TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turtas rūpi labiau už gyvybę

2011 01 31 0:00
Vakarų valstybėse dažnas pirmiausia renkasi gyvybės draudimą, o lietuviams labiausia rūpi jų turtas.
LŽ archyvo nuotrauka

Dauguma Lietuvos gyventojų vengia galvoti apie tai, kaip netikėta jų netektis galėtų paveikti šeimos ar kitų jų artimųjų finansinę padėtį. Todėl populiariausia yra drausti būstą, automobilį ar kitą turtą, bet ne gyvybę.

Vakarų valstybėse dažnas pirmiausia renkasi gyvybės draudimą. 2009 metų duomenimis, pasaulyje gyvybės draudimo įmokos visame draudimo portfelyje sudarė daugiau nei 57 proc., Europoje - daugiau nei 59 proc., Lenkijoje - beveik 51 proc., Estijoje - apie 43 proc., o Lietuvoje jos tesiekia vos 31 procentą.

Specialistai teigia, kad tokias tendencijas lemia ir emocinis nusiteikimas. Psichologė Danguolė Iškauskienė aiškina, jog nemažai žmonių vengia galvoti apie tokius nemalonumus kaip artimųjų netektis ar jų pačių gyvenimo pabaiga, nes visi jaučia mirties baimę. "Ši baimė skatina atstumti visa, kas su ja susiję, potenciali artimųjų netektis nustumiama į tolimą sąmonės kampą ir tampa nereali. Tai sukuria saugumo iliuziją", - teigia psichologė.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas taip pat mano, kad žmonės dažniau susimąsto, kas atsitiktų, nukentėjus jų materialiam turtui - automobiliui, namui ir pan., bet vengia galvoti apie tokias kritines situacijas, kaip netikėta artimo žmogaus netektis. "Tačiau jeigu šeima praranda svarbiausią maitintoją, likusieji jos nariai neretai išgyvena nemenkus finansinius sunkumus", - teigia jis.

Nepakankamai vertina sveikatą

Vis dėlto pastaraisiais metais mūsų krašte po truputį juntamas gyvybės draudimo rinkos pagyvėjimas. 2010 metais Lietuvos gyvybės draudimo rinka augo 11,5 proc. - iki 539,6 mln. litų, šiemet ji turėtų padidėti dar maždaug 8 proc., prognozuoja LGDĮA atstovas. Pastebima tendencija, kad pernai buvo pasirenkamos ir didesnės gyvybės draudimo sumos: kaupiamųjų sutarčių vidutinė gyvybės draudimo suma siekė 38 139 litus ir, palyginti su 2009-aisiais, išaugo daugiau nei 5 procentais.

Iš gyvybės draudimo sutartyse pasirenkamos papildomos sveikatos draudimo rizikos labiausiai - 10 proc. - praėjusiais metais padidėjo vidutinės kritinių ligų draudimo sumos: drausdamiesi nuo šių ligų, gyventojai vidutiniškai rinkosi 19 tūkst. litų sumas.

Pastebimai didėja ir pasirenkamos vidutinės draudimo nelaimingo atsitikimo atveju sumos. Kita vertus, pasak A.Bakšinsko, apie tokius gyvybės su pasirenkamu papildomu sveikatos draudimu mastus, kokie yra Vakarų šalyse, Lietuvoje nė kalbėti nėra ko - mūsų krašte šios sumos pasirenkamos per mažos. Mat drausdamiesi gyventojai turėtų apskaičiuoti, kiek lėšų reikėtų nutikus nelaimei, kad gavęs draudimo išmoką žmogus galėtų padengti išlaidas ar bent jų dalį.

Apdairesnės - moterys

Statistika rodo, kad gyvybės draudimą, kaip vieną iš priemonių finansiškai apsisaugoti netikėtos nelaimės atveju ir pasirūpinti artimųjų saugumu, dažniausiai renkasi žmonės, turintys šeimas. Vidutinis gyventojų, sudarančių gyvybės draudimo sutartis, amžius yra 36-37 metai. Kaip rodo apklausų rezultatai, dažniausiai gyvybės draudimo sutartis Lietuvoje pasirašo 26-45 metų gyventojai - jie sudaro beveik 70 proc. apsidraudusiųjų. Vyresni negu 46 metų žmonės sudaro 19 proc. apsidraudusiųjų, bet jaunesni gyventojai, t. y. iki 25 metų, sudaro beveik 12 proc. tarp pasirinkusiųjų gyvybės draudimą.

Pasak LGDĮA prezidento A.Bakšinsko, aktyviau gyvybės draudimo sutartis mūsų šalyje renkasi moterys. "Galime daryti prielaidą, jog vis daugiau moterų perima šeimos galvos vaidmenį", - svarsto A.Bakšinskas. Anot psichologės D.Iškauskienės, gali būti, kad moterys artimiau bendraudamos su vaikais atsakingiau rūpinasi jų ateitimi.

Ką drausti svarbiausia?

A.Bakšinskas pabrėžia, kad, nusprendus investuoti į gyvybės draudimą, svarbu žinoti, kurį šeimos narį drausti. "Jeigu vieno iš šeimos narių netekties atveju šeima nori gauti maksimalią finansinę apsaugą, patartina drausti tą, kuris gauna didžiausias pajamas. Mat dažniausiai nuo jo gaunamų lėšų tiesiogiai priklauso ir visų jo artimųjų gerovė", - pataria LGDĮA prezidentas.

Pasak jo, antras pagal efektyvumą būdas investuoti į gyvybės draudimą - pasinaudoti juo kaupiant papildomą pensiją. Šeimoje atsiradus vaikui, patartina pradėti kaupti lėšas jo studijoms ar savarankiško gyvenimo pradžiai. Baigus kaupti vaikui, vėl galima padidinti savo lėšų, skiriamų pensijai kaupti, dydį.

"Neretai pasitaiko, kad tėvai sudaro gyvybės draudimo sutartį tik vaikų vardu, apdrausdami juos, pavyzdžiui, gyvybės draudimu ar draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų. Tačiau patys suaugusieji neapsidraudžia. Nepagalvojama, kad didesnę finansinę paramą nelaimės atveju vaikas pajustų tuomet, jeigu gyvybės draudimu būtų pasirūpinę būtent jo tėvai. Juk ne visada yra garantija, kad likęs vienas iš tėvų ar kiti artimieji įstengs mokėti draudimo įmokas už vaiką", - teigia A.Bakšinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"