TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turizmo maršrutai suka nuo nelaimių zonų

2011 03 23 0:00
Klaipėdos ateities vizija - 100 kruizinių laivų.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Pagal pasaulio kruizų pramonės prognozes jūrinio turizmo srityje reikėtų laukti linijų perskirstymo, atsižvelgiant į neramumus arabų pasaulyje ir stichinę nelaimę Japonijoje.

Praėjusią savaitę JAV, Majamyje, vyko pasaulio jūrinio turizmo metų renginys, be pertraukos organizuojamas beveik tris dešimtmečius. Kruizų sektoriaus parodoje ir konferencijoje Lietuva dalyvavo jau 8 kartą. Nacionalinę delegaciją sudarė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro, bendrovių: "Limarko jūrų agentūra", "Klaipėdos Mėja", "Krantas Travel" ir "Klaipėdos laivų remontas", Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atstovai.

Pastebėta, kad ši paroda, neatsižvelgiant į neigiamus pasaulio ekonomikos veiksnius, išlieka populiari tarp uostų, kruizinius laivus statančių įmonių, laivų vidaus įrangą tiekiančių bendrovių, konsultavimo ir projektavimo kompanijų. Iš viso šiais metais parodoje prisistatė 900 eksponentų - 100 daugiau nei praėjusiais metais. Renginio svarbą rodo ir tai, kad į jį atvyksta aukščiausio lygio kruizinių linijų vadovai, svarbiausi pasaulio kruizinės laivybos sektoriaus dalyviai, tarptautinės žiniasklaidos atstovai. Kartu klaipėdiečiai dalyvavo kruizų asociacijos, kurios narė KVJUD yra nuo 2001 metų, posėdžiuose, aptarė konkrečius uostų klausimus.

Kvietė į Klaipėdą

"Pagrindinis dalyvavimo "Cruise Shipping Miami" tikslas -skatinti kruizinę laivybą į Klaipėdos uostą, atskleidžiant kruizinėms linijoms, kruizų operatoriams, kelionių agentūroms ir potencialiems keleiviams Klaipėdos regiono turistinį patrauklumą, pateikti informaciją apie rengiamas ekskursijas, Klaipėdos uosto infrastruktūros gerinimo projektus, taikomas uosto rinkliavų nuolaidas kruiziniams laivams", - iš konferencijos parvykusi pasakojo Airida Čėsnienė, KVJUD direktorė Šventosios uosto reikalams.

Šiais metais Klaipėdos 18 kvadratinių metrų stendas rodė Lietuvą kaip gintaro ir krepšinio šalį, turinčią išskirtinę pajūrio gamtą. "Klaipėdos uostas per parodą buvo pristatomas kaip labai patraukli vieta atplaukti ir pailsėti keleiviams gamtoje po turistine prasme garsių vietų, tokių kaip Talinas ar Sankt Peterburgas. Buvo teikiama informacija apie siūlomas ekskursijas į Kuršių neriją, aplankant Raganų kalną, Nidos pietuose esančią Parnidžio kopą, kaimo turizmo sodybas, Palangą, Klaipėdos senamiestį. Tarp kitų privalumų akcentuotas neužšąlantis uostas net ir tokiomis šaltomis žiemomis kaip ką tik pasibaigusi bei galimybė rengti ne tik vasaros sezono kruizus, bet ir kalėdinius atplaukimus", - sakė KVJUD atstovė Geda Marozaitė.

Jau ne pirmą kartą kruizinių linijų atstovams buvo pristatomas keleivių ir krovinių terminalo projektas, tačiau šįkart nurodyta, kad statybos pradėtos, o planuojama jo eksploatavimo pradžia - 2013 metų I pusmetis. Iki tol kruiziniai laivai Klaipėdoje bus švartuojami ne tik kruizinių laivų terminale. Piko dienomis kai kurie iš jų bus nukreipiami prie krovos kompanijos krantinių.

Turizmas atsigauna

Tarptautinių kruizinių linijų asociacija (CLIA) 2011 metais prognozuoja kruizų sektoriaus plėtrą. Pasak Majamio renginio dalyvių, buvo pateikti duomenys, kad per 2010 metus keliones kruiziniais laivais rinkosi 15 mln. keleivių, iš jų 11,28 mln. buvo iš Šiaurės Amerikos. Šiemet laukiamas 6,7 proc. sektoriaus padidėjimas, iki 16 mln. keleivių. 2008-2009 metų ekonominė krizė, kaip teigta pranešimuose apie kruizų pramonę, buvo sudėtingiausia iš visų krizių, nes ji truko ilgiausiai - 18 mėnesių. Atsigaunant valstybių ekonomikoms, didėjant žmonių perkamajai galiai, tikimasi, kad atitinkamai daugės ir atostogas kruiziniais laivais pasirenkančių žmonių.

