TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turtinė nelygybė kenkia ir Lietuvos ir JAV ekonomikoms

2011 10 29 12:54

Labai sudėtinga lyginti milžinišką JAV ekonomiką su kuklia lietuviškąja. Tačiau abi jos turi vieną svarbią ydą - abiejose šalyse didėja atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų grupių, kas vienodai žalinga tiek supervalstybei, tiek ir nedidelei respublikai.

Atotrūkis didėja ir Lietuvoje ir JAV

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2005 – 2010 m. Lietuvoje pajamų atotrūkis tarp mažiausiai uždirbančių 20 proc. gyventojų ir daugiausiai uždirbančio lietuvių penktadalio nuolat didėjo. Jei turtingiausieji 2005 m. gaudavo 6,9 karto daugiau nei mažiausiai uždirbantys, tai 2010 m. šis skirtumas jau sudarė 7,3 karto.

Beje, jei prieš krizę (2009 m.) mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių pajamos augo beveik vienodai, tai krizės metu, mažiau uždirbančiųjų pajamos nukentėjo labiau.

JAV statistiniai duomenys, surinkti per kur kas ilgesnį – 30 metų - laikotarpį parodė tą pačią tendenciją. Kongreso Biudžeto komiteto duomenimis, 1979 m. - 2007 m., JAV vyko dramatiška pajamų koncentracija turtingiausių amerikiečių naudai. Nors eilinių amerikiečių pajamos taip pat augo, tai vyko labai lėtai, o štai daugiausiai uždirbančiųjų pajamos kilo "reaktyviniais" greičiais.

Pavyzdžiui, per minimą laikotarpį, mažiausias pajamas gaunantis amerikiečių penktadalis galėjo džiaugtis vos 20 proc. pajamų augimu, 60 proc. amerikiečių, sudarančių vidutinę pajamų grupę, uždarbiai išaugo 40 proc. Daugiausiai uždirbančiųjų penktadalis galėjo pasigirti labai solidžiu 65 pro. pajamų augimu. Tačiau piramidės viršūnėje esančio "auksinio 1 proc." pajamos išaugo 275 proc.

Ekspertai negaili kritikos

Konsultacijų ir mokymų kompanijos „Cezaris“ partneris Mindaugas Kubilius, portalui lzinios.lt teigė, kad ši tendencija Lietuvoje greičiausiai išsilaikys ir ateityje, nes čia nevertinamas žmogus, o svarbiausia – dirbantis žmogus. „Esmė tame, kad paramą paprastam žmogui Lietuvos vyriausybė supranta,  kaip šalpą, skiriamą skurstančiajam ar bedarbiui. O turėtų remti žmogaus siekį dirbti ir užsidirbti sau padorų pragyvenimą“, - sakė ekspertas.  

Eksperto nuomone, reikia „sujungti paprastą žmgų su kapitalu“. Jis turi tapti vertės kūrėju. Štai į tokį žmogų, pasak M.Kubiliaus, turėtų būti orientuota valstybės politika: „valstybei žmonių nereikia šelpti, jiems reikia kurti darbo vietas ir dotuoti tuos darbdavius, kurie tai daro. Tuo tarpu Lietuvoje buvo padaryta atvirkščiai, „naktinė mokesčių reforma smogė pirmiausiai smulkiajam verslui - išvarė jį į šešėlį arba tiesiog naikino“.

JAV ekspertai laikosi labai panašios nuomonės apie tai, kaip ekonominės politikos raidoje vis silpo mažiausiai uždirbančiųjų sluoksnių pozicijos. "Tiesiog stulbina, kaip uždarbiai yra susikoncentravę pačioje viršūnėje", - sakė kairiųjų pažiūrų amerikiečių ekonomistas Joshas Bivensas iš Ekonominės politikos instituto. "Matome tokią nelygybę, kokia JAV buvo XIXa pabaigoje, - teigė ekonomistas.

Tai pažymi daugelis ekonomistų. Pavyzdžiui, Nobelio ekonomikos premijos laureatas, "The New York Times" apžvalgininkas Paulas Krugmanas pareiškė, kad 400 pačių turtingiausių amerikiečių yra sukaupę daugiau turto nei 50 proc. visų mažiausiai uždirbančių šalies piliečių, o tai yra apie 160 mln. žmonių.

