TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tuštėjančių garažų bendrijų spąstai

2015 01 31 6:00
Mokėti mokesčius privalo ir nenaudojamų garažų savininkai. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Senų metalinių ir mūrinių garažų masyvuose sukurtos savininkų bendrijos virsta užslėpta bomba. Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau kaip 1700 garažų savininkų, statybos ir eksploatavimo bendrijų, kurioms trūksta priemonių kovoti su mokesčių skolininkais ir dalis narių turi dengti kitų skolas, o kartą išrinkti jų pirmininkai įstatymų priversti šią naštą nešti kone iki mirties.

Garažų bendrijos veikia pagal tą patį įstatymą kaip ir namų savininkų bendrijos. Nuo šių metų sausio įsigaliojusiai jau šeštajai Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisai bendrijų pirmininkai didelės reikšmės neteikia, nes atnaujintas įstatymo 3 straipsnis tik patikslino bendrijos teisinį statusą – ribotos civilinės atsakomybės nesiekiantis pelno juridinis asmuo.

Tačiau susikaupusių problemų įstatymas spręsti nepadeda, o bėdos slypi pačiose garažų bendrijose. Dauguma jų yra įsteigtos prieš gerus 20 metų, o jų pirmininkai – dažnu atveju jau senokai pensinio amžiaus sulaukę senjorai. Visi garažų bendrijų, ypač didžiųjų, turinčių nuo keliasdešim iki šimto ir daugiau narių, vadovai perspėja apie bręstančias dideles problemas.

Mįslinga statistika

Daug kur sovietiniais laikais miestuose buvę populiarūs metalinių garažų masyvai jau dingsta nuo žemės paviršiaus, o besiplečiančių didžiųjų miestų pakraščiuose gyvenamiesiems ir komerciniams pastatams kartais vietą užleidžia ir mūrinukai. Tačiau garažų bendrijų priskaičiuojama dar daug.

Tiesa, nuo 2005 metų vasario 17 dienos Registrų centras atskirai registruoja tik sodininkų bendrijas, o kitos, tarp jų ir garažų bendrijos, registruojamos tuo pačiu kodu, todėl jos patenka tarp daugiau kaip 7 tūkst. kitų bendrijų. Tad tenka remtis neoficialiais duomenimis (šaltinis - manobendrija.lt): anot jų, 2013 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 1732 garažų savininkų, statybos ir eksploatavimo bendrijos.

Mirštantys masyvai

Garažų bendrijos nuo gyvenamųjų namų bendrijų skiriasi pirmiausia tuo, kad privalo rūpintis ne tik savo, bet ir valstybės turtu – mat garažų masyvai pastatyti daugiausia ant nuomojamos valstybinės žemės, už kurią reikia mokėti mokesčius.

Be to, garažų bendrijos turi pačios tvarkyti bendrus kelius, aplinką, pasirūpinti priešgaisrine sauga, pavojingų atliekų išvežimu. Jų nariai naudoja elektrą, už kurią su tiekėju reikia atsiskaityti pagal įvado skaitiklio rodmenis. Bendrijos renka narių mokesčius, sudaro sutartis su paslaugų teikėjais, priima naujus narius, "išlydi" išeinančius.

Visa tai sukrauta ant garažų bendrijų pirmininkų pečių, o jie dažnu atveju šią naštą tempia nuo bendrijos sukūrimo, tad ilgainiui našta dažnam darosi per sunki. Tačiau pagal įstatymą perduoti ją kitiems, gal jaunesniems – beveik neįmanoma. Tiesą sakant, dažnai niekas bendrijoje ir nesutinka užsiversti tokios naštos už vos keliasdešimt ar šimto litų atlyginimą, kuris priklauso nuo narių sprendimo. Bet net panorėjus perrinkti garažų bendrijos pirmininką reikia sušaukti visuotinį narių susirinkimą - jame turi dalyvauti daugiau kaip pusė bendrijos narių. Tačiau surinkti kvorumo beveik neįmanoma - būna, kad iš 50 ar 100 bendrijos narių į susirinkimą ateina 5 ar 15. Kaip tokiu atveju elgtis, įstatymas nenurodo. Dėl to neįmanoma spręsti ir daugelio kitų garažų bendrijų problemų.