Prisitaikydamos prie ekonominių sunkumų, tarp kurių - išaugusios kuro kainos, sugriežtinti reikalavimai kuro emisijoms jūroje, sumažėjusi klientų perkamoji galia, - kruizinės linijos sumažino bilietų kainas. Į siūlomus paslaugų paketus įtraukta papildomų paslaugų, ekskursijų ir pažadėta nedidinti kainų.

Per konferenciją aptarti klientų atsiliepimai apie suteiktas paslaugas, patirtus įspūdžius, jų publikavimas, analizė, pasitelkiant ir socialinius interneto tinklus "Facebook" bei "YouTube". Kalbėta ir apie tai, kad klientai savo nuomonėmis kartais paskleidžia kruizų ar uostų antireklamą.

Pastebėta, kad lemiamas veiksnys kruizų pramonei yra skirtinga atostogų trukmė atskirose šalyse. JAV atostogų kasmet skiriama 10 dienų, o Japonijoje atostogų trukmė priklauso nuo stažo: pradėjus karjerą, atostogų skiriamos tik 5 dienos, o dirbus 10 metų - iki 15 dienų.

Kruizinių laivų keleiviai skirstomi į dvi grupes - į tuos, kurie laiką leidžia laive, naudodamiesi kruiziniuose laivuose teikiamomis paslaugomis bei malonumais, ir tuos, kurie keliaudami papildomai nori šviestis ir aplankyti kuo daugiau turistinių vietų. Šiaurės ir Rytų Europos uostai, kruizinėms linijoms renkantis maršrutus, tampa vis patrauklesni, palyginti su Viduržemio jūros uostais, dėl didesnio saugumo juose faktoriaus. Karibų salų kruizų skaičiui smukus 5 proc., Europa tampa "naujaisiais Karibais".

Brangus regionas

Tačiau Lietuvos jūrinio turizmo verslas pakilimo tendencijos dar nepajuto dėl ribotų Klaipėdos krašto turistinių galimybių ir uosto infrastruktūros trūkumo. Preliminariais KVJUD duomenimis, 2011 metais į Lietuvos uostamiestį atplauks 37 kruiziniai laivai. Pernai Klaipėdą aplankė 45 laivai ir 35 200 kruizinių keleivių. Šiais metais uostamiestyje apsilankys 5 didieji laineriai (daugiau kaip 200 metrų ilgio), pirmą kartą inkarą uoste išmes du kruiziniai laivai: 3 kartus planuojantis atplaukti 290 metrų ilgio "Costa Pacifica" ir 6 kartus apsilankysiantis, iki tol plaukiojęs tik Pietryčių Azijos regione, 133 metrų ilgio "Seabourn Pride".

Geriausias Klaipėdai iki šiol buvo 2007 metų vasaros sezonas, kai 65 laivais buvo atplaukę 35 680 turistų.

KVJUD pajamos iš turistinės laivybos sudaro kiek daugiau nei 1 proc. visų pajamų - iki 2 mln. litų. Jeigu laivų mažės, žadama taikyti papildomų rinkliavų nuolaidų. Tačiau pernai rudenį aptariant pasibaigusio turistinio sezono ypatumus šio verslo atstovai kalbėjo apie tai, kad pritraukti laivų taikant tik pavienių uostų rinkliavų nuolaidas gana sudėtinga, nes žvelgiant pasauliniu mastu Baltijos kruizai daugeliui operatorių atrodo per brangūs. Karibų regiono uostų rinkliavos siekia 15-20 tūkst. eurų, Viduržemio jūros - 14,8 tūkst. eurų, Baltijos uostų vidurkis - 37,25 tūkst. eurų. Tarp Baltijos šalių uostų pasaulyje populiariausias yra Talinas - jis lankomumo reitinge užima 45 vietą.

Europos kruizų asociacijos statistika rodo, kad pernai pirmąją poziciją Šiaurės regione užėmusiame Kopenhagos uoste kruiziniai laivai lankėsi 307 kartus, jais keliavo 662 tūkst. turistų. Po Lisabonos trečias buvo Sankt Peterburgas - 208 įplaukimai, 424 tūkst. keleivių. Talinas pagal laivų skaičių nurungė Stokholmą ir užėmė 4 vietą - 280 įplaukimų, 389 tūkst. keleivių. Tačiau Švedijos sostinė taip pat išliko populiari. Nors kruizinių laivų lankėsi 21 mažiau negu Taline, turistų atplaukė daugiau - 415 tūkstančių. Helsinkis liko šeštas - 247 laivai, 342 tūkst. turistų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"