Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
EKONOMIKA

Tyrimas: lietuviai prabangą prilygina nesąžiningumui

 
„Valstietiškas mąstymas, katalikybės įtaka, o vėliau ir sovietmetis „sulygino“ visų pinigines pozicijas. Atskaitos taškas tampa labai aiškus – „lengva palyginti, kuris gyvena geriau negu turėtų“, – komentuoja tyrimo vadovė D. Plauškaitė-Carnacho Andrade. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuviai nepasitiki autoritetais, mat jei politikas ar verslininkas demonstruoja prabangą, tai jiems asocijuojasi su nesąžininga, įtartina veikla.

Tai parodė sociologinių tyrimų bendrovės TNS LT tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su etnologais, filosofais, istorikais, psichologais. TNS LT tyrė, kas bendra lietuviams. Tyrimo prieiga – archetipai. Paaiškėjo, kad daugiau nei kas penktas (22 proc.) apklaustasis prie priimtiniausių lietuviams priskyrė globėjo savybes. Po 19 proc. pasirinko bičiulio ir linksmuolio archetipą, 17 proc. – visagalio, 16 proc. – išminčiaus ir 7 proc.– herojaus.

Kalbėdami apie autoritetus lietuviai tyrime pademonstravo nepasitikėjimą vadinamaisiais visagaliais. Daiva Plauškaitė-Carnacho Andrade, TNS Tyrimų ekspertizės vadovė, svarsto, kad lietuviams politikas, demonstruojantis prabangą, asocijuojasi su pralobimu iš mūsų visų kišenės, o jei tai daro verslininkas, tai lietuviai sieja su spekuliacija, nesąžiningu praturtėjimu. „Valstietiškas mąstymas, katalikybės įtaka, o vėliau ir sovietmetis „sulygino“ visų pinigines pozicijas. Atskaitos taškas tampa labai aiškus – lengva palyginti, kuris "gyvena geriau negu turėtų“, – komentuoja tyrimo vadovė.

Taip pat ji priduria, kad geriausiai suprantamas verslas lietuviams – stambaus ūkininko. „Todėl, kad tada lietuviui aišku, kaip ir iš kur gaunami pinigai“, – sako TNS LT atstovė.

Be kita ko, iš tyrimo aiškėja, kad Lietuvoje gerbiami tie autoritetai, kurie pasižymi valia, ryžtu, pasitikėjimu savimi, bet ne prabanga. „Statusas išreiškiamas per įtaką, turimas pažintis, dominavimą. Valdovai ir vadovai Lietuvoje „stokoja šarmo, bet turi rūgšties“. Kol kas vadovavimas apsiriboja valdymu, bet ne žmonių motyvavimu, įkvėpimu“, – sako Daiva Plauškaitė-Carnacho Andrade.

Tyrimo apžvalgoje svarstoma, kas yra priimtini autoritetai Lietuvoje. Nurodoma, kad „didis“ valdovas dažniau siejamas su praeities asmenybėmis, nei dabarties vadovais (nuo Vytauto Didžiojo iki J. Basanavičiaus), prabangos kultūros puoselėtoju laikomas dizaineris Juozas Statkevičius, o įkvepiantis lietuvius pavyzdys yra naujosios kartos verslininkas Ilja Laursas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"