TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Turto vertintojai dramblį paversdavo muse, o musę – drambliu

2015 11 09 6:10
Nustatydami objektų vertę turto vertintojai juos kartais lygina su keliolika kartų didesniais ar skirtingą paskirtį turinčiais objektais. LŽ archyvo nuotraukos

Valstybės kontrolei audito metu nustačius, kad 81 proc. patikrintų turto vertinimo ataskaitų neatitiko teisės aktų reikalavimų, pasėta abejonių, ar nekilnojamasis turtas galėjo būti netinkamai įvertintas įkeičiant jį už paskolas, taip pat skaičiuojant, nuo kokios mokestinės vertės žemės sklypų ir komercinių patalpų savininkai turi mokėti mokesčius.

Turto vertintojai suskubo tikinti, kad teisės aktų nesilaikymas rengiant ataskaitas nėra toks dažnas reiškinys, kaip gali pasirodyti, ir nebūtinai daro žalą užsakovams. Esą rinkoje tėra iki 10 nepatikimų turto vertintojų.

Registrų centras (RC) išsako panašią poziciją. „Konstatuotas faktas, kad 81 proc. Turto vertinimo priežiūros tarnybos (TVPT) pateiktų ataskaitų buvo su normų ir teisės aktų pažeidimais nereiškia, kad 81 proc. visų šalyje parengiamų turto vertinimo ataskaitų yra su trūkumais. Į šios tarnybos akiratį patenka tik tie turto vertintojai ir tos ataskaitos, kurios sukėlė įtarimų kitiems asmenims ar institucijoms. Registrų centras irgi perduoda šiai tarnybai tikrinti įtartinas ataskaitas“, – teigė RC atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Turtą vertina kompiuteriai

A. Petrošius nurodė, kad turto vertintojų kompetencijos problema Registrų centro tiesiogiai neliečia – masinį turto vertinimą didžiąja dalimi atlieka kompiuteriai, o ne privatūs turto vertintojai. Registrų centras disponuoja duomenimis apie absoliučiai visus šalyje įvykusius nekilnojamo turto (NT) sandorius, o tai leidžia masinio vertinimo procesą automatizuoti.

„Šiame procese turto vertintojai nedalyvauja. Jie į procesą įsijungia vėliau, jeigu nekilnojamojo turto savininkai nesutinka su Registrų centro nustatyta mokestine verte. Jei nustatyta vertė skiriasi daugiau nei penktadaliu, jie turi samdyti privatų turto vertintoją, kuris individualiai įvertina konkretų objektą – žemės sklypą, pastatą ar patalpą – ir ši ataskaita teikiama Registrų centrui kaip argumentas pakoreguoti masinio vertinimo būdu nustatytą objekto mokestinę vertę“, – paaiškino A. Petrošius.

Jeigu taip nustatyta vertė ir turto vertintojų naudoti palyginamųjų sandorių duomenys sukelia abejonių Registrų centro specialistams, ši ataskaita perduodama Turto vertinimo priežiūros tarnybai spręsti dėl jos patikimumo.

Užkirto galimybę piktnaudžiauti

A. Petrošiaus teigimu, padėtis turto vertinimo rinkoje susitvarkė, kai 2013 metais Registrų centras nustojo turto vertintojams teikti duomenis apie visus pastarojo pusmečio ar metų nekilnojamojo turto sandorius – esą tai ženkliai sustiprino skaidrumą turto vertinimo rinkoje.

Tiesa, Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Audrius Šešplaukis „Lietuvos žinioms“ yra teigęs, kad toks Registrų centro sprendimas prisideda prie netvarkos rinkoje.

Masinio vertinimo procesas automatizuotas, turto vertintojai jame nedalyvauja arba į procesą įsijungia vėliau, jei nekilnojamojo turto savininkas nesutinka su Registrų centro nustatyta mokestine verte.

„Anksčiau, kai vertintojai galėdavo įsigyti visų per pusmetį ar metus šalyje įvykusių NT sandorių duomenis, į Registrų centrą kreipdavosi valstybės institucijos ir bankai įtardami, kad turto vertintojai – pabrėžiu, ne visi – manipuliuoja šiais duomenimis. Pavyzdžiui, jei reikėdavo įvertinti turtą draudimo ar turto įkeitimo tikslais, vertintojai iš visos šalyje įvykusių sandorių aibės kartais išrinkdavo tik pačius brangiausius sandorius ir tokiu būdu išpūsdavo vertinamo objekto vertę. Kitais atvejais, kai vertinimas būdavo susijęs su mokesčiais, vertintojai kliento užsakymu išrinkdavo pačius pigiausius sandorius ir taip pagrįsdavo neįprastai mažą mokestinę vertę“, – apie realius piktnaudžiavimo atvejus pasakojo A. Petrošius.

