TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tyrimas: miestelių gyventojai finansiškai nesaugūs

2013 04 10 10:34
Romo Jurgaičio nuotrauka

53 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų šeimos yra finansiškai neapsaugotos, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus reikšmingą dalį pajamų, neprireiktų tik mažiau nei dešimtadaliui šeimų.

Mažesniuose Lietuvos miestuose tik 36 proc. šeimų turi santaupų, kurias galėtų panaudoti užklupus sunkumams, o tai yra beveik du kartus mažiau nei didžiuosiuose miestuose. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi sutuoktinį ar partnerį turinčių Lietuvos gyventojų apklausa.

Tyrimas rodo, kad labiausiai finansiškai apsaugotos yra Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės regionuose gyvenančios šeimos, o nesaugiausiai jaučiasi Tauragės, Utenos, Telšių ir Alytaus gyventojai. „Apskritai, mažesniuose miestuose situacija yra prastesnė – čia 57 proc. šeimų teigia esančios finansiškai neapsaugotos. Didžiuosiuose miestuose šis skaičius kiek mažesnis – vidurkis siekia 48 procentus“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.

Paklausus, kokius finansinius šaltinius pasitelktų nelaimės atveju, net 34 proc. Lietuvos šeimų teigė, kad turėtų skolintis. 28 proc. parduotų turtą, pavyzdžiui, automobilį, dalį žemės, būsto, akcijas. „Mūsų tyrimas dar kartą patvirtino svarbią asmeninių finansų taisyklę – šeimos finansinis saugumas priklauso ne vien nuo gaunamų pajamų dydžio. Remiantis duomenimis, Vilnius finansinės apsaugos rodikliu atsilieka nuo kitų regionų, nors vidutinis darbo užmokestis sostinėje yra sąlyginai didesnis. Tai parodo, kad šeimos finansinį saugumą lemia ne atlyginimo dydis, o gebėjimas sistemingai kaupti finansinį rezervą ir pasirūpinti draudimo apsauga, kuri užtikrintų skubią finansinę pagalbą ištikus nelaimei. Regionuose, kuriuose finansinės apsaugos rodikliai vieni aukščiausių visoje Lietuvoje, fiksuojama daugiausia gyvybes apsidraudusių žmonių“, – pažymi M. Jusius.

Tyrimas parodė, kad santaupų trūkumas – pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos šeimos jaučiasi finansiškai neapsaugotos. Šalia taip pat rikiuojasi ir kitos priežastys – nedarbas, mažesnis darbo užmokestis, turto, kurį galima būtų parduoti nelaimės atveju, neturėjimas. „Panašu, kad dalis žmonių savo arba ne savo noru gyvena šia diena – staiga ištikti nelaimės jie neturėtų nei santaupų, nei turto, kurį pardavę galėtų tam tikrą laiką pragyventi. Dėl tokios situacijos daug Lietuvos šeimų jaučiasi nesaugiai, tačiau alternatyvius finansinės apsaugos sprendimus kol kas atrado tik nedidelė dalis gyventojų“, – sako „Swedbank Life Insurance“ vadovas.

Tyrimo rezultatai rodo, kad mažesniuose miestuose skolintis būtų priverstos net 44 proc. šeimų. „Tai išties nerimą keliantis skaičius, nes prisiimdamos papildomus finansinius įsipareigojimus tokios šeimos taptų dar labiau pažeidžiamos, – pažymi „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas. – Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose skolintųsi 28 proc. šeimų. Čia žmonės turi daugiau finansinių šaltinių, kuriais galėtų pasinaudoti nelaimės atveju, taip pat ir plačiau naudojasi gyvybės draudimo suteikiama apsauga“.

Tyrimas atskleidžia, kad gyvybės draudimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių šeimos geriau vertina savo finansinę apsaugą. „Penktadalis didžiųjų miestų gyventojų atsakė turintys gyvybės draudimo sutartis, kurių suteikiama apsauga galėtų naudotis nelaimės atveju, o tai yra trigubai daugiau nei mažesniuose miestuose, – sako M. Jusius. – Tačiau gyvybės draudimas būtų ypač naudingas mažesnių miestų gyventojams, kurie uždirba kuklesnes pajamas. Pavyzdžiui, skiriant gyvybės draudimui mažiau nei 30 Lt per mėnesį, šeima gali užsitikrinti 26 tūkstančių litų finansinę apsaugą – tokią išmoką ji gautų nelaimės atveju. Jeigu šeima tokią sumą norėtų sukaupti savarankiškai, turėtų taupyti 5 metus ir atsidėti po 435 litus per mėnesį. Toli gražu ne visos šeimos Lietuvoje yra pajėgios skirti dalį pajamų „juodai dienai“, tad draudimo sutartis tampa išsigelbėjimu“, – komentuoja M. Jusius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"