TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tyrimas: brangstantys energijos ištekliai mažiau gąsdina verslą

2015 12 01 15:00
LŽ archyvo nuotrauka

Tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos verslo sąnaudų dalis, skiriama energijos ištekliams, krito penktadaliu. Energetinis pažeidžiamumas, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo beveik visuose Lietuvos verslo sektoriuose.

Lietuvos verslas tampa vis atsparesnis energijos išteklių kainų augimui, rodo audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG atliktas tyrimas „Lietuvos verslo pažeidžiamumas energijos išteklių kainų pokyčiams“.

Atlikdama šį tyrimą, bendrovė KPMG analizuoja šešis verslo sektorius: paslaugas, statybą, transportą, pramonę, prekybą ir miškininkystę bei žvejybą.

Viena iš tyrimo dalių – KPMG ketvirtus metus iš eilės metus skaičiuojamas Lietuvos verslo energetinio pažeidžiamumo indeksas BEVI. Šis indeksas parodo, kiek daugiausiai gali padidėti įmonių sąnaudos energijos ištekliams išlaikant įmonių grynąjį pelną teigiamą. 2014 m. jis nuo 1,19 padidėjo iki 1,72, taigi verslo „imunitetas“ energijos išteklių brangimui didėjo.

BEVI išaugo ir energetinis pažeidžiamumas sumažėjo visuose tiriamuose verslo sektoriuose, išskyrus žvejybos ir miškininkystės, tačiau tai – mažiausiai pajamų generuojantis bei mažiausiai energijos išteklių sunaudojantis sektorius. Tuo tarpu mažiausiai pažeidžiami – prekybos ir paslaugų sektoriai.

Palyginus su praėjusių metų tyrimu, 2014 m. Lietuvos įmonių pajamos augo dvigubai sparčiau nei sąnaudos (atitinkamai 2 ir 1 proc.). Nepaisant bendrųjų sąnaudų augimo, įmonių sąnaudos energijos ištekliams sumažėjo 5 proc. – tai didele dalimi sąlygojo energijos išteklių kainų mažėjimas, pavyzdžiui 2014 m., lyginant su 2013 m., šilumos kaina krito 12 proc., o elektros – 4 proc.

„Pastaraisiais metais Lietuvos verslo „energetinis imunitetas“ stiprėjo – žinoma, didele dalimi tai lėmė sumažėjusios energijos išteklių kainos, tačiau reikia nepamiršti ir kitų svarbių pokyčių. Pavyzdžiui, įgyvendinami energetikos infrastruktūros projektai leidžia verslui jaustis užtikrinčiau dėl galimų energijos išteklių kainų pokyčių ateityje. Kitas labai svarbus aspektas – įmonių energijos išteklių panaudojimo efektyvumas, kuris pastaraisiais metais Lietuvoje didėjo bene dvigubai sparčiau nei ES vidurkis. Abu šie veiksniai sudaro sąlygas ilgalaikiam ir tvariam energetinio atsparumo padidėjimui“, – teigė „KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius.

Nepaisant to, erdvės tobulėti dar yra: lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuvoje vienam eurui vertės sukurti suvartojama 55 proc. daugiau energijos negu ES vidurkis. Lietuvos pramonės įmonių energijos suvartojimas vienam sukuriamos vertės eurui atitinka ES vidurkį, transporto įmonių yra vienas mažiausių visoje ES, tačiau paslaugų sektoriaus įmonėse šis rodiklis yra daugiau nei du kartus prastesnis nei ES vidurkis. KPMG analitikų teigimu, tai iš dalies lemia ir žemas pastatų energinis naudingumas Lietuvoje.

Skirtingi šaltiniai pasaulinių energijos išteklių kainų tendencijas artimiausiam laikotarpiui prognozuoja skirtingai. „The Economist Intelligence Unit“ prognozuoja, kad kainos augs 12–50 proc., „World Bank Group“ mano, kad kainos išliks stabilios, o „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad naftos kaina liks stabili arba mažės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"