TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turizmas minta iš rusų ir baltarusių

2013 03 04 6:03
Romo Jurgaičio nuotraukos

Turistai iš Rusijos ir Baltarusijos šalių tampa vis svarbesniu šalies turizmo sektoriaus ramsčiu. Akivaizdus ir tolimesnių ne Europos Sąjungos šalių turistų potencialas, tačiau jis dėl prasto susisiekimo dar neišnaudojamas.

Pernai Lietuvos apgyvendinimo įstaigose turistų per metus padaugėjo 10,3 proc., iki 1,98 mln. Didžiąją jų dalį - net 1,1 mln. - sudarė užsieniečiai, jų padaugėjo 12,1 procento.

Nors ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį turistų iš ES šalių apgyvendinimo įstaigose sumažėjo 5,1 proc., sektorių į priekį vedė 34,7 proc. ūgtelėjęs turistų ne iš ES šalių skaičius. Turizmo atstovai pabrėžia, kad atvykėliai iš šių šalių - sektoriaus variklis.

Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė sakė, kad pastarųjų metų turistų skaičiaus augimą lėmė susiformavusi ir išsiplėtusi turizmo produktų pasiūla. Anot jos, nuolat sektoriuje vyravusį kultūrinį turizmą papildė konferencijų ir sveikatinimo turizmas. Sustiprėjo ir nišiniai turizmo produktai: medicininis turizmas, golfo turizmas, ekologinis turizmas, dėl palankesnio susisiekimo pagreitį taip pat įgavo miesto turizmas savaitgaliais.

Susisiekimas nepakankamai geras

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės  teigimu, pastaruoju metu viešbučių sektorių "maitina" Rusijos ir Baltarusijos turistai, kurių skaičius gerokai auga. Tai rodo ir išankstiniai Statistikos departamento duomenys: pernai daugiausia svečių atvyko iš Rusijos (52,5 tūkst.) ir Baltarusijos (37,1 tūkst.), o toliau sąraše rikiavosi Lenkija (20,2 tūkst.), Latvija (18,1 tūkst.), Vokietija (14,3 tūkst.).

D.Mažeikaitės teigimu, svečių skaičiaus augimas iš ne ES šalių yra dėsningas, nes Lietuvos kelionių organizatoriai nepaliaujamai agitavo šių šalių kolegas siųsti turistus į Lietuvą. "Per porą metų pavyko pasiekti, kad vizų išdavimas nebebūtų stabdys atvykti į Lietuvą. Gerokai daugiau išduodama daugkartinių vizų, o tai leidžia lengviau apsispręsti, kur važiuoti savaitgaliui, trumpų atostogų", - sakė ji.

Tačiau E.Šiškauskienė susisiekimo sąlygas vertino kritiškai. "Svarbu, kad pasienyje turistams nereikėtų ilgai stoviniuoti, o tai kol kas yra silpnoji mūsų grandis. Ypač baltarusiai, kurie į Lietuvą atvyksta tik savaitgaliui, tikrai nenori šitaip sugaišti 5 valandų", - sakė pašnekovė.

E.Šiškauskienė: "Praėjusiais metais 45 proc. siekęs Lietuvos viešbučių užimtumas yra vis dar mažiausias Europoje."

Atvyksta pasirūpinti sveikata

Lietuvos medicinos turizmo asociacijos "Medicinos Lietuva" prezidentas Laimutis Paškevičius neabejojo, kad didėjantiems ne ES šalių turistų srautams įtakos turėjo medicinos turizmas. Anot jo, didžioji dalis - 80 proc. - medicinos turistų į Lietuvą atvyksta iš NVS šalių: Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, taip pat esama pavienių turistų iš tolimojo Azerbaidžano, Kazachstano, Gruzijos. Likusią tokių turistų dalį sudaro atvykėliai iš Vakarų Europos.

"NVS šalys renkasi Lietuvą, nes jie mus nuo seno pažįsta, vertina darbo kultūrą ir kokybę. Antra, mūsų medicinos lygis šiose šalyse žinoma. Galiausiai turizmo agentūros ir gydymo įstaigos jau dešimtį metų dirba tose rinkose ir viešina savo paslaugas", - priežastis vardijo L.Paškevičius.

