TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turto areštų daugiau nei prieš krizę

2011 05 09 0:00
Statybininkai atsigavimo link žengia dar tik pirmuosius žingsnius, nes jų kreditavimas sumažėjęs.
LŽ archyvo nuotrauka

Šiemet įmonėms pritaikyta beveik ketvirtadaliu daugiau turto areštų, palyginti su pakilimo metais. Tačiau ekonomikos ekspertai šio rodiklio nesieja su ūkio šakų atsigavimu ar smukimu.

Įregistruotų įmonėms turto areštų skaičius nuolat mažėja nuo 2009 metų kovo. Pramonėje ir statybose per 2011 metų sausio-balandžio mėnesius įregistruotų turto areštų skaičius jau mažesnis nei per tą patį laikotarpį 2008-aisiais. Tačiau dalyje paslaugų bei prekybos šakų turto areštų tendencijos dar tebėra neigiamos. Tai rodo rizikos vertinimo įmonės "Creditreform Lietuva" gegužės mėnesį paskelbta turto areštų registro įrašų analizė.

Stebi ūkio padėtį

"Creditreform Lietuva" duomenimis, per šių metų pirmuosius keturis mėnesius pramonėje turto areštų įregistruota 19 proc. mažiau, statybose - 13 proc. mažiau nei per ikikrizinius 2008 metus. Tačiau per tą patį laikotarpį žemės ūkio, statybinių medžiagų pramonės, atliekų tvarkymo, įdarbinimo bei apgyvendinimo įmonėms įregistruota daugiau kaip du kartus turto areštų, mažmeninės prekybos, automobilių remonto ir pardavimo, finansinio tarpininkavimo, reklamos, nekilnojamojo turto bei valymo� įmonėms - daugiau nei pusantro karto.

Įregistruotų turto areštų absoliutus skaičius taip pat gerokai padidėjo kelių transporto maisto pramonės bei konsultacinėse įmonėse. Mažiau nei 2008 metų pradžioje turto areštų įregistruota tik pastatų statybos, medienos apdirbimo, baldų, poligrafijos, mašinų gamybos ir metalų apdirbimo šakose.

Iš viso įmonių, kurioms įregistruoti turto areštai, per šių metų sausio-balandžio mėnesius sumažėjo 1,33 karto, palyginti su 2010 metais, ir 1,79 karto, palyginti su 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau palyginti su prieškrizinių 2008-ųjų pirmais mėnesiais, tokių įmonių yra 34 proc. daugiau.

"Creditreform Lietuva" direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa LŽ aiškino, kad turto arešto rodiklis gali būti svarbus vertinant įmonės gyvybingumą ir atskiro ūkio sektoriaus padėtį. "Jeigu įmonei taikomas turto areštas, ji turi problemų. Mūsų analizė rodo, kad rinkoje nebeliko beveik pusės statybos įmonių, kurios turėjo turto areštų 2009 metais. Dabar turto areštų padaugėjo kelionių agentūrų ir smulkių paslaugų įmonėse. Tai sietina su šio sektoriaus problemomis", - sakė R.Trumpa.

Daugiau kaip du kartus išaugusį turto areštų skaičių žemės ūkyje turbūt, anot R.Trumpos, galima paaiškinti tuo, kad dalis ūkininkų pernai atsisakė vykdyti išankstines sutartis ir grūdus gerokai brangiau pardavė kitiems supirkėjams. Dėl to nukentėjusioji šalis galėjo inicijuoti turto areštus. "Statybininkai lipa iš duobės, bet kreditavimas joms sumažėjęs, jos mažiau perka skolon, vadinasi, ir pretenzijų statybos įmonėms pareiškiama mažiau. Sumažėjo ir pačių statybos įmonių, rinka apsivalė, joje liko stipriausios. Tai, žinoma, irgi lėmė mažesnį turto areštų skaičių. Medienos ir baldų pramonė aiškiai yra atsigavusi dėl išaugusio eksporto bei pakilusių medienos kainų", - sakė R.Trumpa.

"Creditreform Lietuva" direktoriaus pavaduotojas neabejoja, kad bendras turto arešto rodiklis atspindi konkrečios ūkio šakos būklę. Kita vertus, R.Trumpa pataria potencialiems verslo partneriams duomenų bazėse pasidomėti, kiek juos dominančiai įmonei uždėta turto areštų ir už kokią sumą.

Svarbu įvertinti sumas

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas abejoja, ar turto areštų skaičiaus rodiklis gali iliustruoti ekonomikos sveikatos būklę arba atskirų šakų atsigavimą. "Neaišku, dėl kokių priežasčių taikomas turto areštas: ar bankroto byla seniai prasidėjusi, ar tik dabar iškelta ir dėl to taikomas areštas. Šis rodiklis nelabai gali identifikuoti kokio nors verslo ar ūkio sektoriaus sveikatos. Juo labiau kad areštų skaičius gali būti visiškai priešingas areštuotų sumų skaičiui. Pavyzdžiui, viename sektoriuje gali būti areštuota turto už milijardą litų, tačiau tėra keli areštai, o kitame gali būti šimtas areštų po šimtą litų. Kartais gali būti trumpalaikis nereikšmingo turto areštas ir taip toliau", - svarstė jis.

S.Besagirskas teigia, kad šis rodiklis pasaulyje nėra rimtai analizuojamas tiriant verslo sveikatą, darant prognozes. To nedaro ir Pramonininkų konfederacija.