Dėl nemažo skaičiaus nusiskundimų pereita prie kitos sistemos: vertintojams sukurti specialūs įrankiai, leidžiantys jiems gauti tik būtiną informaciją. Dabar į RC valdomą informacinę sistemą įvedus vertinamo objekto unikalų numerį ar net tokius duomenis, kaip objektui statyti naudotos medžiagos, jo statybos metai, sistema pati parenka reikiamą panašaus turto sandorių skaičių.

„Jei, tarkime, parduodamas gyvenamosios paskirties sklypas Vilniaus pakraštyje, tai vertintojas gauna duomenis tik apie gyvenamosios paskirties sklypus aplink Vilnių arba panašiose vietovėse. Manau, kad tai sumažino ataskaitų su trūkumais skaičių, o taip pat sumažino didelį galvos skausmą bankams, kurie kredituoja nekilnojamojo turto sandorius ar teikia kreditus įkeičiant turtą. Jei bankui kyla įtarimų, kokiais kriterijais vertintojas vadovavosi nustatydamas kokio nors įkeičiamo turto vertę, jis gali kreiptis į Registrų centrą ir pagal unikalų numerį gauti absoliučiai tuos pačius duomenis, kuriuos turėjo turto vertintojas“, – aiškino A. Petrošius.

Lygino ir nepalyginamus

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, Valstybės kontrolės prieš savaitę išplatintame pranešime pranešama apie pažeidimų gausą turto vertinimo ataskaitose. Atlikto audito metu nustatyta, kad per pastaruosius trejus metus net 81 proc. (383 iš 473) patikrintų turto vertinimo ataskaitų neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tačiau Turto vertinimo priežiūros tarnyba per metus patikrina vidutiniškai 0,3 proc. visų turto vertinimo ataskaitų, kurių per tą laiką turto vertintojai parengia apie 50 tūkstančių.

Nustatyta, kad dažniausiai vertintojai nesilaikė metodikos nuostatų. Pusė ataskaitose tarnybos nustatytų pažeidimų buvo dėl netinkamai taikyto lyginamojo metodo, nes pasirinkti tokie palyginamieji objektai, kurie neturėtų ir negalėtų būti lyginami: jų plotai skyrėsi keliolika kartų, taip pat skyrėsi lyginamų žemės sklypų paskirtis. Kai kuriais atvejais lyginamieji objektai buvo 15, 24 ir 71 kartą mažesnio bendro ploto nei vertinamas turtas.

Dalis minėtų patikrintų ataskaitų buvo rengiamos viešajam sektoriui. Nustatyta, kad teisės aktų reikalavimų neatitiko 114 iš 179 tarnybos patikrintų turto vertinimo ataskaitų, ir visose jų turto vertės nustatymas buvo nepakankamai pagrįstas. Turto vertinimas viešajame sektoriuje yra aktualus priimant sprendimus dėl turto pardavimo, apmokestinimo, turtinio įnašo, turto paėmimo visuomenės poreikiams.

Pripažinus turto vertinimo ataskaitą neteisinga, ji lieka galioti, o užsakovas net nežino, kad jo užsakymu parengtą turto vertinimo ataskaitą tarnyba pripažino neatitinkančia teisės aktų reikalavimų. Teisės aktai neįpareigoja apie tai informuoti užsakovą. Pasak valstybinių auditorių, teisės aktuose privalo būti nustatyta prievolė informuoti užsakovą.

Įstatymus pažeidę turto vertintojai yra praktiškai nebaudžiami, nes dėl šių pažeidimų į Garbės teismą, skiriantį drausmines nuobaudas, tarnyba kreipiasi tik gavusi prašymus ar skundus. Trūkumus nustačius planinio patikrinimo metu, tarnyba apie nustatytus pažeidimus raštu informuoja vertintoją ir įmonę, kurioje jis dirba, bei nurodo ateityje jų nedaryti.

Problema primesta visai rinkai

Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas A. Šešplaukis LŽ sakė, kad per 2012–2014 metus Turto vertinimo priežiūros tarnyba pagal skundus ir planinius patikrinimus tikrino 489 ataskaitas, kai iš viso jų šiuo laikotarpiu buvo parengta apie 135 tūkstančiai. Taigi skundų dėl ataskaitų esą buvo mažiau kaip dėl 0,5 proc. ir iš jų tik 0,3 proc. – su trūkumais. Šie trūkumai, pasak pašnekovo, ne visada esminiai ar lemia turto vertę.

„Problema buvo suformuluota nekorektiškai. Išvados apie įtarimą sukėlusias ataskaitas buvo prilygintos išvadoms apie visą turto vertintojų bendruomenę“, – apie informaciją, paskelbtą remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, sakė ir Registrų centro atstovas A. Petrošius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"