Be to, garažą bendrijose įsigiję nauji savininkai dažnai nenori tapti jos nariais ne tik todėl, kad stojimo įnašas gali siekti iki 100 eurų, metinis mokestis - 17-60 eurų (60-200 litų). Naujieji savininkai nesinaudoja garaže elektra, vengia mokėti už žemės, kelių naudojimą, šiukšlių išvežimą ir kt.

Kad ši problema išties aktuali, LŽ patvirtino visi kalbinti garažų bendrijų vadovai. Jie atkreipė dėmesį, kad dalis garažų tušti ir apleisti, virsta sandėliais, vis rečiau lankomi savininkų, mat automobiliai laikomi prie gyvenamųjų namų. Antai Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai yra nustatę, kad garažas tampa neįdomus, kai nueiti arba nuvažiuoti iki jo dviračiu užtrunka ilgiau kaip 5 minutes.

Daug kas neapsimoka

Su tuštėjančiais garažais randasi ir kitų bėdų. Mat naudojamuose garažuose paprastai būna laikomas ganėtinai brangus turtas, kuriam reikalinga apsauga. Samdyti sargą pigiau, negu sudaryti sutartį su saugos tarnyba, tačiau kai pusė garažų lieka tušti, tampa prabanga ir sargas.

Kaune įsteigtos garažų bendrijos pirmininkas Andrius Čigas LŽ pasakojo, kad iš 41 garažo 15 yra tušti. Per trejus metus čia buvo užfiksuoti 22 įsilaužimai. Dalis garažų išnuomota, o iš bendrijos steigėjų telikę vos keli. Lenda statybos brokas, varva stogas, reikėtų remontuoti, bet nėra lėšų. To, kas surenkama iš narių, vos užtenka mokesčiams.

Vieno iš Vilniaus gyvenamųjų rajonų mūrinių garažų bendrijos vadovas Alvydas G. pasiguodė, kad iš 62 bendrijos žinioje esančių garažų, pastatytų 1995 metais, tik pusė yra užimti. Daug kas juos išnuomoja, kiti laiko tuščius, dalis savininkų - emigravę. Daugybei reikalavimų įgyvendinti reikia didelių išlaidų. Bendrijoje yra žmonių, kurie piktybiškai nemoka mokesčių. Kas antras narys yra įsiskolinęs bendrijai. Taip nuo 2002 metų esą susikaupė 24 tūkst. litų skolų. Bendrijos vadovas nusiteikęs šiemet jas susigrąžinti iš skolininkų, o jei prireiks, nevengs ir bylinėtis.

„Yra ir tokių, kuriems 200 litų mokestis per metus atrodo per didelis, todėl grasina išeiti iš bendrijos, tačiau tiems parodau Civilinio proceso kodeksą – mokesčius vis tiek reikia visus sumokėti“, – pasakojo Alvydas G.

Tiesa, vyras mano radęs būdą sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą bei priimti svarbius bendrijai sprendimus. Artimiausiam susirinkimui jis parengęs įstatų pakeitimus, kuriems pritarus susirinkime galėtų dalyvauti ne visi bendrijos nariai, o keliems nariams atstovaujantys įgaliotiniai. Sprendimams priimti bus siūlomas „nuotolinis“ būdas – registruotu laišku atsiunčiant užpildytą balsavimo biuletenį arba anketą. Anot Alvydo G., kol kas įstatymai tokių dalykų nesiūlo, bet ir nedraudžia.

