnostikos metodai. Pavyzdžiui, Turkijoje ar Egipte tam pačiam sveikatos sutrikimui įvertinti pakanka rentgenogramos, o JAV gydytojai būtinai atlieka ir magnetinio rezonanso bei kompiuterinės tomografijos tyrimą.

"PZU Lietuva" duomenimis, ambulatorinio gydymo paslaugų kainų skirtumai yra daug mažesni. Už kliento vizitą pas gydytoją dėl peršalimo ir paskirtus vaistus JAV vidutiniškai draudikai išmoka apie 600 litų, Turkijoje - 450 litų, Egipte - 350 litų. "PZU Lietuva" duomenimis, vidutinė kelionės draudimo išmoka už įvykius JAV - 24,5 tūkst. litų, o Turkijoje - 855 litai.

Žiemą draudimo ekspertams dažniau tenka bendrauti su slidininkus gydančiais užsienio kurortų medikais. Būna atvejų, kai šie rekomenduoja traumą patyrusiam turistui skubiai atlikti tokias operacijas, kurios gali būti atliekamos ir vėliau - grįžus į Lietuvą. A.Gogoleva prisiminė atvejį, kai slidinėjimo trasoje susilaužiusiam koją keliautojui Austrijos gydytojai rekomendavo nedelsiant atlikti operaciją. "Bet mūsų gydytoja, įvertinusi diagnozę, rekomendavo žmogui vykti namo ir operaciją atlikti Lietuvoje. Žmogus grįžo namo, buvo operuotas ir sėkmingai pagijo", - pasakojo ji.

Ne kliento problemos

Draudikai atkreipia dėmesį, kad derybos dėl medicinos paslaugų įkainių - ne kliento galvos skausmas. Šiuos rūpesčius draudikai sprendžia patys, nes jų komandose dirba patyrę specialistai medikai, kurie gali įvertinti diagnozę ir kvalifikuotai diskutuoti su užsienio gydytojais.

Jie pastebi, kad Lietuvos turistams, kuriems užsienyje prireikia medikų pagalbos, papildomų sunkumų sukelia ir kalbos barjeras, ir papročių skirtumai, todėl norint išvengti nesusipratimų ir išpūstų sąskaitų siūloma kreiptis į vadinamąsias draudimo kompanijų asistavimo bendroves tose šalyse. Jų darbuotojai operatyviai pasirūpina susirgusiais poilsiautojais, atsiunčia jiems transportą ir klientas nugabenamas iš viešbučio ar kitos vietos į patikimą gydymo įstaigą, kur bus suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.

A.Pilčicas teigė, kad asistavimo bendrovių kontaktus keliautojai gali rasti įsigytuose kelionių draudimo polisuose.

Paklausti, ar turistas, susirgęs sloga, gali pats užsienio kurorto vaistinėje įsigyti nosies lašų ir kasos čekį pateikti grįžęs draudimo kompanijai, draudikai atsako, kad savęs gydymas neuždraustas, tačiau dėl to patirtoms išlaidoms draudimo apsauga negali būti taikoma. "Draudimo bendrovė negali mokėti draudimo išmokos neįsitikinusi, kad draudžiamasis įvykis buvo. Įrodymų, pagrindžiančių tokį įvykį, draudimo bendrovei turi pateikti ir keliautojas", - aiškino A.Pilčicas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"