TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turto mokestis nepasiekia nelegalių turtuolių

2014 06 23 6:00
Kęstutis Lisauskas atkreipė dėmesį, kad į prabangų fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą dažnai yra investuojamos didžiausios neoficialiai uždirbtos lėšos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Politikai, ieškodami priemonių gerinti valstybės biudžeto surinkimą, vis prisimena progresinių mokesčių idėją, siūlo didinti pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių tarifus, tačiau investuotojų nuomone, didžiausia problema Lietuvoje yra šešėlinė ekonomika ir netikusi nekilnojamojo turto apmokestinimo sistema.

Valstybinė mokesčių inspekcija portalą lzinios.lt informavo, kad vasario mėnesį gyventojai, valdantys didesnės nei 1 mln. litų vertės nekilnojamąjį turtą, sumokėjo 4,911 mln. litų mokesčio, kuris apskaičiuojamas nustačius 1 proc. tarifą už vertę, viršijančią 1 mln. litų.

Rengiant vadinamojo brangaus nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą buvo planuojama per metus surinkti apie 17 mln. litų.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo spaudai Dariaus Butos, pajamos iš metinės nekilnojamojo turto mokesčio prievolės už 2013 metus jau yra įtrauktos į 2014 metų planą, bet kol kas nepateikiamos. Šiemet pajamų planas yra gerokai mažesnis.

Komercinės paskirties nekilnojamo turto mokesčio, priešingai, surinkta daugiau nei planuota – 262,477 mln. litų, palyginti su planuotais 243,712 mln. litų.

Nekilnojamojo turto mokestinę vertę nustato Registrų centras. Apmokestinama yra vertė, nustatyta ne anksčiau kaip prieš penkerius metus. Pasak Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, nekilnojamojo turto rinkos vertės yra atnaujinamos kasmet, o mokestinės vertės, atspindinčios vidutines rinkos vertes, yra nustatomos finansų ministro įsakymu. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio tarifus kasmet nustato savivaldybių tarybos. Šie tarifai gali kisti nuo 0,3 iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Be to, savivaldybės gali atleisti juridinius asmenis nuo šio mokesčio.

Siūlo keisti sistemą

Stambiųjų investuotojų asociacija „Investors Forum“ siūlo iš esmės pakeisti, jos požiūriu, esą visiškai nepasiteisinusią nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemą, išplečiant mokesčio bazę ir nustatant mažesnius tarifus. „Investors Forum“ mokesčių darbo grupės vadovas, kompanijos „Ernst and Young“ partneris Kęstutis Lisauskas atkreipė dėmesį, kad į prabangų fizinių asmenų nekilnojamąjį turtą dažnai yra investuojamos didžiausios neoficialiai uždirbtos lėšos, o paties turto įregistruoti Registrų centre neskubama. Taigi, tokio turto savininkai nemoka ne tik pajamų mokesčio, bet ir nekilnojamojo turto mokesčio, o sąžiningi mokesčių mokėtojai apmokestinami dvigubai. „Visi matome, kaip dygsta didžiausi individualūs namai, bet mokesčių administratoriaus tokia informacija nepasiekia“, – sakė jis.

Birutė Petrauskaitė: "Dabar užtenka, kad paveldimo turto vertė skirtųsi vos keliais litais, o mokesčio tarifas dėl to padidėtų dvigubai.“

„Investors Forum“ mokesčių grupė, įvertinusi situaciją, Vyriausybei pateikė pasiūlymą apmokestinti fizinių asmenų valdomą nekilnojamąjį turtą, kai jo vertė viršija ne 1 mln. litų, o 500 tūkst. litų, tačiau mokesčio tarifą sumažinti iki 0,5 proc. arba bent 0,75 procento nuo rinkos vertės, viršijančios šią nustatytąją apmokestinamą vertę.

Mokesčių grupės narė Birutė Petrauskaitė, asociacijoje atstovaujanti „KPMG Baltics“, pažymėjo, kad nustačius mokesčio prievolę tik turtui, kurio bendra vertė viršija 1 mln. litų, dauguma savininkų šio turto nuosavybę išskaidė, perdavė kitiems asmenims ir taip išvengė papildomų išlaidų mokesčiams. „Išplėtus mokesčių bazę, fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio surinkimo rodikliai pagerėtų“, – neabejoja ekspertė.

Trūksta logikos

„Investors Forum“ atstovų žiniomis, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuriose nekilnojamojo turto mokesčio nemoka valstybės ir savivaldybių įmonės, nors jos valdo daugiausia brangaus nekilnojamojo turto miestuose. Tokia padėtis, anot K. Lisausko, iškraipo konkurencijos principus, nes geresnes verslo sąlygas šiuo atveju turi valstybės ir savivaldybių įmonės.

Investuotojai pasigenda logikos ir kai kuriais kitais nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimais. „Siūlome peržiūrėti ne pirmos eilės paveldėtojų įsigyjamo turto mokesčių tarifus, nes dabar užtenka, kad paveldimo turto vertė skirtųsi vos keliais litais, o mokesčio tarifas dėl to padidėtų dvigubai“, – sakė B. Petrauskaitė. Pavyzdžiui, dabar toks asmuo, paveldėjęs nekilnojamąjį turtą, kurio vertė neviršija 500 tūkst. litų, privalo sumokėti 5 proc. turto vertės mokestį, o kai šio turto vertė yra didesnė kaip 500 tūkst. litų, mokesčio tarifas pakyla dvigubai, iki 10 procentų nuo jo vertės. Taigi, pirmuoju atveju ne pirmos eilės paveldėtojas privalo sumokėti iki 25 tūkst. litų, o antruoju – daugiau kaip 50 tūkst. litų.

„Investuotojų forumas“ kaip kovos prieš šešėlines pajamas priemonę siūlo kompensuoti dalį gyventojų sumokamo PVM statybos ir remonto paslaugų teikėjams. Tai, anot K. Lisausko, paskatintų gyventojus iš darbus atlikusių bendrovių reikalauti sąskaitų faktūrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"