Keisčiausia, kad JAV beveik niekas neranda atsakymo į klausimą: kodėl taip atsitiko? J.Bivenso nuomone, tai lėmė 30 metų vykdyta konservatyvi ekonominė politika, susilpninusi profsąjungas ir neleidusi augti minimaliam atlyginimui. Didelis trūkumas, pasak eksperto, buvo tai, kad finansų rinka buvo vis mažiau ir mažiau reguliuojama. "Finansų sektorius užgrobinėjo vis didesnę ir didesnę mūsų ekonomikos dalį", - tvirtino J.Bivensas.

Nelygybė žalinga ekonomikai

M.Kubilius pažymi, kad lietuviai yra žymiai taupesni nei amerikiečiai, faktiškai buvę įpratę gyventi „į kreditą“. Todėl Lietuvoje daugelio žmonių įsiskolinimo galimybių sumažėjimas nedaro tokio poveikio, kaip JAV, kur ekonomika labai priklausoma nuo masinio vartojimo ir gyventojų kredito limito.

Tačiau Lietuva susiduria su kita problema: „žmonės nemato prasmės mokėti mokesčius, nes nejaučia, kad valstybė mainais juos remtų ir padėtų užtikrinti saugų gyenimą“. Pasak eksperto, santaupas lietuvis kur kas mieliau investuoja į šešėlinę ekonomiką, kur tikisi uždirbti šiandieninėje tikrovėje, o ne miglotoje, vyriausybės žadamoje ateityje. Užtat, sako M.Kubilius, jei tikėti neoficialiais šaltiniais, trečdalį viso Lietuvos produkto sukuria šešėlinė ekonomika, kurioje sukasi apie 5 mlrd. litų. Ir kol kas nesimato prielaidų, kad situacija pasikeistų, nes dabartinė ekonominė, o pirmiausiai – mokesčių politika „menkina žmonių pasitikėjimą valstybe ir stumia juos į šešėlį“.

Išeiti, pasak eksperto, yra veiklių savininkų visuomenės kūrimas. Jei lietuviams būtų leista užsidirbti – atotrūkis tarp turtingųjų ir vargingai gyvenančių mažėtų savaime, be valstybės „pašalpos“. Tada į Lietuvą grįš ir svetur išvažiavę lietuviai, nes daugybė jų ir Ispanijoje bei Airijoje šiandien neturi darbo.

JAV ekonomistai, savo ruožtu pažymi, kad turtinė nelygybė, sukurta netinkamos ekonominės politikos, yra kliūtis, neleidžianti JAV kilti iš ekonominio nuopolio. Pasak J.Bivenso, negalima drąsiai tvirtinti, kad turtinė nelygybė lėmė pastarąją ekonominę krizę, tačiau visiškai aišku tai, kad didžiulis skirtumas tarp keleto visą turtą valdančių išrinktųjų ir sunkiai padorų gyvenimą užsitikrinančios daugumos nulemia tai, kaip skausmingai šalis ir jos ekonomika patiria tokius šokus, kaip paskutinę krizę sukėlęs nekilnojamojo turto "burbulo" sprogimas.

Tokiai nuomonei pritaria ir Tarptautinis valiutos fondas, teigiantis, kad esamas nelygybės lygis stabdo ekonomikos atsigavimą. O tai reiškia, kad geresnių perspektyvų artimiausioje ateityje nesulauks 46,2 mln. amerikiečių, gyvenančių skurde. "Tai tiesiog akivaizdžiai neteisinga. Niekas negali manęs įtikinti, kad minėtas 1 proc.yra viršūnėje vien todėl, kad yra labiausiai to verti", - tvirtino J.Bivensas.

Būtent didžiulė nelygybė JAV visuomenėje privertė išeiti į gatves "Volstryto okupantus", kurių pavyzdžiu pasekė kiti nepatenkintieji visuose kontinentuose. Klausimas, ar jų pavyzdžiu paseks ir Lietuvos žmonės?

Parengė Aidanas Praleika

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"