TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turtingi užsieniečiai laukiami ne visur

2013 11 15 6:00
Šiemet birželį Senuosiuose Trakuose atidaryta JAV žemės ūkio technikos gamintojos „Kinze Manufacturing“ technikos gamykla. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje pasiskirsto labai netolygiai. Vilniaus apskritis pritraukia daugiau kaip 64 proc., o Tauragės apskritis – vos 0,1 proc. visų investicijų. Specialistai pažymi, jog kai kuriuose regionuose pinigingi užsieniečiai iš viso nelaukiami ir nepageidaujami.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Vilniaus apskričiai teko 26 mlrd. 920,1 mln. litų tiesioginių užsienio investicijų (TUI), iš jų daugiau kaip 96,2 proc. - Vilniaus miestui. Mažiausiai investuotojams patrauklus Vilniaus apskrityje atrodo Šalčininkų rajonas, kuris praėjusiais metais pritraukė vos 500 tūkst. litų TUI. Pagal investicijų vienam gyventojui rodiklį šalyje pirmauja Mažeikiai - vienam gyventojui čia tenkančių užsienio investicijų kiekis yra beveik trečdaliu didesnis nei Vilniuje.

Nenori investicijų

„Kai važiuoju per regionus, labai retai sutinku vietos politikų, kurie suprastų tiesioginių užsienio investicijų naudą. Regionuose labai dažnai išgirstu: „Kodėl turiu tarnauti užsieniečiui?“ Ne, geriau tarnausiu vietiniam - už minimalią algą... Dažnam rajono politikui atrodo, kad jeigu ateis užsienietis, bus kas nors blogai“, - LŽ sakė asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Jos nuomone, Lietuvoje nemažai regionų, kur stiprus vietos verslas, pakankama industrinė bazė ir vietos politikai nekviečia užsienio investuotojų. „Pavyzdžiui, Marijampolėje yra nemažai vietinių bendrovių, kurios atitinka vietos poreikius, ir tada nėra didelio noro ir ambicijų pritraukti užsienio investuotojus. Vietos politikai patenkinti, kad vietinis verslas įdarbina vietos gyventojus“, - kalbėjo R.Skyrienė.

Tačiau bene didžiausia atokesnių regionų problema, pasak jos, yra demografija. „Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, žmonės traukia į didesnius miestus. Kiti, miestuose įgiję išsilavinimą, ieško galimybių čia pasilikti. Todėl kvalifikuotų darbuotojų pasiūla čia didesnė“, - kalbėjo „Investuotojų forumo“ vadovė. Vien pigia darbo jėga investuotojų į provinciją nepriviliosi. Tam, pasak R.Skyrienės, reikia bent kelių elementarių dalykų: tinkamo žemės sklypo ar patalpų ir tinkamos, tačiau nebūtinai pigios, darbo jėgos. „Svarbiausia, kad patys regionai norėtų užsienio investicijų. Vietos savivalda turi kooperuotis su investicijų paieška užsiimančia įstaiga „Investuok Lietuvoje“, domėtis, kokie investuotojai gali ateiti, ko jie ieško ir kokie jų poreikiai“, - svarstė R.Skyrienė.

Kelios išimtys

Vadinamojoje provincijoje 2013 ir 2012 metais įgyvendinti keli stambūs investiciniai projektai. Kaip LŽ informavo VšĮ „Investuok Lietuvoje“, 2012 metais į Elektrėnus nusprendė investuoti Vokietijos baltųjų biotechnologijų įmonė „Bio-chem Cleantec“, o Pabradėje pasiryžo plėstis tarptautinė medicinos priemonių gamintoja „Intersurgical“. Šiemet birželį Senuosiuose Trakuose atidaryta JAV žemės ūkio technikos gamintojos „Kinze Manufacturing“ technikos gamykla.

Įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė teigė, kad šiuo metu stengiamasi sudominti potencialius investuotojus dar keliais projektais regionuose. „Juos įgyvendinus būtų sukurta šimtai darbo vietų ir prisidėta prie socialinės atskirties mažinimo“, - sakė ji.

M.Dargužaitė: "Kitiems šalies miestams Vilnių aplenkti ir toliau bus sunku.“ / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Anot M.Dargužaitės, pagrindinis kriterijus, investuotojui renkantis vietą plėtrai - pakankama tinkamų kompetencijų specialistų pasiūla. „Aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai telkiasi didmiesčiuose, todėl čia ir įsikuria paslaugų sektoriaus bendrovės. Gamybos įmonės vis dažniau pasuka į mažesnius Lietuvos regionus, nes jie gali pasiūlyti didesnį skaičių žemesnės kvalifikacijos darbuotojų. Taip pat prieš didmiesčius regionai dažnai laimi ir mažesnėmis sąnaudomis“, - sakė M.Dargužaitė.

