TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tvenkiasi tamsūs debesys

2011-aisiais džiuginęs pramonės gamybos augimas euro zonoje ir Lietuvoje jau lėtėja ir tai rodo, jog kartu su Naujais metais artėja ir nauji sunkūs laikai. Ekspertai guodžia: mūsų krašto įmones gelbės tai, kas lig šiol laikyta nelaime - negavusios kreditų jos mažai priklausomos nuo skolinto kapitalo.

Apdirbamoji gamyba Lietuvoje dar neperaugo į nuosmukį, bet jos augimas, baigiantis 2011 metams, sparčiai lėtėjo, tad ekspertai nelinkę ir kitų - 2012 metų prognozių piešti optimistiškai.

Apdirbamosios gamybos metų pokytis, spalio duomenimis, Lietuvoje siekė vos 0,5 proc., Latvijoje - 5,9 proc., Estijoje - 5 procentus.

Pramonės augimas Lietuvoje lėtėja kelis mėnesius iš eilės. Pagal išankstines statistikų prognozes, šių metų pabaigoje ir kitų pradžioje euro zonos ekonomiką ištiks recesija.

Beveik nėra abejonių, jog tai suduos smūgį ir Lietuvos pramonei, kuri eksportuoja apie 70 proc. savo produkcijos.

Euro kaltė

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino prastėjantys duomenys nestebina. "Gamybos lėtėjimo priežastis labai paprasta. Lietuvos eksportuotojai į pokyčius užsienio rinkose reaguoja vėluodami. Taip yra todėl, kad įmonių gamyba organizuojamaa pagal seniau pasirašytas sutartis. Tačiau pasaulio ekonomikos lėtėjimas ir ypač neigiamos euro zonos tendencijos galiausiai paveiks ir Lietuvos pramonę. Taip yra ne tik dėl prastėjančių lūkesčių ir mažėjančios gamybos", - LŽ aiškino jis.

A.Izgorodino nuomone, paskutinį šių metų ketvirtį Lietuvos eksportuotojai sudarė kuklesnes sutartis, nes dėl neapibrėžtumo pasaulio rinkose užsienio užsakovai mažiau pasirašė ilgalaikių, o daugiau - trumpalaikių sutarčių. "Lietuvos pramonės augimas lėtėja didžiąja dalimi dėl prastėjančios padėties euro zonoje", - teigė analitikas.

Euro zonai tenka 60 proc. viso Lietuvos eksporto. O mūsų pramonė eksportuoja 70 proc. savo gaminių. "Euro zonoje pramonės, kuri, kaip ir Lietuvoje, yra visos Europos ekonomikos variklis, gamyba lėtėja sparčiausiai per dvejus su puse metų. Neramumai finansų rinkose skatina Europos įmones atidėti investicijas, o vartotojus - taupyti. Vidaus vartojimas euro zonoje išlieka labai silpnas dėl didelio nedarbo ir viešųjų finansų konsolidavimo daugelyje euro zonos valstybių", - apie neramią metų sandūrą kalbėjo pramonininkų atstovas.

Pagal išankstines prognozes, paskutinį šių metų ketvirtį ir pirmąjį kitų metų ketvirtį euro zonos ekonomiką ištiks nedidelė recesija, kuri gali siekti šešias dešimtąsias procento.

A.Izgorodino teigimu, Lietuvos pramonei teko atremti dvigubą smūgį. "Mūsų krašto pramonės įmonėms pastaruoju metu teko susidurti ne tik su paklausos sumažėjimu svarbiausiose rinkose, bet ir su neigiamą įtaką darančiais valiutų kursų pokyčiais. Buvo devalvuotas Baltarusijos rublis, be to, smarkiai krito Lenkijos zloto ir Rusijos rublio kursas. Dėl to eksportas į Lenkiją ir Baltarusiją mažėjo kelis mėnesius iš eilės, o eksporto augimas į Rusiją pastaruoju metu gerokai sulėtėjo", - nešventines naujienas dėstė analitikas.