Kol į savotišką pato situaciją patekusioms garažų bendrijoms nepadeda įstatymas, LŽ teko įsitikinti, kad mažiausiai bėdų turi mažos kompaktiškos bendrijos. „Mūsų bendrijoje - vos 10 garažų, todėl ir problemų nekyla, – pasakojo prieš 12 metų įsteigtos Panevėžio garažų bendrijos pirmininkė Sigita Manionienė. – Pinigų iš narių nerenkame, aš dirbu visuomeniniais pagrindais. Visi esame ir žemės sklypo bendraturčiai. Problemėlė tik ta, kad reikia visų sutikimo, kai kuris nors nori savo garažą parduoti, bet, atrodo, dabar jau ir to nereikės. Geranoriškai patys sutvarkome aplinką. Turime savo kavinę, kuri tą patį garažo pastatą dalijasi su automobilių dalių parduotuve. Už elektros energiją mokame bendrai, tik parduotuvė ir kavinė turi savo skaitiklius.“ Pasak jos, bėdų tikrai nepavyktų išvengti, jei garažų masyve būtų daug.

Skolos nepabėga

Juozas Antanaitis, Lietuvos būsto valdymo ir priežiūros rūmų (Būsto rūmai), kuriems priklauso ir dalis sostinės garažų bendrijų, prezidentas, LŽ teigė, jog nykstant garažams surinkti mokesčius iš jų bendrijų narių vis sunkiau, o piktybiniai skolininkai neatsakingai elgiasi ir bendraturčių, ir savo pačių atžvilgiu. Skolas vis tiek reikės grąžinti, bet jei reikalas pasieks antstolį, jos bus nurašomos ir nuo pensijos, ir nuo algos. Be to, bendrijų skolininkai apvagia ir savo kaimynus, nes mokėti už paslaugas ir mokesčius į valstybės biudžetą bei žemės mokestį savivaldybei vis tiek reikia laiku – ko nesumoka skolininkai, tenka papildomai surinkti iš kitų.

Juozas Antanaitis: "Didesnei garažų bendrijai pasiekti kvorumą visuotiniame susirinkime praktiškai neįmanoma, todėl ir sprendimai nepriimami, ir vadovybė nesikeičia." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasak J. Antanaičio, bendrija bankrutuoti negali: jei kreditoriai areštuos sąskaitas, jos veikla kurį laiką bus paralyžiuota, tačiau mokesčius vis tiek teks sumokėti. Energetikams, anot Būsto rūmų vadovo, irgi neapsimoka nutraukti energijos tiekimo, nes jiems svarbus kiekvienas klientas. Visas sąnaudas turi padengti garažų savininkai proporcingai arba taip, kaip nuspręs garažo bendrija.

Elektros skirstomųjų tinklų bendrovė LESTO informavo, kad „garažų bendrijos dažniausiai atsiskaito laiku, jų skolos lygis yra nedidelis“. "Visada siekiame su klientu susitarti geranoriškai dėl skolos grąžinimo, bendradarbiauti. Į sudėtingą padėtį patekusiems klientams siūlome galimybę susitarti dėl skolos sumokėjimo dalimis, pasirašant skolos grąžinimo sutartį su vekseliu. (...) Teisės aktų tvarka numatytos skolos išieškojimo priemonės taikomos tik tuomet, kai nepavyksta pasiekti abipusio susitarimo", - tvirtino LESTO atstovas Martynas Burba.

Kaip LŽ informavo Valstybinė mokesčių inspekcija, per pastaruosius trejus metus garažų bendrijos sumokėjo per 100 tūkst. litų įvairių mokesčių daugiau, o nepriemokų sumažėjo 4 kartus.

Garažų bendrijų į VMI sąskaitas sumokėti mokesčiai ir kitos įmokos

Sumokėta per atitinkamus metus, tūkst. litų..Nepriemoka atitinkamų metų gruodžio 31 d., tūkst. litų.
2012 m.2013 m.2014 m.2012 m.2013 m.2014 m.
408,2514,4535,022,010,55,8

Šaltinis: VMI

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"