TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turto mokestis renovacijos nesustabdys

2013 10 21 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Modernizuoto būsto vertė padidės, tad gali atsirasti prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį arba mokėti jo daugiau, jei tokia prievolė jau yra. Panašūs atvejai, kaip teikia ekspertai, kol kas ganėtinai reti, aišku, jei dar ko nors nesugalvos įstatymų leidėjai.

Senos statybos pastatus būtina renovuoti siekiant sumažinti šildymo išlaidas, tačiau galima įžvelgti pavojų, kad įgyvendinus renovacijos projektą namo savininko išlaidos padidės dėl kitos priežasties. Ar gali atsitikti taip, kad pastato vertė, investavus daug lėšų į jo atnaujinimą, arba bendra savininko turimo turto vertė persiris per "pavojingą" nekilnojamojo turto (NT) mokesčio ribą? Kaip žinoma, 1 proc. NT mokestį moka tie fiziniai asmenys, kurių apmokestinamas turtas viršija 1 mln. litų.

Visur skirtingai

Buvusi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (dabar - Būsto energijos taupymo agentūra) dar 2010-ųjų spalį atliko analizę, kiek galėtų padidėti renovuoto būsto vertė. Tąsyk buvo daroma išvada, kad daugiausia, apie 29 proc., jis pabrangtų Kaune, o labiausiai – šio miesto pakraščiuose. Vertė prieš renovaciją ir po jos mažiau skirtųsi Kauno centre, senamiestyje ir Žaliakalnyje.

Klaipėdoje būstas po daugiabučio renovacijos darbų pabrangtų vidutiniškai 26 procentais. Tačiau uostamiestyje, skirtingai negu Kaune, kainos labiausiai padidėtų centre, senamiestyje ir prestižiniuose miesto rajonuose.

Vilniuje, kur atnaujinto daugiabučio namo vidutinė buto kaina pakyla apie 21 proc., išlieka panaši tendencija kaip ir Klaipėdoje. Sostinėje labiausiai didėja vertė tų butų, kurie yra centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, Užupyje. Kai kur Vilniuje, kaip parodė tyrimas, būsto rinkos kaina po renovacijos gali šoktelėti ir trečdaliu. Tai priklauso nuo gyvenamojo rajono.

Galėjo apsirikti

LŽ kalbintų nekilnojamojo turto rinkos ekspertų nuomone, analizės išvados nėra labai tikroviškos, mat tyrimas buvo atliktas naudojantis tik tais duomenimis, kurie skelbiami populiariausiuose prekybos nekilnojamuoju turtu interneto portaluose. Juk skelbimuose paprastai nurodoma ne tikroji rinkos kaina, o tokia, kokios norėtų pardavėjas.

„Realiai nekilnojamojo turto vertė po renovacijos tikrai nepadidės 20 procentų. Dažniausiai pakils tik 10–15 procentų“, – LŽ tvirtino Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Kęstutis Kristinaitis.

K.Kristinaitis: „Būsto rinkos kainą iš tikrųjų lemia ne jo naujumas ar energinės savybės, nors to atmesti irgi nederėtų, o trys svarbiausi veiksniai: vieta, vieta ir vieta.“ /LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė LŽ teigė, jog anksti spėlioti, kiek gali padidėti atnaujinto nekilnojamojo turto vertė, nes renovacijos procesas dar neįsibėgėjęs, kol kas yra per mažai modernizuotų namų.

„Būsto rinkos kainą iš tikrųjų lemia ne jo naujumas ar energinės savybės, nors to atmesti irgi nederėtų. Trys svarbiausi veiksniai: vieta, vieta ir vieta“, – pabrėžė K.Kristinaitis. Dėl šios priežasties, anot jo, apgriuvusi lūšnelė strategiškai labai geroje vietoje gali kainuoti gerokai brangiau negu visiškai naujas butas miesto pakraštyje. Tai tarsi patvirtina dar prieš pusmetį matytas skelbimas, kuriame buvo siūloma pirkti dviejų kambarių butą renovuotame name Naujojoje Akmenėje už... 20 tūkst. litų.

„Mums, nekilnojamojo turto vertintojams, labai keista, kad Lietuvoje yra nustatyti du nekilnojamojo turto mokesčiai: vienas - visuotinis, taikomas žemės sklypams, kitas – vadinamajam brangiam, daugiau kaip milijoną litų kainuojančiam būstui“, – NT mokesčių sistemą kritikavo ekspertas. Pasak jo, asociacija yra pateikusi įstatymo projektą, pagal kurį būtų nustatytas vienas nekilnojamojo turto mokestis, apskaičiuotas pagal pastatų su žemės sklypu ir visais priklausiniais vertę.

Daugumos nebus

LŽ pašnekovai pripažįsta, kad, net ir gerokai padidėjus renovuoto būsto vertei, tik retais atvejais tokio būsto savininkui atsiras prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, t. y. suminė jo nekilnojamojo turto vertė viršys 1 mln. litų. „Tada jau reikėtų turėti puikų butą Vilniaus senamiestyje ir sodybą labai geroje vietoje“, – svarstė K.Kristinaitis. Tiesa, jei būsto savininkas jau privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį, renovavus butą šis mokestis dar padidėtų.

E.Radavičienė irgi abejoja, kad renovacija galėtų smarkiai pakeisti nekilnojamojo turto mokesčio situaciją. „Jeigu kam nors taip ir atsitiktų, nemanau, jog turint tokį brangų turtą būtų labai sunku sumokėti mokestį“, – sakė ji. Kita vertus, problema taptų rimtesnė, anot LŽ pašnekovų, jei Seimas pritartų jau pateiktam siūlymui apmokestinamo nekilnojamojo turto vertę sumažinti iki 750 tūkst. litų.

K.Kristinaičio nuomone, būtų logiška, jei nekilnojamojo turto mokesčio nereikėtų mokėti už pagrindinę savininko gyvenamąją vietą, kad ir kokia būtų to būsto vertė. Esą derėtų apmokestinti tik papildomą nekilnojamąjį turtą. Tai apsaugotų žmones nuo nemalonių netikėtumų renovavus namą, juolab kad ir dabar, eksperto žiniomis, mokestį moka tik tie, kurie naudoja savo būstą ir komercinėms reikmėms.

Post scriptum. Straipsnius, skirtus būsto renovacijos procesui, publikuojame kiekvieną pirmadienį. Klausti, siūlyti, reikšti pastabas šia tema kviečiame LŽ telefonu Vilniuje (8 5) 249 240 arba e. paštu k.sliuzas@lzinios.lt.

Šiuo metu galiojantys nekilnojamojo turto mokesčiai

Mokestis Mokesčio tarifas 2012 m. Mokesčio tarifas 2013 m.
Žemės mokestis1,5 proc. nominalios indeksuotos žemės sklypo vertės0,01–4 proc. vidutinės rinkos vertės
NT mokestis verslui0,1-1 proc. gyvenamajai ir komercinei statybai – nuo rinkos vertės; gamybiniai, sandėliavimo ir infrastruktūros statiniai – nuo atkuriamosios vertės.0,1-3 proc. gyvenamajai ir komercinei statybai – nuo rinkos vertės; gamybiniai, sandėliavimo ir infrastruktūros statiniai – nuo atkuriamosios vertės

Šaltinis: Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"