TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turtingi turistai norėtų bildėti geležinkeliu

2013 08 12 6:00
Originalūs „Rytų ekspreso” vagonai Sankt Galeno stotelėje tarp Lichtenšteino ir Šveicarijos sienos 2010 m. „Murdockcrc“ nuotrauka

Baltijos šalyse galėtų būti sėkmingai plėtojamas ne tik kruizinių laivų, bet ir VIP traukinių turizmas. Bet šiuo metu nėra galimybės atskirų prabangių vagonų kabinti prie jau kursuojančių traukinių, nes nėra tiesioginio susisiekimo keleiviniu geležinkelio transportu net tarp Vilniaus ir Rygos.

Išnykęs maršrutas

Liepos 18-28 dienomis kelionių agentūra superkeliones.lt kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ ir Kaliningrado srities valdžia organizavo 40-ies geležinkelio entuziastų iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Liuksemburgo, Šveicarijos ir Švedijos kelionę traukiniu iš Talino (Estija) į Vroclavą (Lenkija) per Tartu, Rygą, Šiaulius, Kaliningradą.

Daugiausia dėmesio užsienio svečiai sulaukė Sovetske, Kaliningrado srityje, mat buvo pirmieji keleiviai, po 15 metų pertraukos atvykę į šią stotį keleiviniu (ne tranzitiniu ar krovininiu) traukiniu iš Lietuvos pusės.

„Šios kelionės tikslas buvo pervažiuoti geležinkeliu per valstybes, esančias Baltijos jūros rytų pakrantėje, bei vykti tuo ruožu, kuriuo jau 15 metų keleivinis transportas nevažiuoja, tai yra nuo Šiaulių per Pagėgius iki Sovetsko. Ši linija turistiniu požiūriu labai įdomi, yra daug senų geležinkelio stočių - ir vokiečių, ir lietuvių, ir sovietų valdžios statytų, o vienas įdomiausių objektų – Lyduvėnų tiltas yra didžiausias ir aukščiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje“, - LŽ pasakojo superkeliones.lt direktorius Udrius Armalis.

Lyduvėnų tiltas – ilgiausias ir aukščiausias geležinkelio statinys Lietuvoje. /LŽ archyvo nuotrauka

Geležinkelių turistai

Keliautojus traukiniais jis skirsto į dvi kategorijas. Pirmajai priklauso mėgėjai, besidomintys geležinkelių istorija, jų hobis – nuvažiuoti kuo daugiau kilometrų bėgių transportu. Pavyzdžiui, minėtos kelionės metu jie Taline, Rygoje ir Kaliningrade su miestais susipažino pro tramvajaus langą, o Lietuvos ir Latvijos sieną kirto savaeigiu geležinkelio vežimėliu (drezina), nes čia keleivinio traukinių eismo nėra. „Europoje daug tokių geležinkelių mėgėjų klubų. Vieni jų nariai stengiasi nufotografuoti kuo daugiau traukinių stočių, kiti – bėgiais įveikti kuo ilgesnį atstumą“, - pasakojo verslininkas.

Kita kategorija – tai keliautojai, vykstantys traukiniais su prabangiais vagonais, prilygstančiais aukščiausios klasės viešbučiui – tik ant ratų. Kiekviename tokių kupė yra dušas ir tualetas, kiti patogumai, apdaila – iš aukščiausio lygio medžiagų. „Tokios prabangios VIP turistų kelionės kainuoja gana brangiai, gali siekti iki 10 tūkst. eurų ir daugiau. Lietuvos ekonomikai tai būtų nemažas pliusas. Nes šiuo atveju, skirtingai nei kruizinių laivų terminalui, kuriam reikia didžiulių investicijų, nereikėtų investuoti beveik nieko“, - svarstė pašnekovas.

Paliktų pinigų

„Yra viena kliūtis, kad skiriasi mūsų ir Vakarų Europos bėgių vėžių plotis. Bet, tikimės, tai pasikeis, kai 2015 metais europinė vėžė nuo Šeštokų pasieks Kauną. Čia vagonai būtų perkelti ant kitos vėžės ir vyktų toliau“, - samprotavo verslininkas.

