TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turizmą ištrauktų reklamos arkliukas

2009 10 03 0:00
A.Rotkovo manymu, Lietuvos kurortinis turizmas turi dideles perspektyvas pritraukti daug turistų iš Rusijos.
LŽ archyvo nuotrauka

Didžiausia Lietuvos turizmo rykštė - nepakankamas valstybės dėmesys kuriant šalies įvaizdį pasaulio rinkose. Tai pripažįsta ne tik vietos verslininkai, bet akcentuoja ir pasaulio turizmo agentūrų atstovai.

Lietuvos verslininkai jau metų pradžioje skambino pavojaus varpais dėl perpus sumažėjusio klientų skaičiaus apgyvendinimo įstaigose. Jų nuomone, padidinta mokesčių našta tik apsunkino padėtį ir stipriai sumažino konkurencingumą net kaimynių šalių atžvilgiu.

Tiesa, prastesni turizmo rodikliai fiksuojami daugelyje pasaulio valstybių. Antai pranešama, kad Rusijos išvykstamasis turizmas krito 22 proc., o nuosmukio lydere neva tapo Lietuva. Rusijos žiniasklaida analizavo ir nurodė priežastis: esą taikomos per griežtos sąlygos išduodant vizas į Lietuvą, prastas susisiekimas su mūsų kraštu, stinga reklamos apie jo kurortus, be to, nesanti išplėtota ir poilsio infrastruktūra.

Į antrąjį Baltijos jūros šalių turizmo forumą, surengtą Vilniuje, atvykęs Rusijos Federacijos turizmo agentūros direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Rotkovas paneigė teiginius, jog Lietuvos kurortai prastai išplėtoti ir todėl nepatrauklūs reikliems Rusijos gyventojams. Svečias prisipažino, kad Rusijoje stinga informacijos apie Lietuvos kurortus, juose veikiančias gydyklas, sanatorijas ir SPA centrus. A.Rotkovas pats lankėsi Druskininkų komplekse "Grand SPA Lietuva", taip pat kitose kurorto gydyklose ir sakė esąs įsitikinęs, kad Lietuvos turizmo objektai pajėgūs konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

Pastarąjį kartą Rusijos turizmo agentūros atstovas buvo atvykęs į Lietuvą 1995 metais. Jis neslėpė, kad tarp anų metų ir šių dienų Druskininkų yra didžiulis skirtumas. A.Rotkovas pamatė išplėtotą turizmo infrastruktūrą, atkreipė dėmesį, kiek daug pastatų renovuota ir atsiradę naujų statinių, pripažino, jog tai neatpažįstamai pakeitė tiek Druskininkus, tiek kitus mūsų šalies kurortinius miestus. Svečias taip pat pabrėžė, kad per pastaruosius metus Lietuvos turizmo rinka įgavo naują kokybę.

Siūlo tapti madinga šalimi

- Kaip žinoma, Rusijos turistai itin reiklūs aukštai aptarnavimo kokybei ir negaili tam pinigų, todėl ypač laukiami turizmą plėtojančiose valstybėse. Kaip manote, ar Druskininkuose veikiantys viešbučiai, sveikatingumo, SPA ir kiti vandens procedūrų centrai pasirengę priimti Jūsų šalies turistus?

- Paslaugos, kurias siūlo Druskininkų gydyklos ar vandens pramogų kompleksai, yra konkurencingos ir patrauklios Rusijos turistams. Man Druskininkai paliko labai teigiamą įspūdį. Būtina kuo aktyviau plėtoti Lietuvos turizmo galimybes Rusijoje per tikslinę reklamą. Šiuo metu jos iš tiesų stinga. Mūsų rinkoje veikia stipri konkurencija - daugelis pasaulio šalių kovoja dėl kiekvieno turisto iš Rusijos. Todėl didžiulį vaidmenį šiame versle vaidina mada, ją reikia formuoti įvairiomis priemonėmis - vizualine, spausdintine reklama, taip pat žaisti rinkodaros strategijomis. Tikslingai dirbant šia kryptimi neabejotinai bus pasiekta teigiamų rezultatų. Tiesa, šiuo metu Maskvoje veikia Lietuvos turizmo informacinis centras. Mūsų agentūra su juo sėkmingai dirba. Labai svarbu, kad Lietuvos verslas ieško bendro darbo galimybių ir krizės laikotarpiu rengiami tokio pobūdžio projektai kaip turizmo forumas, siekiama pritraukti kuo daugiau turistų iš gretimų šalių, įkaitant Rusiją.