Nesutampa ir kai kurios "Creditreform Lietuva" bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos išvados. "Iš tiesų matome, kad ekonomika po truputį atsigauna, pirmiausia pramonė ir transportas. O statybos atsigavimo link žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Pramoninei statybai šiek tiek geriau, o gyvenamojoje statyboje dar tik trys bendrovės kažką judina", - sako ekspertas.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas taip pat nelinkęs turto areštų skaičiaus statybos įmonėse sumažėjimo sieti su sektoriaus atsigavimu. Objektyvių duomenų, kad statybos atsigauna, jis teigė neturįs, nes praėjusiais metais statybos mastas mažėjo. Šiais metais prošvaisčių jau esama. Be to, atskirų statybos sektorių rodikliai nevienodi. "Inžinerinė statyba pernai gana neblogai vystėsi, tai lėmė europiniai pinigai gamtosaugos projektams, viešųjų pastatų modernizacijai, kelių statybai. Tiesa, vienas kitas kranas pradeda judėti, bet tik vienas kitas. Jeigu pasitvirtins Finansų ministerijos prognozės apie bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą (šiemet 5,8 proc., kitąmet - 6 proc.), atsigaus ir statybos", - optimistiškai kalbėjo A.Šeštakauskas.

Pasak LSA prezidento, statybinių medžiagų pramonė atsigauna sunkiai. Pernai medinių langų gamyba, palyginti su 2009-aisiais, krito 7,5 proc., plastikinių langų - 2 procentais. Tačiau pirmiausia dėl eksporto cemento gamyba padidėjo 43 proc., surenkamo gelžbetonio - 40 procentais. "Tam tikrų prošvaisčių yra. Man, kaip statybininkui, įdomiausia prošvaistė yra akmens cemento naujo komplekso už 150 mln. litų statyba Naujojoje Akmenėje. Investuotojai investuoja, bankai kredituoja. Vadinasi, ir vieni, ir kiti skaičiavo, įvertino, kad bus cemento poreikis, numatė statybos sektoriaus atsigavimą", - kalbėjo A.Šeštakauskas.

LSA prezidentas atkreipė dėmesį, kad įmonės bankrutuoja ir ekonomikai kylant. Tačiau bankroto atvejų dabar gerokai mažiau: 2009-2010 metais bankrutavo apie 160 statybos sektoriuje dirbusių įmonių, šiemet per pirmą ketvirtį bankrotas paskelbtas 40 įmonių.

Komentaras

Advokato padėjėja Justina Valaitytė:

- Areštas gali būti taikomas, kai, turėdamas vykdomąjį dokumentą, pavyzdžiui, teismo sprendimą ar vykdomąjį įrašą, vekselyje antstolis, siekdamas išieškoti tam tikras pinigų sumas, apriboja turto savininko galimybes disponuoti savo turtu.

Taip pat areštas taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kai asmens, kuris kreipėsi į teismą, prašymu apribojama turto savininko (atsakovo) teisė disponuoti turtu tam, kad šis nesumažintų to turto vertės, ir dėl to ateityje priimto teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba taptų visiškai neįmanomas.

Turto areštas beveik visada suvaržo juridinio asmens veiklą. Tačiau laikomasi nuostatos, kad teismas turi skirti tokią laikinąją apsaugos priemonę, kuri padarytų kaip galima mažiau neigiamos įtakos skolininko veiklai (pavyzdžiui, geriau areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau leisti naudotis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose), tačiau išvengti suvaržymo taikant turto areštą nėra įmanoma.

Skaičiai

Vienai įmone įregistruotų turto areštų skaičius per dvejus metus (lyginant sausį-balandį) sumažėjo nuo 2,33 iki 1,43 arešto. Šis rodiklis 2011 metais jau mažesnis nei 2008-ųjų pradžioje (tuomet buvo 1,56 turto arešto vienai įmonei).

Įregistruotų turto areštų skaičius per šių metų sausį-balandį sumažėjo 1,5 karto, palyginti su 2010 metais, ir net 2,9 karto, palyginti su 2009-aisiais. Tačiau palyginti su prieškriziniais 2008 metais, turto areštų įregistruota 22 proc. daugiau.

Šiemet įregistruotų 4079 turto areštų pretenzijų dydis pasiskirstė taip: 135 turto areštai viršijo 1 mln. Lt; 473 buvo nuo 100 tūkst. Lt iki 1 mln. Lt; 1620 nuo 10 tūkst. Lt iki 100 tūkst. Lt; 1141 buvo mažiau nei 10 tūkst. Lt; 710 turto areštų sumos nenurodytos.

Vidutinė įregistruoto turto arešto suma per keturis šių metų mėnesius sudarė 243 tūkst. Lt. Nuo šių metų sausio iki balandžio vidutinė turto arešto suma sumažėjo nuo 288 iki 201 tūkst. Lt, o statybos įmonėse sumažėjo nuo 483 iki 86 tūkst. Lt.

Vidutinė įregistruoto turto arešto suma per keturis šių metų mėnesius viršija 500 tūkst. Lt nekilnojamojo turto, finansinio tarpininkavimo, elektros, dujų ir garo tiekimo, nuotekų valymo, interneto įmonėms bei kontroliuojančiose bendrovėse.

Šaltinis: UAB "Creditreform Lietuva"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"