Nepalankios eksporto kryptys

Lietuvos bėda ta, kad eksportas daugiausia iškeliauja viena kryptimi. 60 proc. jo tenka Europos Sąjungai (ES), 28 proc. - Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalims. Tačiau ne vien ES, bet ir NVS valstybės dabar susiduria su sunkumais.

A.Izgorodino teigimu, Baltarusijos vartotojai dar neatsigavo po nacionalinės valiutos devalvavimo, o Rusijos ekonomikos plėtrą labai riboja didelis kapitalo nutekėjimas į užsienį bei priklausomybė nuo energetikos išteklių ir metalų kainų. Pirmųjų kaina kol kas didelė, tačiau antrųjų smarkiai kritusi.

"Tai, kad mūsų eksportas yra nediversifikuotas, daro Lietuvos pramonę labai pažeidžiamą, nes ekonomikos šokas tiek ES, tiek NVS po kurio laiko stipriai jaučiamas ir Lietuvoje. O tikimybė, kad tas šokas ištiks ES ar NVS, yra gana didelė", - tvirtino analitikas.

Kitoms valstybėms tenka tik 12 proc. Lietuvos eksporto: JAV - 3 proc., Japonijai - 0,1 proc., Brazilijai, Indijai, Kinijai kartu sudėjus - tik 1 procentas.

Pasak A.Izgorodino, yra keletas to priežasčių. "Esame tradicinės pramonės kraštas. O tam, kad galėtume eksportuoti į Aziją, mums reikėtų didinti aukštos pridėtinės vertės dalį eksporto struktūroje. Azijos šalys toli, transportavimo išlaidos didelės. Konkurencijos galimybės eksportuoti tradicines prekes labai ribotos, nes Azijoje labai daug pakaitalų lietuviškai produkcijai. Be to, reikėtų patobulinti eksporto draudimo modelį, nes kol kas draudimas eksportui į tolimus kraštus yra nepakankamai išplėtotas. Labai retas ir Lietuvos komercijos atašė tinklas Azijos šalyse", - trikdžius tolygiau paskirstyti eksportą vardijo A.Izgorodinas.

Įmonės sumažino atsargas

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad pagrindinė sumažėjusio pramonės augimo priežastis buvo gamybinių įmonių atsargų lygio sumažėjimas. "Tokį procesą matėme 2008 metų pabaigoje ir 2009-ųjų pradžioje - įmonės, tikėdamosi mažesnės paklausos ar tiesiog lėtesnio augimo, nusprendžia sumažinti atsargų lygį. Užsakymai vykdomi mažinant pagamintos produkcijos atsargas sandėliuose, o ne gaminant naują produkciją. Tačiau toks sulėtėjimas ilgai netrunka - įmonės savo atsargas gali mažinti tik iki tam tikro lygio, o ir realių priežasčių dideliam paklausos susitraukimui, priešingai nei 2008 metais, šiuo metu nėra. Tai patvirtina ir lapkričio rezultatai, kai pramonės augimas atsigavo. Apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą) per mėnesį paaugo 4,7 procento. Tai gana spartus augimas, nedaug atsiliekantis nuo geriausių šių metų mėnesių", - LŽ teigė ekonomistas.

Lietuva mažiau pažeidžiama nei kaimynės

ES statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, Lietuvos pramonės gamyba spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 3,7 procento. Tai buvo vienas didžiausių smukimų ES. Daugiau nei Lietuvoje pramonės gamyba spalį sumažėjo tik Graikijoje, kur užfiksuotas 4,4 proc. smukimas. Latvijoje pramonė per mėnesį sumažėjo 0,9 proc., Estijoje užfiksuotas 2,9 proc. augimas.