- Portalo Newsru.com duomenimis, pirmąjį ketvirtį Rusijos piliečių išvykstamojo turizmo rinka smuko 22 procentais. Teigiama, esą nuosmukio lydere tapo Lietuva, netekusi net 39 proc. rusų turistų. Ar galite tai patvirtinti?

- Rusijos turizmo agentūros manymu, šie skaičiai yra dar pesimistiškesni. Pirminiais duomenimis, net apie 50 proc. nukrito tiek atvykstamasis, tiek išvykstamasis turizmas, t. y. ne tik Rusijos turistai gerokai rečiau vyksta į Lietuvą, bet ir lietuvių sulaukiame perpus mažiau. Suprantama, statistiką neišvengiamai lėmė pasaulio finansų krizė, tačiau padėtį reikia taisyti, ir pirmiausia - reklamos priemonėmis. Manau, kitą pusmetį turizmo statistiką pavyks "pataisyti", bet tik metų pabaigoje paaiškės, kiek nukrito išvykstamas ir atvykstamas turizmas. Juk žmonės itin dažnai keliauja ir liepą, rugpjūtį, be to, prieš akis - rudens ir žiemos atostogos, todėl statistiniai duomenys dar keisis. Nors jau dabar aišku, kad turizmas neabejotinai smukęs.

Tam tikrą neigiamą įtaką mažėjantiems turizmo srautams daro ir brangiai kainuojančios ES vizos Rusijos piliečiams, bet tai nėra esminė aplinkybė. Kiek žinau, pastaruoju metu padėtis dėl vizų išdavimo yra gana stabili, tačiau vizų režimo paprastinimas, be abejo, visuomet turės teigiamos įtakos turistų apsisprendimui vykti į vieną ar kitą šalį.

Lietuvai daugiau problemų kyla dėl logistikos: mano žiniomis, šiandien iš Vilniaus į Maskvą skraidina tik viena aviakompanija "UtAir", o to tikrai nepakanka. Todėl norint pritraukti kuo daugiau turistų, būtina didinti skrydžių į Rusiją skaičių.

Mano manymu, Lietuvos kurortinis turizmas turi dideles perspektyvas pritraukti daug turistų iš Rusijos. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo aktyvios informacijos sklaidos, t. y. reklamos, taip pat stipriau padirbėti gerinant turistų atvykimo sąlygas. O rinkodaros strategijų turi imtis Lietuvos turizmo departamentas, su kuriuo Rusijos turizmo agentūra visuomet pasirengusi bendradarbiauti.

Faktai

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2009 metų ketvirtį apgyvendinimo įstaigose, t. y. viešbučiuose, svečių namuose, moteliuose, poilsio namuose, sveikatinimo įstaigose ir kitur, nakvojo 241,5 tūkst. svečių, iš jų 46 proc. - užsieniečių. Viešbučiuose ir svečių namuose buvo apsistoję 187,7 tūkst. žmonių, poilsio namuose - 6 tūkst., sveikatinimo įstaigose - 22,5 tūkstančio. Palyginti su pirmuoju 2008 metų ketvirčiu, Druskininkų savivaldybės apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję 22,2 proc. mažiau svečių, Neringos - 45 proc., Birštono - 7,3 proc., Palangos - 28,4 proc. mažiau žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"