TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turtingiausi – valstybinių energetikos įmonių vadovai

2015 10 22 10:56
„Lietuvos energija“ pernai į valstybės biudžetą pervedė 52,7 mln. eurų dividendų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Didžiausia valstybės valdomų įmonių vadovų mėnesinė alga 2014 metais buvo energetikos sektoriaus įmonėse. Šių įmonių vadovai vidutiniškai per mėnesį uždirbo 4,1 tūkst. eurų. Tai dvigubai didesnė nei vidutinė valstybės įmonės vadovo alga.

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklos 2014 metų ataskaitoje, kurią Vyriausybei šią savaitę pristatė Ūkio ministerija, pirmą kartą atskleisti duomenys apie valstybės valdomų įmonių vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestį.

Atlyginimai skiriasi kelis kartus

Vidutinis VVĮ vadovo mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, 2014 metais siekė 2 270 eurų, o vidutinė mėnesinė algos pastovioji dalis – 1 499 eurus. Didžiausius atlyginimus 2014 metais gavo energetikos sektoriaus įmonės. Vidutinis atlyginimas viršijo 4 tūkst. eurų, o pastovioji algos dalis – 3,2 tūkst. eurų.

„Gerokai aukštesnius atlyginimus energetikos sektoriuje lemia tai, kad šiam sektoriui priskirtos įmonės savo pajamų ir darbuotojų apimtimi yra vienos didžiausių VVĮ portfelyje bei tai, kad sektoriaus vidurkį smarkiai didina Ignalinos atominės elektrinės vadovo darbo užmokestis, kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų“, – teigiama ataskaitoje.

Susisiekimo sektoriaus įmonių vidutinis vadovų atlyginimas siekė virš 2,6 tūkst. eurų, tačiau į duomenis nebuvo įtrauktos didžiausios susisiekimo sektoriaus įmonės, kuriose valstybę atstovauja Susisiekimo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį buvo 714 eurų.

2014 metais ne visos įmonės vadovams mokėjo mėnesinės algos kintamąją dalį. Vidutinė išmokėta algos kintamoji dalis 2014 metais valstybės valdomose įmonėse siekė 814 eurų, kai tuo tarpu nustatyta maksimali vidutinė algos kintamoji dalis buvo 81 euru didesnė. Didžiausias skirtumas tarp nustatytos ir išmokėtos kintamosios dalies buvo energetikos sektoriaus įmonėse ir siekė 13 proc. nuo nustatytos vidutinės algos kintamosios dalies, mažiausias (tik 2 proc.) – susisiekimo sektoriaus įmonėse.

Susisiekimo sektoriaus įmonių vadovams išmokėta vidutinė mėnesinės algos kintamoji dalis buvo didžiausia ir sudarė beveik maksimalią leistiną dalį nuo pastoviosios vidutinės mėnesinės algos dalies (96 proc.). Mažiausia kintamoji dalis 2014 metai buvo nustatyta ir išmokėta miškininkystės sektoriuje. Vidutiniškai VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto vadovo ir miškų urėdų išmokėta mėnesinės algos kintamoji dalis siekė 590 eurų.

Neatsiliko pavaduotojai ir buhalteriai

Vidutinė VVĮ vyr. buhalterio mėnesinė alga siekė 1 821 eurus ir sudarė 83 proc. vidutinės mėnesinės vadovo algos. Kadangi vyr. buhalterių vidutinės mėnesinės algos dydis tiesiogiai priklauso nuo įmonės vadovo vidutinės mėnesinė algos, kuo aukštesnei kategorijai priskirta įmonė, tuo vyr. buhalterių vidutinė mėnesinė alga buvo didesnė. Didžiausia vidutinė vyr. buhalterių mėnesinė alga 2014 metais buvo I kategorijos įmonėse ir siekė 3 103 eurus.

VVĮ vadovo pavaduotojas vidutiniškai per mėnesį uždirbo 2 243 eurus arba 86 proc. vidutinės vadovo mėnesinės algos. Kaip ir vyr. buhalteriai, didžiausias algas vadovų pavaduotojai gavo I kategorijos įmonėse – 3 197 eurus. Tuo metu II kategorijos įmonių vadovų pavaduotojų vidutinė mėnesinė alga praktiškai buvo identiška vadovų algai ir siekė 2 534 eurus. Mažiausią vidutinę mėnesinę algą gavo mažiausių (IV kategorijos) įmonių vadovų pavaduotojai. Jų vidutinė mėnesinė alga siekė 1 738 eurus arba 83 proc. nuo vidutinės vadovo mėnesinės algos.

Pajamas didino premijos

VVĮ vadovaujančiam darbuotojui iš įmonės pelno už gerus darbo rezultatus metų pabaigoje gali būti išmokama premija iki vienos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Pernai net 61 valstybės įmonė vadovui skyrė premiją, kuri vidutiniškai sudarė 1 033 eurus. Didžiausia išmokėta premija sudarė 11,8 tūkst. eurų, kitos didesnės premijos nesiekė 1,8 tūkst. eurų.

Nė viena iš didžiausių įmonių, priskirtų I-II kategorijai, vadovui neskyrė metinės premijos. Tuo metu net 37 iš 42 miškų urėdijų (jos priskirtos III kategorijai), miškų urėdams premijas skyrė.

Į agreguotą 2014 metų vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimoinformaciją įtraukti 116 iš 131 valstybės įmonės duomenys.

Susisiekimo ministerija savo pavaldžių įmonių (AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Detonas“, AB „Problematika“, AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, AB Lietuvos paštas, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, AB Smiltynės perkėla, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, VĮ „Oro navigacija“, VĮ Lietuvos oro uostai, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, VĮ „Infostruktūra“) duomenis pateikė pavėluotai (2015 metų rugpjūčio 7 d.), todėl šios įmonės nebuvo įtrauktos į apibendrintą informaciją.

Duomenų apie vadovaujančių darbuotojų apmokėjimą nepateikė UAB „Mokslas ir technika“, AB Giraitės ginkluotės gamykla ir UAB Respublikinė mokomoji sporto bazė.

Pelningiausias – energetikos sektorius

„Pernai valstybės valdomos įmonės išliko svarbia Lietuvos ūkio dalimi – indėlis į šalies ekonomiką sudarė 3 procentus bendrojo vidaus produkto. Šios įmonės uždirbo apie 2,3 mlrd. eurų pajamų, tai 5,6 proc. daugiau nei 2013 metais. Be to, normalizuotas grynasis pelnas augo beveik 2 proc. ir siekė beveik 150 mln. eurų, o apskaičiuota jų rinkos vertė augo 11 proc. – iki 5 mlrd. eurų“, – sakė ūkio viceministras Gediminas Onaitis.

Lietuvos VVĮ į valstybės biudžetą už 2014 metus sumokėjo 104 mln. eurų – 2,3 karto daugiau nei 2013 metais. Iš jų valstybei skirtų dividendų ir pelno įmokų suma sudarė 74,3 mln. eurų ir, palyginti su 2013 metais, išaugo 4,4 karto.

Energetikos sektoriaus įmonės, kurių 2013 metais valstybei išmokėti dividendai siekė tik 74,5 tūkst. eurų, 2014 metais į valstybės biudžetą pervedė 52,9 mln. eurų. Beveik visą šią sumą sudarė „Lietuvos energijos“ išmokėti dividendai (52,7 mln. eurų). Daugiausiai pelno įmokų skyrė miškų urėdijos bei Valstybinis miškotvarkos institutas (5,5 mln. eurų). Valstybei turto mokesčio ir žaliavų mokesčio pavidalu buvo išmokėta 30 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"