Užsienio bendrovės, anot jos, stengiasi kurtis ten, kur istoriškai dominuoja tam tikros ūkio šakos. Antai Akmenėje koncentruojasi statybos pramonė, Kaunas ir Šiauliai patrauklūs elektronikos prietaisų gamyba, o Druskininkai ir Birštonas – sveikatingumo paslaugomis. „Vaidmenį atlieka ir regiono geografinė padėtis, ten esantys klasteriai, aplink įsikūrę reikalingų medžiagų tiekėjai ar paslaugų teikėjai“, - sakė M.Dargužaitė.

Vis dėlto ji pripažįsta, kad kitiems šalies miestams Vilnių aplenkti ir toliau bus sunku. Mat iš Lietuvos sostinės regiono galima lengvai pasiekti itin didelę rinką. „Vilniuje, palyginti su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, 300 kilometrų spinduliu aplink gyvena daugiausia - 15,5 mln. - žmonių. Be to, Vilniaus apskrityje didelė koncentracija aukštos kvalifikacijos specialistų, gerai išvystyta infrastruktūra, veikia du integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai“, - apibendrino M.Dargužaitė.

Nesveika konkurencija

Įstaigos "Investuok Lietuvoje" vadovė mano, jog greičiausiai niekada Lietuvoje nebus taip, kad visoms savivaldybėms atitektų vienodas skaičius užsienio investicijų. Tačiau regionai, pasak jos, turėtų bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje, nes kiekvienas didelis užsienio investuotojo projektas duoda naudos visai Lietuvai.

„Kartais atsitinka taip, kad vienas rajonas, gavęs užsienio bendrovės užklausą ir negalėdamas jos patenkinti, apie tai neinformuoja kitų. Taip prarandamas potencialus investuotojas. Norint sulaukti daugiau investicijų į vieną ar kitą rajoną, jų atstovams reikia suprasti, kuo jie patrauklūs užsienio investuotojui, suvokti turimus pranašumus ir išskirtinumą. Rajonams reikia aktyviai dirbti su potencialiais ir esamais investuotojais bei vykdyti aktyvius rinkodaros veiksmus tikslinėse rinkose, o ne laukti, kol užsienio investuotojas juos pats susiras“, - pabrėžė M.Dargužaitė.

Tuo metu Šalčininkų rajono vicemeras Andžej Andruškevič į LŽ klausimą, kodėl Šalčininkų rajonui tenka mažiausiai investicijų visoje Vilniaus apskrityje, atsakė trumpai: „Ūkio ministerija nenukreipia. Vienas gali būti atsakymas.“

SKAIČIAI

2012 m. gruodžio 31 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 41 mlrd. 781,1 mln. litų.

26 mlrd. 920,1 mln. litų, arba 64,4 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų, teko Vilniaus apskričiai (Vilniaus m. savivaldybei – 96,2 proc.). Kauno apskričiai teko 5 mlrd. 129,2 mln. litų, arba 12,3 proc., Telšių apskričiai – 3 mlrd. 574,5 mln. litų, arba 8,6 proc. (Mažeikių r. savivaldybei – 98,3 proc.), Klaipėdos apskričiai – 3 mlrd. 555,8 mln. litų, arba 8,5 proc. (Klaipėdos m. savivaldybei – 69,5 proc.). Mažiausia TUI dalis teko Tauragės apskričiai – 47,2 mln. litų, arba 0,1 proc. visų šalies TUI.

Daugiausia TUI vidutiniškai vienam gyventojui teko Vilniaus apskrityje – 33,4 tūkst. litų (Vilniaus m. savivaldybėje – 48,2 tūkst. litų), Telšių apskrityje – 24,2 tūkst. litų (Mažeikių r. savivaldybėje – 61,9 tūkst. litų), Klaipėdos apskrityje – 10,7 tūkst. litų (Klaipėdos r. savivaldybėje – 17 tūkst. litų). Mažiausiai TUI vienam gyventojui teko Tauragės apskrityje – 444 litai (Jurbarko r. sav. – 24 litai).

Lietuvos vidurkis - 14,1 tūkst. litų TUI vienam gyventojui.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"