Šiuo metu, anot jo, per Lietuvą pervažiuoja nuo vieno iki trijų turistinių traukinių per metus. U.Armalis mano, kad perspektyvoje per Latviją, Estiją ir Lietuvą jų galėtų važiuoti gerokai daugiau. Tai nebūtų reguliarūs reisai. Jie būtų organizuojami kas kelis mėnesius ar kas kelias savaites kelionių agentūrų, geležinkelių kompanijų ir kitų verslo struktūrų

„Toks traukinys sustotų ne tik Klaipėdoje (kur dabar švartuojasi kruiziniai laivai), bet keliuose Lietuvos miestuose. Žmonės eitų į ekskursiją po miestą, o vakare sąstatas su prabangiais vagonais vėl pajudėtų į kitą miestą. Lietuvoje traukinys galėtų sustoti Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, o paskui vyktų į Rygą, Taliną ir kitus Baltijos miestus. Vėliau grįžtų atgal į Lenkiją ir Vakarų Europą. Įsivaizduoju, kad tokiu traukiniu keliautų vokiečiai, anglai, kitų valstybių piliečiai, nes Europoje tai tikrai populiari keliavimo ir poilsio priemonė“, - dėstė U.Armalis.

Jis apgailestavo, kad šiuo metu nėra galimybės atskirų prabangių vagonų kabinti prie jau kursuojančių traukinių, nes nėra tiesioginio susisiekimo keleiviniu geležinkelio transportu tarp Vilniaus ir Rygos.

U.Armalis mano, kad VIP traukinių keleiviai Lietuvoje paliktų gerokai daugiau pinigų, negu dabar pajūryje išleidžia kruiziniais laivais atvykę poilsiautojai. „2008 metais organizavome dviejų savaičių kelionę traukiniu per Lietuvą, Latviją, Estiją. Jos sąmata siekė daugiau kaip 70 tūkst. eurų (apie 241,6 tūkst. litų). Tiek kainavo vagonų nuoma, mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra ir kitos išlaidos. Šiemet organizuotos kelionės kaina siekė 40 tūkst. eurų (apie 138,1 tūkst. litų), neįskaitant alaus, lauktuvių ir kitų išlaidų. O suskaičiuokite, kiek Lietuvoje palieka vienas kruizinis laivas“, - dėstė pašnekovas.

LŽ duomenimis, 2011 metais Klaipėdoje apsilankė 36 laivai, 2010-aisiais - 45 kruiziniai laivai. Klaipėdos uostas iš rinkliavų, kurias sumokėjo kruiziniai laivai, atitinkamai gavo 918 tūkst. ir apie 1,5 mln. litų, arba vidutiniškai 26,6 tūkst. už vieną laivą. Skaičiuojama, kad kruiziniu laivu atplaukęs žmogus krante vidutiniškai išleidžia 50-75 eurus (172-259 litus).

Istorija tapęs traukinys

Kelionės VIP traukiniais Vakaruose labai išpopuliarėjo XIX amžiaus pabaigoje. Turbūt žinomiausias – „Orient Express“ („Rytų ekspresas“) traukinys, nuo 1883 iki 1977 metų kursavęs tarp Paryžiaus ir Stambulo, o 1997–2007 metais - tarp Paryžiaus ir Vienos. Kelionė šiuo traukiniu simbolizavo gerovę ir prabangą, o šio maršruto aukso amžius – laikotarpis tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų.

„Rytų ekspresas“ garsėjo savo virtuve, juo mėgo keliauti karališkieji asmenys, aristokratai, diplomatai, verslininkai ir buržuazija. Kelionė šiuo traukiniu tapo populiariosios kultūros fenomenu. Ne vieno literatūros kūrinio, detektyvo ir kino filmo veiksmas vyksta „Rytų eksprese“. Bene garsiausias Agathos Christie apsakymas „Žmogžudystė „Rytų eksprese“ apie privatų seklį Erkiulį Puaro. Veiksmas „Rytų eksprese“ rutuliojasi Bramo Stokerio „Drakuloje“, Grahamo Greeno „Stambulo traukinyje“ ir „Kelionėje su teta“ (pagal abu pastatyti kino filmai), Iano Flemingo „Iš Rusijos su meile“ ir to paties pavadinimo filme apie britų agentą Džeimsą Bondą bei daugelyje kitų literatūros, kino ir muzikos kūrinių, o pastaruoju metu - ir kompiuteriniuose žaidimuose.

„Orient Express“ nustojo kursuoti neatlaikęs greitųjų TGV traukinių konkurencijos paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Tačiau iki šiol kursuoja prabangus traukinys „Venice-Simplon Orient Express“. Jį valdo privati įmonė „Orient-Express Hotels“, naudojanti originalius praeito amžiaus trečiojo ir ketvirtojo amžiaus vagonus. VIP traukinys tęsia keliones tarp Londono ir Venecijos bei kitomis kryptimis (užsuka į Varšuvą, Krokuvą, Dresdeną, Budapeštą, Atėnus ir kitus miestus), o kartais patraukia originaliu keliu nuo Paryžiaus iki Stambulo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"