TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turkmėnija ieško partnerių ateiti į Europos dujų rinką

2011 11 18 12:36

Turkmėnija veda derybas su pasaulio bendrovėmis, pasirengusiomis padėti nutiesti vidaus dujotiekį nuo antrojo pagal dydį pasaulyje dujų telkinio, kad galėtų jas tiekti į Europą, sakė ketvirtadienį vienas Turkmėnijos kuro ir energetikos komplekso vadovų.

Amanaly Chanalyjevas, valstybinio koncerno "Turkmėngaz" vadovas, pranešė, kad dujotiekis "Rytai-Vakarai" leis didžiausiai dujų eksportuotojai Centrinėje Azijoje tiekti per metus maždaug iki 30 mlrd. kubinių metrų žydrojo kuro.

Turkmėnijos valdžia anksčiau sakė, kad šis vamzdis gali būti sujungtas su Europos Sąjungos (ES) remiamu Kaspijos dujotiekiu - per Azerbaidžaną, apeinant Rusiją. Yra ir kitas kelias - į Rusiją per Pakaspijo dujotiekį, bet, Maskvos sprendimu, šis projektas kol kas įšaldytas.

Prasidedantis nuo Pietų Jolotano telkinio 800 km vamzdis "Rytai -Vakarai" turi pasiekti Kaspijos krantus.

Kadangi jo dujų atsargų vertinimai gerokai pašoko aukštyn pastaraisiais metais, tarptautinėms energetikos korporacijoms, kol kas stovinčioms nuošalyje nuo didelio masto priemonių, kyla klausimas, ar susitvarkys Turkmėnija savo kapitalais.  

A.Chanalyjevas sakų konferencijoje energetikos klausimais Ašchabade, kad "Turkmėngaz" ir Turkmėnneftegazstroj" jau nutiesė kai kuriuos dujotiekio "Rytai-Vakarai" ruožus.

"Dėl šio projekto taip pat vedamos derybos su kai kuriomis tarptautinėmis bendrovėmis, turinčiomis atitinkamą patyrimą, technines galimybes ir galimybių pritraukti finansinių lėšų tiesimo ir montavimo darbams kai kuriuose dujotiekio ruožuose ir perėjose", - sakė jis.

Pietų Jolotano, esančio šalies rytiniame regione, atsargas Britanijos auditorės "Gaffney", "Cline & Associates" vertina nuo 13,1 iki 21,3 trln. kubinių metrų. Už jį didesnis yra tik Irano milžiniškas Pietų Parso telkinys.

Šios atsargos gali būti tiekiamos į Europą per Turkmėnijos vakarus - Kaspijos jūros pakrante.

Turkmėnija ir Azerbaidžanas nori, remiant Europos Sąjungai, nutiesti dujotiekį jūros dugnu, kad būtų galima prisijungti prie tiekimų vartotojams Europoje per "Pietų koridorių".

Naujas maršrutas patrauklus Europos valstybėms, priklausomoms nuo dujų tiekimų iš Rusijos. Kremlius prieštarauja šiems planams, sakydamas, kad būtinas visų penkių Pakaspijo šalių, tarp jų Rusijos pritarimas.

Rusijos energetikos ministro patarėjas Vladimiras Lapikovas sukonkretino Maskvos poziciją Ašchabado konferencijos dalyviams.

"Rusija neprieštarauja Pietų dujų koridoriui, "Nabucco" ir kitiems projektams, kuriuos rengia ES", - sakė V.Lapikovas.

"Rusija prieštarauja pernelyg dideliam politizuotam dujų rinkos dėmesiui į energetinio saugumo problemas, rinkų liberalizavimą, o ne į kitas ... labiau svarbias problemas, tokias kaip stabilus ir ilgalaikis aprūpinimas energija, ekologinis saugumas ir ekonominis tikslingumas", - pridūrė jis.

Viena diena anksčiau JAV parodė, kad pritaria minėtam projektui. Danielis Steinas, Valstybės departamento specialusis pasiuntinys Eurazijos energetikos klausimams, sakė Ašchabade, kad "nė viena iš kitų šalių negali vetuoti" Turkmėnijos ir Azerbaidžano sprendimo, jeigu šios "susitars nutiesti tokį dujotiekį".

Tofikas Gahramanovas, Azerbaidžano valstybinės naftos ir dujų bendrovės viceprezidentas, sakė konferencijoje, kad Baku ir Ašchabado pozicijos panašios. "Būtent: užtikrinti savo eksporto galimybių diversifikaciją, daugiavariantiškumą", - sakė jis.

Turkmėnijos dujomis suinteresuoti dujotiekio "Nabucco", kuriuo numatoma kasmet tiekti maždaug 33 mlrd. kubinių metrų dujų 3 tūkst. kilometrų maršrutu, projekto investuotojai.

Tačiau ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris  pažymėjo lapkritį, kad "Nabucco" didelė kaina - 10 mlrd. eurų - Europai, kuri yra apimta ekonomikos krizės.

Brigitte Bichler, projekto "Nabucco" vyresnioji vadybininkė, "OMV Gas & Power GmbH" sakė ketvirtadienį, kad 2012 metai bus lemiami "Pietų koridoriui".

"Turkmėnijos, Azerbaidžano ir ES susitarimo dėl (projekto) rėmimo užbaigimas bus lemiamas ir padės priimti visus būsimus sprendimus", - pažymėjo ji.

Pasak jos, nutiesti dujotiekį per Kaspiją "juridiškai įmanoma", o projekto komercinis tikslingumas "dar vertinamas".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"