Netolygų pramonės augimą tarp Baltijos sesių lemia kelios priežastys. LPK duomenimis, Lietuvoje pramonė sudaro 20 proc., Estijoje - 18 proc., Latvijoje - 14 proc. BVP (ES vidurkis siekia 16 procentų).

"Pramonės pokyčiai turi didesnę įtaką Lietuvos ir Estijos ekonomikoms nei, pavyzdžiui, Latvijos, - mano A.Izgorodinas. - Be to, Estijos pramonėje dominuoja elektronikos prekių gamyba, o Lietuvos didžiausi sektoriai yra chemijos, maisto ir baldų pramonė."

LPK analitikas A.Izgorodinas vis dėlto nemano, kad Estijos ir Latvijos pramonė būtų pranašesnė ir geresnės būklė nei Lietuvos.

Kad dviejų Baltijos kaimynių - Latvijos ir Estijos - pramonės gamyba augo sparčiau nei Lietuvos, nestebina ir banko ekonomisto N.Mačiulio. "Latvijos pramonė atsigavo vėliau ir dar atsilieka nuo 2007 metais pasiektų rekordų. Tuo metu Lietuvos pramonė sparčiai auga jau beveik dvejus metus ir yra netoli visų laikų aukštumų, todėl natūralu, kad augimas yra lėtesnis. Estijoje, priešingai nei kitose Baltijos šalyse, spartų augimą skatina ne tik eksportas, bet ir greitai augantis vidaus vartojimas. Tačiau visos Baltijos valstybės 2012 metais bus pažeidžiamos įvykių euro zonoje. Lietuva yra ne tokia pažeidžiama, nes mūsų įmonės šiuo metu yra mažiau priklausomos nuo skolinto kapitalo nei gretimų šalių įmonės", - LŽ sakė N.Mačiulis.

"Swedbank" ekonomistas prognozuoja, kad paskutinį šių metų ketvirtį pramonė dar šiek tiek paaugs, nes euro zonos ekonomika, nors ir sulėtėjo, kol kas neištikta recesijos.

"Žinoma, rezultatai gali blogėti, jei įmonės ir toliau mažins žaliavų ir produkcijos atsargas, nes tikėsis daug blogesnių 2012 metų. Tikėtina, kad kitais metais vieną ar du ketvirčius euro zonos ekonomika susitrauks, o tai tiesiogiai paveiks ir Lietuvos gamintojus. Tačiau, priešingai nei praėjusios krizės metu, Lietuvos įmonės ateinančiais metais galės pasikliauti gana stabilia vidaus rinkos paklausa - namų ūkiai vartojimo nemažins", - optimizmo dėl artimiausios ateities neslėpė N.Mačiulis.

LPK analitikas A.Izgorodinas prognozuoja, kad artimiausio pusmečio Lietuvos pramonės perspektyvos - labiau neigiamos: "Ateitis priklausys nuo tendencijų pasaulio ekonomikoje, o kol kas matome labai daug požymių, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtės, euro zonoje tikimasi recesijos. Šių metų pabaiga ir kitų metų pirmoji pusė Lietuvos pramonei bus gana sudėtinga."

Nepaisant prastų pastarųjų mėnesių rezultatų, 2011 metai Lietuvos pramonei buvo sėkmingi. A.Izgorodino teigimu, būtent pramonės plėtra lėmė, kad Lietuvos ekonomika šiemet augo 6,5 procento. O tai vienas geriausių rezultatų visoje ES. "Augimą lėmė padidėjęs įmonių produktyvumas ir konkurencingumas", - mano analitikas.

Skaičiai

Lapkritį pramonės produkcija Lietuvoje sudarė 5 828,3 mln. litų ir, palyginti su spaliu, padidėjo 1,5 proc. palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką - padidėjo 1,1 procento. 2011 metų sausį-lapkritį visa pramonės produkcija sudarė 60 329,6 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, padidėjo 8,5 proc. palyginamosiomis kainomis.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"