A.Šiškauskienė taip pat pažymėjo, kad rusai į Lietuvą sveikatinimo tikslais atvyksta vis aktyviau ir Palangoje bei Druskininkuose apsistoja ilgesniam laikotarpiui. Anot jos, šiomis paslaugomis daugiau domėtis pradėjo ir baltarusiai, kurie paprastai renkasi savaitgalio keliones į Vilnių: žvalgosi po miestą ir apsiperka.

Į Lietuvą baltarusiams atvykti patogiausia, nes kelionė iš Minsko tetrunka porą valandų. Kaip sakė pašnekovė, daugelis rusų taip pat atvažiuoja savo transportu, taigi jiems nereikia prisirišti prie pigių skrydžių. "Rusams mūsų šalyje yra santykinai pigu. Jie gali sau leisti lankytis brangiausiuose restoranuose, užsisakyti brangiausių gėrimų, pavyzdžiui, šampano už 700 litų. Be to, rusai čia jaučiasi komfortiškai, nes daugelis lietuvių moka jų kalbą", - sakė ji.

Neišnaudoja potencialo

Čekijoje dėl patogaus susisiekimo medicinos turistų iš Kazachstano skaičius kasmet išauga po 200 proc., o Lietuva šios šalies turistų potencialą menkai išnaudoja. Kelionių organizatoriaus "SPA Travel" atstovybės vadovas Kazachstane Tautvydas Kuzma sakė, kad išsiderėti tiesioginių skrydžių iš Kazachstano į Lietuvą nepavyksta, nors esant sklandžiam susisiekimui kazachų srautai šalyje būtų įspūdingi ir nuolat augantys.

"Atstumas tarp šalių didžiulis, o susisiekimas - labai komplikuotas, nes nėra net patogių skrydžių su persėdimais. Tad žmogus paprasčiausiai skaičiuoja, ar verta parą kankintis lėktuvuose ir sutaupyti 10-15 proc. išlaidų, ar geriau tiesioginiu skrydžiu pasiekti Čekiją", - aiškino T.Kuzma.

Pašnekovo teigimu, turistus iš Kazachstano į Lietuva pirmiausia traukia galimybė lengvai susišnekėti. Be to, Lietuvos kurortai, kaip sakė jis, yra konkurencingi savo gydymo kokybe ir natūralių mineralinių išteklių naudojimu gydymo procedūrose, taip pat mažesne kaina.

Augimo nesureikšmina

"Tikrai nesinori slopinti džiugios gaidos, kad auga turistų srautai. Iš tiesų augimo tendencija yra labai gera, bet norėtųsi, kad augtų ir viešbučių užimtumas bei pelningumas", - sakė E.Šiškauskienė. Jos teigimu, praėjusiais metais 45 proc. siekęs Lietuvos viešbučių užimtumas yra vis dar mažiausias Europoje, nes mokesčiai visiškai suardė konkurencinę aplinką. Anot pašnekovės, Lietuvoje viešbučiams taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) siekia 21 proc., o štai Latvijoje jis tėra 12 proc., Estijoje - 9 proc., Lenkijoje - 8 proc., o Vokietijoje - vos 7 procento.

"Mūsų viešbučiai negali didelėmis kainomis išsišokti iš rinkos, todėl skirtumą padengia iš savo kišenės. Juk kitu atveju visi turistai važiuotų per Latviją. Jei nori išgyventi, turi laikytis bendrų taisyklių, o tai truputį gąsdina", - aiškino E.Šiškauskienė.

Jau dabar, kaip teigė pašnekovė, viešbučių sektoriuje ilgalaikės skolos siekia 840 mln. litų. O tai sektoriui ypač skausminga, nes esą beveik visi viešbučių projektai vystomi paėmus paskolą. "Labiausiai apmaudu, kad stabtelėjusi viešbučių statyba. Tačiau tai suprantama: kas investuos į šį sektorių, kai per metus 2-3 kartus keičiami mokesčiai?" - svarstė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"